Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1941 06 22 vokiečių artilerija apšaudė Vištytį. Sovietų pasienio dalinys buvo sumuštas. Vermachtui užėmus miestelį vokiečiai jau pirmąją karo dieną sušaudyta 12 žmonių, 1941 liepos 14 dieną prie Ilgojo kalno (>>) - apie 80 vietos valdžios, partijos ir komjaunimo veikėjų, o 1941 rugsėjo 9 dieną - nužudyti miestelio žydai. Iš viso tuo metu Vištytis neteko apie 220 žmonių. Grįžę iš Vokietijos miestelio repatriantai atgavo ankstesnes savo sodybas ir žemes. Iš jų buvo iškeldinti ten sovietų okupacijos metu įsikūrę gyventojai (>>).
Štai ką rašo Bertas Oppenheimas (>>) apsilankęs Vištytyje 1994m. (>>) (>>):
" Šiuo metu Vištytyje negyvena nei vienas žydų tautybės gyventojas. Kai vokiečiai 1941m. įžengė į Vištytį, kaip teigiama memorialinėje lentoje, jie nužudė 222 žydus. Vyrai buvo nugabenti prie Vištyčio (Kanapkio-V.K.) malūno (>>), priversti išsikasti sau kapų duobes, po to sušaudyti ir palaidoti. Praėjus dvejiems metams po žudynių, miestelio gyventojai perlaidojo nužudytus žydus, stengdamiesi į kapus juos patalpinti šeimomis. Aš kalbėjausi su 85 metų amžiaus vištytiete Domicele Černiauskiene, kuri buvo viena iš šio perlaidojimo dalyvių. Praėjus dvejiems metams po žudynių, turėjo būti labai sudėtinga palaidoti nužudytuosius šeimomis. Juos, išgulėjusius žemėje dvejus metus, sunku jau buvo atpažinti ir nustatyti jų priklausomybę vienai ar kitai žydų šeimai. Tuo labiau kad tuo metu Vištytį vis dar buvo užėmę vokiečiai. Taip pat yra labai abejotina, kad prie vėjo malūno buvo nužudyti vien tik vyrai".
1993m. Lietuvos miestelių gyventojų iniciatyva žydų piliečių atminimui, kurie kažkada gyveno Vištytyje, buvo pastatyta memorialinė lenta (>>) (>>). Šioje lentoje hebrajų ir lietuvių kalbomis granite iškalti tokie štai žodžiai - " Šioje vietoje guli Vištyčio žydų, vaikų, moterų, vyrų, kuriuos nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 VII-IX žiauriai nužudė, palaikai. Vaikų ir moterų palaikai čia perkelti 1965m. (>>)". Remiantis tuo galima daryti išvadą, kad žydų moterų ir vaikų aukų palaikai ant Ilgojo Kalno buvo perlaidojami ne tik 1965m., kas yra gerai žinoma, bet dar ir vokiečių okupacijos metu - 1943m. Dėl visiškai aiškių priežasčių 1943m. ne visi žydų palaikai buvo perkelti ant Ilgojo kalno. Galutinai tai buvo atlikta 1965m.
Tikriausia 1978m. ant Ilgojo kalno (>>) nužudytų Vištyčio žydų aukoms atminti, žydų kapinės buvo gana skoningai rekonstruotos - buvo pastatyta skulptoriaus Roberto Antinio sukurta išraiškinga virš 3 metrų aukščio skulptūra, simbolizuojanti tragišką Vištyčio žydų likimą, sutvarkyta aplinka, pasodinti medžiai ir gėlės. Kartu tiek iš vidaus ir iš išorės buvo sutvarkytas ir suremontuotas Kanapkio vėjo malūnas, jame buvo įrengtas Vištyčio etnografinis muziejus (>>). Muziejuje buvo sukaupta nemažai vertingų ir įdomių eksponatų, kurių daugelį surinko Vištyčio kraštotyrininkai ar padovanojo vietiniai gyventojai bei entuziastai. Galima sakyti, kad šis muziejus per savo trumpą gyvavimo laikotarpį buvo tapęs tikru Vištyčio miestelio pasididžiavimu. Dažnas aplankydavęs etnografinį muziejų vėjo malūne, aplankydavo ir žydų aukų memorialą. Pradėjus grąžinti nuosavybę savininkams ir jų palikuonims, vėjo malūnas buvo taip pat sugrąžintas jo teisėtiems paveldėtojams. Aišku, muziejus kaip ir buvo galima tikėtis, buvo uždarytas, jo ekspozicijos eksponatai perduoti į Vilkaviškio krašto muziejų (>>) ir Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos kraštotyros muziejų (>>). Galų gale ir skulptūra taip pat buvo nuversta ir pavogta, plonytė skulptūrą dengusi varinė skarda buvo nulupta ir tikriausia parduota į kokią nors metalo laužo supirktuvę už kelis šimtus talonų...
Bendras vaizdas
Nužudytų Vištyčio žydų palaidojimo vieta
Nužudytų Vištyčio žydų palaidojimo vieta
Nužudytų Vištyčio žydų palaidojimo vieta
Nuo XIV a. (kai kuriais duomenimis - nuo Mindaugo laikų) Lietuvoje įsikūrę žydai paliko gilų pėdsaką šalies istorijoje. 1923m. duomenimis žydai sudarė 22 procentus visų Lietuvos gyventojų. Tokiuose miesteliuose kaip Vištytis, Virbalis, Pilviškiai, Vilkaviškis žydai sudarė net 70 procentų visų gyventojų. Jie buvo sukūrę bendro gyvenimo tradicijas - turėjo savo mokyklas, sinagogas, kapines, bankus, savo verslą ir prekybą. Po tragiško šios tautos likimo žydų gyvenimo ir papročių istorija liko tik nuotraukose, knygose ir žmonių prisiminimuose. Dabar daugiau yra akcentuojamas holokaustas, daugiau žinoma apie šios tautos genocidą nei apie kultūrines, religines, ekonomines Lietuvos žydų tradicijas.
Yra žinoma kad 1589m., tai yra netrukus po magdeburginių savivaldos teisių suteikimo Vištyčiui 1570m. (>>), Vištyčio seniūnas Kristupas Jesmanas skyrė vietą žydų kapinėms ir privilegiją sinagogai statyti (>>).
Senųjų žydų kapinių neišliko, matomai idealiai tinkamų formų akmeniniai antkapiai buvo panaudoti vietinių pastatų (pamatų) statybai, Daug lėmė ir gamtinės sąlygos. Prieš karą žydų kapinės buvo aptvertos akmenine siena, tačiau per II pasaulinį karą vokiečiai išpardavė akmeninius antkapius vietiniams gyventojams. Naujosios kapinės vis dar yra išlikę prie sienos su Rusija, į kurios teritoriją net galima įžengti einant pačiu kapinių pakraščiu. Kapinės yra miestelio vakarinėje dalyje, 400 m. į vakarus nuo kelio į Kybartus, prie Rusijos-Lietuvos sienos. Jos užima apie 0.92 ha plotą. 1998 12 30 šios kapinės įtrauktos į Lietuvos Kultūros paveldo registrą, registro numeris L903 (>>).
Būdavo, kad laidotuvių metu vaikai nepastebėti prasmukdavo į šalia kapinių esantį tankų mišką, bet jau Vokietijos pusėje ir tokiu būdu slaptai aplankydavo savo giminaičius tuometinėje Rytų Prūsijoje.
Štai ką rašo apie Senąsias Žydų kapines Bertas Oppenheimas (>>), apsilankęs Vištytyje 1994m. (>>):
" Naujose kapinėse kai kurie antkapiai buvo gerai išsilaikę. Mes suradome tris gerai išsilaikiusius Oppenheimų šeimos antkapius. Aš esu įsitikinęs, kad tai yra mūsų šeimos antkapiai. Pirmas - tai Chiam'o Oppenheim'o, kuris galėjo būti neemigravusio Baruch sūnumi, dukros Rashiel Leah antkapis. Antrasis antkapis - tai Itzchak, Tzvi Oppenheimo sūnaus, antkapis. Ant jo parašyta: " Brangusis Tėve, palaimink čia palaidoto žmogaus ... sielą ". Trečiasis antkapis - tai Sarah Beila, kurią palaidojo jos tėvas Oppenheimas, antkapis. Šio antkapio užrašai buvo labai išblukę ir įrašai hebrajų kalba buvo visiškai neįskaitomi ".
Dabar link Naujų žydų kapinių galima patekti sukant keliuku į dešinę prieš pat įvažiuojant į Vištytį nuo Kybartų pusės. Tačiau įvažiavus į keliuką, Jus pasitiks štai toks ženklas (>>), ant kurio užrašyta:
"STOP. Valstybės sienos apsaugos zona. Įvažiavimas arba įėjimas tik su valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotu leidimu."
Tokių ženklų, keliaujant po Vištyčio apylinkes, galima sutikti labai dažnai. Nuotraukoje labai gerai matomas vištytiečio automobilis šiuo keliuku privažiavęs prie pat kapinių iš rytų pusės, kur ganosi jo karvės ar kiti gyvuliai. Be abejo, šis žmogus turi ir reikiamus leidimus bei kitus dokumentus. Siena yra stebima iš keli kilometrai nuo čia esančio pasieniečių stebėjimo bokšto (>>), tačiau abejotina ar iš tokio atstumo gerai yra matomi sienos pažeidėjai ar kiti šioje zonoje esantys žmonės...
Senosios žydų kapinės (First Jewish Cemetry) turėjo būti į pietus nuo Naujųjų kapinių ir šiapus Vidupio (>>), taigi netoli Sinagogos. Tiksliau - ant nedidelio kalnelio į šiaurę ar šiaurės vakarus nuo jos (>>). Kapinės yra miestelio vakarinėje dalyje, 480 m. į vakarus nuo kelio į Kybartus, prie Rusijos-Lietuvos sienos. Kapinės užima apie 0.68 ha plotą. 1998 12 30 kapinės buvo įtrauktos į Kultūros paveldo registrą; registro numeris L904 (>>).
Štai ką rašo apie Senąsias Žydų kapines Bertas Oppenheimas (>>), apsilankęs Vištytyje 1994m. (>>).
" Senosios kapinės ant kalvos) arčiau miestelio buvo visiškai sunykę. Tačiau žemė šioje vietoje yra apsaugota - čia negalima nei užsiimti žemdirbyste nei statyti pastatus. Ir jei ne miestelio gyventojas kurį mes sutikome savo kelyje ir kuris mums parodė Senųjų kapinių vietą ant kalnelio, mes būtumem jų neradę. Jis parodė ranka kapinių vietą ir mes pradėjome kilti į kalnelį. Čia radome akmeninių antkapių likučių su hebrajiškais užrašais, kurių mums nepavyko perskaityti. Aš įsivaizdavau, kad tai galėjo būti Baruch, Saloman, Benjamin, Samuel ar jų žmonų kapų antkapiai, bet mes niekada to tikrai nesužinosime...".
Vienu metu siena su Vokietija ėjo tiesiai per kapinių vidurį ir Vištyčio ežerą (>>).
Rusų karių kapinės yar pačiame Senosios rinkos aikštės viduryje...
Rusų karių kapinės, 198.. metais rekonstruotos, vėliau pavogti antkapių bareljefai su žuvusiųjų karių pavardėmis; žymi 50-mečių liepų atžymėtas kapinių perimetras; nėra jokio užrašo ar ženklo apie čia buvusias kapines; kiekvienais metais gegužės 9-oji (pergalės) diena buvo pažymimos eitynėmis į šias kapines; kur atvykdavo daug žuvusiųjų artimųjų iš tuometinės Tarybų Sąjungos; pasieniečių automatų salvės, kalbos eilės pučęiamųjų orkestras; nebaigtas gerti degtinės butelis; paliekamas ant kapų maistas.....
Buvo rekonstruotos apie 1980 metus. Kapinių ilgis 30m., plotis- 28 m., antkapiai išdėstyti tik šoninėse kapinių pusėse, rytinėje 5, o vakarinėje 6 antkapiai. ant kiekvieno antkapio galėjo būti iškaltos apie 8 - 10 žuvusių karių pavardės. taigi žuvusių ir čia palaidotų karių skaičius yra apie šimtą ar daugiau......Tikėtina, kad kariai buvo palaidoti vienoje bendroje kapo duobėje, o ne atskirose, taigi pavardžių išdėstymas ant antkapių yra sąlyginis. Vienas majoras ir keli kapitonai keliolika seržantų ir likusieji eiliniai kariai....Kapinių perimetre auga ko gero 50-metės liepos (sodytos 1944m.), kapinių viduryje auga du dideli beržai irgi pasodinti prieš 60 metų.
Nugriauta balta, mūrinė kapus juosusi siena, pagrindinis piramidės formos obeliskas su raudona žvaigžde viršuje, paminklinės lentos; pievelė viduryje kapinių, kruopščiai prižiūrima kapinės, eglutės, pievelė viduryje kapinių, balta mūrinė tvora; kalbos tarybinio ūkio pirmininko, svečių iš rajono, karininko iš pasienio užkardos; mokinių skaitomos eilės. Išpuoselėtos rusų karių kapinės o šalia traktorių dirbtuvėmis paverstos liuteronų - evangelikų bažnyčia.
Vėlaiu pavogtos antkapinės lentos su žuvusiųjų karių pavardėmis. 60 - mečių liepų atžymėtas kapinių kontūras. Nėra jokio užrašo ar ženklo apie čia buvusiais kapines.
Gegužės 9-ąją diena, Pergalės dieną kiekvienais metais buvo pažymimos eitynėmis į karių kapines, kur suvažiuodavo ir žuvusiųjų artimieji ir giminės iš plačiosios Rusijos
Pasieniečių automatų šūvių salvės, kalbos, eilės, pučiamųjų orkestras, nebaigtas gerti degtinės butelis ant kapo ir užkanda, maistas, balti antkapiai, raudonos žvaigždės, kapinių viduryje baltas obeliskas, eglės kruopščiai prižiūrima balta tvora, centrinis obeliskas su raudona žvaigžde viršuje.
Kalbos partinių, tarybinio ūkio vadovų, pasieniečių karininkų, mokinių eilės, svečiai iš rajono, artimųjų,
Išpuoselėti karių kapai ir šalia esanti liuteronų- evangelikų bažnyčia paversta traktorių remonto dirbtuvėmis, Kad čia karių kapinės išduoda gatvės pavadinimas "Karių", kurioje stovi keturi namai (>>).
Bevardės žuvusių rusų karių vaduvusių Vištytį iš vokiečių okupacijų kapinės ir nepriekaištingai rekonstruota vokiečių, liuteronų-evangelikų bažnyčia (>>).
1944 10 22 Vištytį užėmė Raudonosios Armijos 157-oji šaulių divizija, kuriai vadovavo pulkininkas Nikolajus Kusakinas. Vištytis buvo apgriautas, vėl nukentėjo bažnyčia.
Tolumoje matosi ežeras
Ežero pakrantėje matomas "Atlantas"
Įspūdžiai iš Vištyčio 1994m....>>>
Oppenheimų šeimos istorija (1750 - 1995)...>>>
Ištrauka iš J. H. Rubenšteino autobiografijos apie savo paauglystę Vištytyje...>>>
Vištytis prieš 100 metų...>>>
