G & G SINDIKATAS "Vokiečių gatvė"
[Klausyk bičiuli mano]
Po darbo sunkios dienos, po mokslų sunkios dienos einu į miestą alaus išgerti neprisigerti, man ponas meras sako lįsk į rūsį į prabangaus kaboko prirūkytą prismirdusį rūsį, kur vietų niekada nebūna, jei pasiseks surast barmenas aptarnavęs kostiumuotą klientą, po valandos mane pastebės, galbūt jei netingės prieis man pasakyt staliukas rezervuotas, bet aš ne kurčias gerai girdžiu ką sako valdžia, tokiems kaip mes nebėra vietos Vilniaus centre, su buteliu alaus aš gąsdinu praeivį, čia dar būtų nieko, blogiau kad aš gąsdinu turistus iš Lenkijos, Latvijos, Rusijos, NATO, kongreso narius ir seimo deputatus, myžantį ant prezidentūros sienos užsienio mentą, senamiestyje gyvenantį ir dirbantį prezidentą
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Jei pavargai nuo visko ir reikia atsipūsti, žinai kur judėjimas, hei pasistenk nenulūžti, ten gali įpūsti, jei nori nuo alus ant suoliuoko prabusti ką ten [.....] mentai ir sako valdžia turbūt skamba juokingai jiem patiems ar ne, viešai gerti alų mieste kas per chuinia, juk mažulės gražėja ir nuotaika gerėja, kvėpuoju laisvo oru ant šito šūdo padėjęs, kokio velnio, grūzina taisykles, tos kurios vardan kabokų yra pritaikytos, ei tu, nekišk prie zapo nagų tau neužteks tavo piniginių plačių, kaip sako žmonės, nemoki pist nereikia lįsti, taip kad negalvodamas ką darai gali pasiklysti ir giliai į šūdą įlįsti, taip kad patariu mums proto neknisti, nes chebra ilsėsis ten ir bus visada, nes jau žmonių laisvų valia, ši galia stipresnė už bet ką
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Padaryk dar alaus mano vokiečių gatvėj, pone misteri mere, tapo tabu alus tavo oranžinėje periferijoje, prajuokink dar kartą mus, davai dar kokią akciją, juokas vienintelė tavo akcijų [...], gal zavidym publikaciją, kad ir už švarą, gal su mokėt tau už orą manai užparinsi Svarą, aš suprantu kiekvienam savo dūra, bet gal tiesiog atsipisk nuo miesto džiazo old schoolo Vilniaus Vokiečių gatvėj, senuko legendoj vakarais save randam, gal prisijungsi ne kartą, merginos kaip rožės ir kaip gyvenimas baisios, o gal tiesiog atsipūsk ir įpūsk laisvės, pasidalinę teritorijom bomžai varto istorijom sugraudins ar prajuokins, tik duok auditoriją kabina medų iš korio ar dumblą ir švaisto o visiem viskas pochui, svarbu būtų laisvė žalias žmogau, neieškok čia karo, aš atėjau čia ne tam kad klausyt tavo bazaro, gali rašyt savo popierius įstatymo poterius, niekas nepasikeis jė!
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Bet aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Nes aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Nes aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Nes aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj
Nes aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj