 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
|
|
Vištytis to dar nematė... Birutė Nenėnienė "Santaka", 1995m. liepos 13d. |
|
|
|
 |
|
Antradienio rytą nuvykus į Vištytį, pirmiausia kas krito į akis - pilna žemė nudraskytų medžių jaunų ūglių, prie dirvos priplakti javai, daržai ir žmonės besibūriuojantys tai vienoj, tai kitoj gatvėj. O kalba visur vienoda - "O dieve, kaip baisu, kaip po karo. Amžių pragyvenom, šitaip nematėm. Iškrisdavo kruša žirnio didumo, o dabar kaip kiaušinis, kaip zefyras, tokie rozete susukti". Su sielvartu ir neslepiama ašara aptarinėjo, kiek kuriam nuostoliu padaryta. |
|
|
|
|
|
Seniūnas B. Polita galėjo ir nekabinėti pranešimų, kviečiančių registruotis, informuoti seniūną apie nuostolius. Žmonės nekviesti ėjo, klausinėjo, gal jau gali tvarkytis. |
|
|
|
Skaudžiausia žaibas nutrenkė žmogu. Juozas Pečiulis buvo ant pakrautos šieno priekabos, lenkėsi priimti iš sūnaus virvę suveržimui, ir kirto žaibas statmenai. Po priekaba ugnis tik pasipylė, šiena uždegė. Žmogų išmetė į viršų, suplėšė rubus, prakirto galvą. Ir pasakojo žmones kaip visą pirmadienį alinus tvankumai, apie 19 val. staiga iš šiaurės atėjęs debesis aptemdė, lyg vienuolikta valanda būtų. Kirto statmenai žaibai ir pabiro lietus su ledais. Tęsėsi gal 10-15 min. Ledai prakirto visus šiferio stogus, daugiausia iš šiaurės pusės, išdaužė gyvenamųjų namų langų stiklus. Iš šiaurės pusės buvo išdaužyti visi vidurinės mokyklos langai, kurių buvo virš 90... |
|
 |
|
|
|
|
|
Jau kaip dėjo ledai per pečius, rankas, galvą prakirto, - rodo Gražina Gorskaja. |
|
|
 |
|
|
|
|
|
|
Seniūnas B. Polita, kaip dauguma tą vakar, iš pievų vežė šieną. Tuoj po audros apvažiavo miestelį, naktį - dar kartą su atvykusiais policininkais. Nenukentėjusio kiemo iš daugiau kaip pustrečio šimto Vištyčio kiemų nerado nei vieno. Audra praėjo Vištyčio šiaurės vakarų pakraščiu, siekė net kempingus, Vartelius - ir ten prakirsti stogai, sukapoti daržai, soduose pilna žemė obuolių, slyvų, kriaušių. Kai vėlei su seniūnu vaikščiojome po miestelį, iš dažno kiemo išėjęs vištytietis norėjo pasiguosti sukrėtusia nelaime. |
|
|
|
|
|
Iš stiklu dengtų šiltnamių liko tik duženos, iš pamidorų, agurkų - tik kotai. |
|
|
Teiravosi, kur gauti šiferio, stiklo. Net nežinodami, kad taip reikia ėjo į seniūniją pranešti apie nuostolius. Nekantriai laukė ilgai nepasirodžiusių draudėjų, rajono valdžios. Nukentėjo ir lengvieji automobiliai. Tie, kurie juos vairavo audros metu iškart pamanė, kad kas akmenukais apmėtė. Paliktieji lauke paženklinti daugybe mažų įdubimų. Ne vienam bambtelėjęs ledo gabalas ir galvą prakirto. Kai kurie žmonės parinko ledų ir dėjo į šaldytuvus, norėdami parodyti vaikams ir anūkams. |
|
|
|
 |
|
|
|
 |
|
|
|
Šiferyje lyg žvaigždutės šviečia - tai pro daržinės stogą dangus matosi. |
|
|
|
|
|
Laikėsi jie ant žemės iki kokios dvyliktos, o seniūnas paskambinęs į Redakciją antradienio popietę, pranešė jog pavėsyje rado dar neištirpusių ledų. Kybartų metereologinėje stotyje pasiteiravus, sakė, jog tokie reiškiniai labai reti. Tą dieną kiek anksčiau tokia audra praėjusi prie Kazlų Rūdos, Daugų. Vienas žmogus Marijampolės meteorologamas atvežė net 7cm. diametro ledą. |
|
|
|
|
|
Ant suskirdusio žemdirbio delno ne grūdas, o ledo gabalas. |
|
|
|
|
|
 |
|
|
|
|
 |
|
|
|
|
Ilgai dar Vištytis prisimins liepos 10-ąją - "miegančių brolių" dieną. Kartos, kad 1927m. birželį iškritęs sniegas laikėsi 3 dienas, bet kad šitaip... O Dieve, ko gi dar gali sulaukti. Sudaryta kovos su stichinės nelaimės padariniais rajono savivaldybės komisija. Aplankė, apžiūrėjo, paguodė nukentėjusius. Nuostoliai dar skaičiuojami, bet jie aiškiai dideli. Žmonės laukia ir tikisi greitos paramos iš valdžios. |
|
|
|
|
|
|
|
Žaibas kaip kirto statmenai, - pasakoja per žingsnį nuo nelaimės vietos buvusi žuvusiojo J. Pečiulio marti Daiva Pečiulienė.- Tėtukas dar spėjo pasakyti - "Daivute, dabar tai jau trenks". O paskui pasilenkė... |
|
|
|
|
|
|
|
Stoguose vos ne kiekvienas idubimas su skyle - sako J. Jurkynas, apžiūrėdamas savo namo stogą. |
|
|
|
|
|
|
|