DELFINAI "Saulė"
Aš sugalvojau saulę danguje,
Aš sugalvojau ją, Tave, save,
Kitą dieną lietų su audra
Ir tada aš vėl jaučiuosi lyg vandenyje,
Skubu, bet viskas plaukia pro mane,
Aš nežinau ar meilė tik apgaule...
Saule, mano saule, kur Tu išėjai?
Mano paprastas pasaulis neatleis,
Mano paprastas pasaulis nesupras,
Kaip prarast.
Mano saule, mano ryto spinduliai,
Mano paprastas pasaulis neatleis,
Mano paprastas pasaulis nesupras,
Kaip prarast
Sušalo rašalas senų laiškų,
Iš kur jie skrido paukščiais
Ir į kur aš nežinau
Ir namuose tyla
Ir vėl jaučiuosi lyg vandenyje,
Skubu, bet viskas plaukia pro mane,
Aš nežinau ar meile tik apgaule.
Aš taip bijau kažką svarbaus pamiršt
Aš ieškosiu savo saulės ji sugrįš
O šis ruduo atėjo tik dėl to kad lapam reikia krist
Šimtai ir tūkstančiai žydrų svajonių
Kas galėjo būt bet liko tiktai dūmai,
Patikėjom mes,
Aš negaliu suprast kaip prarast,
Mano saule, mano ryto spinduliai,
Mano paprastas pasaulis neatleis,
Mano paprastas pasaulis nesupras kaip prarast
Saule, mano saule, kur tu išėjai...