Krikštynos nepavyko
Praeities kovų prisiminimai
Pergalė, 1964m.
Smėlėtose Vištyčio ežero
pakrantėse išsidėstęs nedidelis miestelis - Vištytis.
Čia smetoninio režimo metais, okupacijos laikais veikė nelegalios
komunistų ir komjaunimo organizacijos.
Kovodami už Tarybų valdžią, už laimę ir tiesą, daugelis patriotų žuvo didvyrių
mirtimi. Vienas iš tokių kovotojų buvo Juozas Sartakauskas (žuvo1941 metų rudenį). Savo drąsa
pasižymėjo buvę pogrindininkai Stasys Sartakauskas (Juozo brolis) Vyzenbergis, Juozas Čiuprinskas, Aleksandras Benosenka, Griunovai ir
daugelis kitų. Žemiau spausdiname apie vieną pogrindininkų pokštą, kurį jie
ištaisė vietiniams "tautos šulams".
----------------------------------
Katinas. išpūtęs akis, jau kuris
laikas spoksojo į du įžymius miestelio tautininkus. Gerdami eterį (dropą), jie gyrė katiną.
- Gudrus katinas, - murmėjo Degutis. -
- O ką ji - klausė Karvelis.
- Pasiuto boba.
- Chi, chi...
- Už jį aš mokėjau penkis litus.
Valgyti neduodu, pats pasimedžioja. Anądien į namus atvilko triušį, o aš jį į
puodą.
- Ehe, -
murktelėjo svečias Degutis, - jei tavo ponas katinas žinotų, kokią mes puotą
suruošėme sekmadienį, tai jis išpjautų viso miesto kalakutus.
- Jo, jo... - pritarė šeimininkas.
- Tai bus didelis balius. Iš pradžių suruošime šaulių susirinkimą, paskui
brūkšt ir visas miesto gatves krikštysime patriotiniais vardais...
Degutis, išmaukęs dar vieną eterio
stikliuką ir užsigėręs vandens nuvirto ant vaistinės prekystalio. Jo galvoje
ūžė, spiegė lyg pragare.
- Kiaulė. Jau nusigėrė, - vos pastovėdamas ant kojų, šaipėsi
vaistininkas ir nudūlino į miegamąjį.
Girti du įžymūs Vištyčio šauliai knarkė, sapnavo būsimąjį
balių.
...Pasibaigus šaulių susirinkimui,
buvo paskelbta, kad visi rinktųsi į miesto aikštę ir ruoštųsi iškilmingoms
demonstracijoms.
Apie miestelio gatvių krikštynas neužmiršo pasakyti parapijiečiams
ir klebonas.
Smalsuolių atsirado nemažai.
Vaikai rėkavo it padūkę. Atėjo komisija, kurioje Karvelio ir Degučio buvo
šaulių vadas Pelėnas ir kiti pareigūnai.
Įžanginę kalbą susirinkusiems
pasakė Karvelis ir Pelėnas.
Karvelis apibendrino šį įvykį labai išsamiai vien tik apie meilę ir ištikimybę
Lietuvos vyriausybei jie pririnko žodžių daugiau negu valandai.
Baigdamas užkimusiu balsu nutęsė:
- 1937 metai į pasaulio istoriją
įeis kaip atėjo dievas pas mus. Mes, Lietuvos šaunūs sūnūs,
Bet jo riksmui nepritarė nė vienas gyventojas. Vieni juokėsi kiti
šaipėsi...
Minia žmonių, priešakyje su
komisija, patraukė prie senosios Rinkos. Jie šį miestelio priemiestį pavadino
Nepriklausomybės priemiesčiu.
O kokį vardą išsimislino šiai ūlyčiai? - kalbėjosi tarpusavyje davatkos, artėdamos prie Bejerio gatvės.
- Sako, būk tai ūlyčią nutarė pavadinti kažkokio įžymaus šaulio Juozapavičiaus familija, -
aiškino vienas žydelis.
... Juozas
Sartakauskas susižvalgė su draugu A. Benosenka, J. Čiuprinsku. Jie vienas kitam pasiuntė draugiškas
šypsenas.
- Jūs tik žiūrėkite, kas dabar įvyks, - tyliai tarė Juozas savo
draugams.
Komisija priartėjo prie uždengtos
audeklu lentelės, kurioje buvo užrašytas naujas gatvės pavadinimas. Karvelis
nuleido audeklą. Staiga minia suūžė tarsi audra. Komisijos nariai išsprogdino
akis.
- Pooo-li-cija...
- sukomandavo Pelėnas. Ant naujos gatvės pavadinimo lentelės buvo užklijuotas
baltas popieriaus lakštas. Jame stambiomis raidėmis buvo užrašyta: LENINO
GATVĖ.
Vakare pas Čiuprinskus
suruoštoje vakaruškoje draugai Juozui Sartakauskui stipriai spaudė dešinę. Užduotis buvo
įvykdyta. Ir visi aptarė naują planą.
Juozas Grigaitis