tė parėt tanė ishin ilirėt

Sikurse dihet, nuk ka shkencė pa debat shkencor. Ka ardhur koha qė ēdo gjė duhet tė shikohet me gjykim kritik. Ne nuk  jemi tė detyruar tė hamė ēdo gjė qė na ofrojnė tė huajt. E ritheksojmė edhe njė herė: tė parėt tanė ishin ilirėt, ndėrsa prindėrit e tyre pellazgėt. Janė historianė tė vjetėr  e tė rinj qė flasin pėr prejardhjen tonė tė lashtė. Flet Herodoti,Tukididi,Homeri,Han Krahne, Von  Hann, Pearson, Benlov, Norbert, Jokli, Janosh Taloci, Shtedimilje, Jireceku Dyselieja, Kandreja, Filipideja, Pederson, Majeri, deri tek korsikani i dėgjuar Robert d’Angely. Pėr tė saktėsuar edhe mė mirė pėr ēka thamė mė lart, le tė lexohet edhe  vepra voluminoze qė flet pėr shqiptarėt nga Edvin Jacques, botuar pėr herė tė parė nė anglisht, nė Amerikė dhe nė Stamboll mė 1995, kurse nė shqip nė vitin 1996 me titull “Shqiptarėt”.  Tė gjithė kėta pellazgollogė  flasin pėr kulturėn e lashtė tė fiseve pellazgjike. Ndėrsa pseudohistorianėt grekė pretendojnė se kėto vepra arti me pėrmasa gjigande, janė frut i kolonive tregtare greke. Edhe pse ka zėra historianėsh seriozė si kroati i dėgjuar Milan Shuflai, etj, qė thotė se kėta koloni tregtarėsh  qė zbritėn nė bregdetin tonė, erdhėn nga Korkyra (Korfuzi) qė ishte njė ishull pellazgjik, kėta antishqiptarė patologjikė rreken tė ndėrtojnė  teza qė bazohen mbi psikozat tradicionale tė “Kalit tė Trojės”. Ata vazhdojnė me kėmbėngulje tė falsifikojnė historinė, duke shpenzuar miliardat e shtetit  Helen pėr tezat e tyre antishqiptare. Duhet tė dihet se tė ashtuquajturat kolonitė tregtare greke nė bregdetin shqiptar, janė ngritur nė shekullin e gjashtė para erės sonė si nė Durrės, Apolloni, Orik, etj. Historiani i vjetėr Apolodori (shek II p.e.s) tregon se kėto qytete janė ngritur para shekullit tė dymbėdhjetė para erės sonė. Kėtė fakt, sot, e vėrtetojnė edhe dijetarėt amerikanė, qė me mjete ultramoderne, me hulumtimet e tyre qė kanė bėrė nė kėto qytete, kanė gjetur lėndė arkeologjike qė vėrteton se kėto qėndra banimi janė edhe mė tė hershme nga sa ėshtė thėnė deri tani. Nė mbėshtetje tė kėtyre fakteve tė argumentuara, si konkluzion logjik del se kėto vepra gjigande arti ishin ndėrtuar nga vendasit dhe jo nga kolonitė tregtare greke, qė erdhėn nė shekullin e gjashtė para erės sonė. Duhet tė kihet parasysh se pikėsynimi i tregtarėve ėshtė “fitimi” dhe jo tė bėnin ndėrtesa tė tilla kolosale, qė kėrkonin shpenzime tė mėdha pėr njė popull qė nuk ishte i tyre. Edhe sot, gurėt gjigandė tė kėtyre ndėrtesave quhen gurė “pellazgjikė” dhe jo grekė. Pseudohistorianėt grekė po pretendojnė se vendasit kishin vetėm malet dhe jo fushat bregdetare. Ky pretendim ėshtė absurd. Si mundet vallė qė vendasi, i cili ėshtė gur i mbirė dhe jo i hedhur, tė ketė vetėm male dhe jo fushat bregdetare?! Kjo ėshtė njė logjikė absurde, madje fantazmagorike dhe aspak njė realitet historik!

 Ėshtė e logjkshme se kėto vepra tė mėdha arti, grekėt mund t’i kenė pėrmirėsuar, shtuar e mirėmbajtur, por nuk janė kolonitė tregtare greke ndėrtuesit e tyre, por ishin pellazgėt qė i ndėrtuan kėto amfiteatro, hipodrome, etj  pėr popullin e tyre.  A mund tė ndėrtonin kolonėt tregtarė grekė vepra pėr tė zbavitur njė popull tė huaj, nė vend qė tė zbavitnin popullin e tyre?! Sigurisht qė jo! Si konkluzion logjik, lojtarėt e parė qė zbritėn nė kėto stadiume, hipodrome, amfiteatro, etj.kanė qėnė bijtė e pellazgėve, mbasi prindėrit, gjyshėrit e stėrgjyshėrit e tyre, i kishin ndėrtuar pėr bijtė, e nipėrit e stėrnipėrit e tyre.

Mė vonė, kėto vepra arti u shfrytėzuan dhe nga bijtė e kolonėve tregtarė grekė. Sikurse theksohet qartė dhe nga historianėt e vjetėr grekė, nga Herodoti (i mbiquajtur babai i historisė greke), Straboni dhe Dhuqididi, Greqia nė veri kufizohet me njė popull qė flet njė gjuhė tjetėr.

Kufiri ndarės verior i Greqisė thonė kėta historianė tė vjetėr, ėshtė gjiri i Ambraqisė (Arta e sotme), gjiri i Prevezės. Pikėrisht jashtė tokave greke nė viset  tona, ngrihet njė sėrė veprash tė panumėrta arti dhe mali i Olimpit, nga i cili kanė marrė emrin lojrat Olimpike. Konkretisht: Vepra tė tjera arti si  amfiteatro, studime, hiopodrome etj, gjejmė: nė Anatoposi (Thesproti), nė Argon tė Amfiloksisė (sot Lutrosi), nė Emiliokastro [Thesproti], nė Kasopa [Thesproti], sot Kamarina, nė Gitan [kryeqyteti i Thesprotisė] sot Gumani, nė Adrianopolis (sot Sofratika), nė Orik, nė Bylis nė Nikaija [sot Klosi], nė Apolloni, nė Dyrrah [sot Durrėsi],etj. Njė dėndėsi veprash kulturore ėshtė me tė vėrtetė e paparė nė Greqi. Sikurse dihet historikisht, nė kėto vende banonin  thjesht iliro-pellazgėt. Thesprotet, Kaonet, Molloset, etj. Pikėrisht nė kėtė kohė, nė troje tė stėrlashta shqiptare janė zhvilluar lojėra sportive. Helenėt nuk kanė qėnė kurrė nė kėto vise. Ato asnjėherė nuk kanė qėnė toka greke. Greqia ka ardhur si pushtues nė kėto vise jugore tė atdheut vetėm nga fundi i shekullit XIX, nė fillim Thesali, kurse Janina, e ritheksojmė, u pushtua nga grekėt nė mars tė vitit 1913. Si pasojė, lojrat e para sportive “Olimpiadat”, e pėrsėritim, janė pellazgjikė dhe jo grekė. Bile, helenėt, qė erdhėn mė vonė nė Ballkan, morėn nga pellazgėt: ndėrtimin e ndėrtesave, ndėrtimin e anijeve, mitologjinė, teologjinė si dhe shkrimin, tė cilin ia pėrshtatėn dhe gjuhės sė tyre.

 Gjatė vitit 1996, Greqia shpalli me bujė nė Atlanta tė SHBA-sė 2000 vjetorin e Lojrave Olimpike, por, pėr hir tė sė vėrtetės, nė vėshtrim tė argumentit tė lartpėrmendur, kėto lojra tė hershme nuk janė greke, por iliro-pellazge. Kėtė fakt e dėshmon saktėsisht e vėrteta historike, mbarė historiografėt seriozė botėrorė.

E fakton arkeologjia, etnografia, gjeografia, demografia, kliptografia, gjuhėsia, etimollogjia etj. Pseudohistorianėt grekė kėto “olimpiadat” i quajnė  si diēka tė natyrshme tė tyre, qė as mund tė vihet nė diskutim. Pėrse ne tė mos ngremė zėrin pėr zbulimin e autorėve tė kėtyre lojrave antike, kur kemi tė drejtė?! Pėrse tė mos e flakim pėrdhe mitin e kėsaj gėnjeshtre, qė grekėt e kanė shndėrruar nė aksiomė tė trashėgimisė sė tyre?!

Duke evidentuar para gjithė botės lojėrat sportive pellazgjike, parahelene, tė dokumentuara, do tė fitojmė simpatinė e mbarė dashamirėsve tė sportit nė gjithė rruzullin tokėsor. Emri i kulturės sportive shqiptare do tė shkojė deri nė fund tė botės. Kjo ka shumė rėndėsi politike dhe ekonomike pėr ne shqiptarėt, mbasi do tė sjellė edhe shumė turistė nė vendin tonė.

E pėrsėrisim: rreziqet qė e kėrcėnojnė vendin tonė me copėtimin dhe shfarosjen nga armiqtė tanė shekullorė, na detyrojnė tė vėmė nė plan tė parė shkencėn pėr shpėtimin e Shqipėrisė, disiplinat albanologjike  pėr mbrojtjen tonė nga sulmet e armiqve tanė tė jashtėm.