Makroekonomika
Vykintas Pugačiauskas
1 kurso, 3 grupės studentas
G. Ziuganovo prezidento rinkimų programos
makroekonominė analizė
Rusijos komunistų partijos lyderio G. Ziuganovo rinkimų
programa nėra visiškai aiški nei politiniu, nei ekonominiu
požiūriu. Suprantama, kad G. Ziuganovas siekia patraukti
kiek įmanoma daugiau rinkėjų (ir rėmėjų užsienyje), todėl jo
skelbiamos tezės neretai prieštaringos. Šioje analizėje
remiamasi G. Ziuganovo rinkimų programa, paskelbta
Rusijos dienraščio "Pravda" priede "Pravda Rosiji", taigi ją
galima laikyti oficialia kandidato programa. Kas kita, kad G.
Ziuganovas, praėjus mėnesiui po programos paskelbimo,
pareiškė, jog kai kurie aspektai, tarp jų ir kova su infliacija,
bus galutinai nustatyti tik gegužę.
Besiremdama rinkos ekonomikai priešingu
"amžiais susiklosčiusių rusiškųjų kolektyvizmo tradicijų"
principu, rinkimų programa siūlo visiškai atstatyti
valstybinę žemės ir jos gelmių nuosavybę (bet kartu ir
padaryti valstietį žemės šeimininku) bei įvesti valstybės
monopolį gamtos turtų ir "strateginės paskirties" prekių
eksportui. Pabrėždamas, kad nekalbama apie savininkų
likvidavimą (neaišku, kokį - kaip asmenų ar kaip
nuosavybės turėtojų), programoje G. Ziuganovas mini
sieksiąs išlaikyti valstybės nuosavybe svarbiausias
pramonės šakas ir "daugialypę ekonomiką", kurioje teisę į
valstybės apsaugą turės "visos nuosavybės formos,
naudingos tėvynei" (balandį G. Ziuganovas Rusijos NTV
laidoje atsisakė pažadėti, kad jį išrinkus išliks privati
nuosavybė). Kartu G. Ziuganovas teigia, kad "istorinės ir
geopolitinės tėvynės ypatybės nulėmė, kad valstybė vaidina
svarbiausią vaidmenį". Išvardijęs sritis, kurių veiklą galinti
užtikrinti tik valstybė, kandidatas į prezidentus vis dėlto
teigia, kad visuotinis suvalstybinimas anksčiau ar vėliau
tampa progreso stabdžiu, todėl reikia suteikti maksimalią
erdvę kūrybinei energijai ir verslumui.
Tai vis dėlto yra daugiau politiniai ar
propagandiniai negu ekonominiai pažadai. Konkretesni
dalykai dėstomi kritikuojant dabartinę padėtį, kai, G.
Ziuganovo duomenimis, gamyba sumažėjo du, strateginėse
srityse - 5-6, investicijos į gamybą - 4 kartus, atsirado 10
milijonų bedarbių. Šalies pramonė patenkina tik 20 proc.
vartotojų poreikių. Infliacija ir biudžeto deficitas
sumažintas, tačiau visai nauju būdu - nemokant už darbą.
Programoje labai daug nuorodų į socialinės
paramos didinimą. Bus siekiama priimti įstatymus apie
minimalaus darbo užmokesčio, stipendijų, pensijų, išmokų
padidinimą, garantuoti visiems teisę į darbą, kompensuoti
prarastas santaupas, padidinti mokytojų, gydytojų ir pan.
atlyginimą, pagerinti motinų sąlygas. Iš kitos pusės, G.
Ziuganovas sieks kuo greičiau padėti karinei pramonei ir
suteikti kariuomenei visa, kas reikalinga.
G. Ziuganovas skelbia suteiksiąs pirmenybę visų
nuosavybės formų Rusijos gamintojams. Bus siekiama
reformuoti (sprendžiant iš minėto TV interviu, mažinti)
mokesčius, keisti muitų politiką, plėsti valstybinį užsakymą
ir investicijas.
Pagal pasiūlos pusės ekonomikos koncepciją,
pažadai skatinti gamybą, mažinant mokesčius, atrodo
priimtini. Galima manyti, kad sumažėję mokesčiai nesikirs
su nuostata plėsti investicijas, jei turimos omeny ne
vyriausybės investicijos, nes dėl mažesnių mokesčių
sutaupytas lėšas gamintojai galės investuoti į gamybą ir taip
plėsti visuminę pasiūlą. Iš pasiūlos pusės pozicijų galima
suabejoti muitų keitimu ir valstybinio užsakymo plėtimu,
kadangi šitaip nebus skatinama gamyba apskritai ir
konkurencija, o tik tam tikros išrinktos ūkio šakos.
Vyriausybės vaidmens didinimas suponuoja jos aparato
didinimą, o visa tai iš pasiūlos pusės pozicijų irgi nėra
priimtina. Vienintelis teigiamas valstybinio reguliavimo
aspektas būtų, jei valstybė, kontroliuodama tam tikras
pramonės sritis, neleistų, padidėjus produkcijos paklausai,
didinti kainų, o skatintų gamybos didinimą.
Kur kas mažiau priimtini atrodo socialinio
teisingumo pažadai. Vienas jų aspektas yra tai, kad, remiant
mažiausias pajamas gaunančius visuomenės sluoksnius,
geriausiu atveju, užtikrinamas visuminės paklausos
didėjimas, tačiau šios išmokos nebūtų taupomos ir
investuojamos plėsti gamybą. Antras, ir svarbesnis, aspektas
yra tas, kad gigantiška socialinė programa - didinti
minimalų darbo užmokestį ir pan. bei valstybinis tam tikrų
sričių reguliavimas - neabejotinai mažintų gamintojų norą
plėsti gamybą. Iš kitos pusės, šioms išmokoms reikės vėl
didinti biudžeto deficitą. Kadangi įsipareigota mažinti
mokečius gamintojams (turimi omeny gamintojai siaurąja
prasme - prekių gamintojai, o ne paslaugų teikėjai), jis būtų
finansuojamas arba pakeliant mokesčius paslaugų teikėjams
(tarp jų ir finansinių, tai neabejotinai didins bankų
palūkanas ir mažins investicijas), arba fiziniams asmenims
(šiuo atveju socialinės garantijos taptų nerealios ir sumažėtų
iniciatyva dirbti). Turint omeny partijos kryptį, įmanoma
spėti, kad kalbos apie socialinį teisingumą slepia lygybės
principą, kurį, tiesa būtų galima įgyvendinti kiek
sušvelnintą, t. y., taikant progresyvinį fizinių asmenų
pajamų mokestį - taip dar sumažėtų veikliausių asmenų
iniciatyva dirbti. Visiškai realus ir defcito finansavimas iš
pinigų emisijos. Prieš Dūmos rinkimus buvo paskaičiuota,
kad, pavertus miglotus komunistų pažadus ("mokytojas,
gydytojas [...] vėl taps reikalingi visuomenei") į
konkretesnius (sulyginti šių asmenų darbo užmokestį su
vidutiniu užmokesčiu pramonėje), kainų indeksas per metus
būtų 26 - didžiausias iš visų rinkimuose dalyvavusių partijų.
Taigi G. Ziuganovo rinkimų programa turi
prieštaravimų, ir tai, kuri pusė - pramonės rėmimo ar
"atėmimo ir padalijimo" būtų įgyvendinama, lemtų,
tikriausiai, įvairios išorės įtakos - arba desperatiškai
nusiteikusių gyventojų, arba gana stipraus energetikų,
karinės pramonės ir kitų šakų lobio.
Naudotos literatūros sąrašas
1. Schiller, B. R. The Macro Economy Today.- 5th
edition.- New York a. o., 1991.-XXX, 597, [3] p.
2. Gospoda kandidaty, a neljzia li pokonkretnej? //
Moskovskije novosti.- M., 1995.- 3-10 dekabria.- S. 14.
(Rusų k.)
3. Rossija, Rodina, Narod!: Predvybornaja programma
kandidata na post Prezidenta Rossijskoj Federacii
Ziuganova Gennadija Andrejeviča // Pravda: Pravda
Rossii.- M., 1996.- 21 marta. (Rusų k.)