J. Žiūrys
"Leninietis", 1951m. rugpjūčio 16d.
Paimkime, pavyzdžiui, Vištyčio septynmetę mokyklą (direktorius drg. Vyzas). Praėjusiais metais mokykla atsiekė kal kurių laimėjimų. Joje buvo pionierių organizacija su 83 nariais, veikė biblioteka, turinti 410 knygų, jaunieji mokytojai kėlė savo kvalifikaciją, studijuojami neakivaizdiniu būdu Vilniaus Valstybiniame Pedagoginiame institute, Kauno mokytojų seminarijoje, lankė specialius kursus vasaros atostogų metu. Tačiau mokslo metų užbaigimo rezultatai parodė, kad Vištyčio septynmetėje mokykloje yra rimtų trūkumų. Apie tai liudija faktas, rodantis, kad bendras nepažangių mokinių skaičius siekė net 5 procentus (I-IV klasėse - 18 proc., V-VII klasėse net 36.5 proc.). Egzaminus laikė 124 mokiniai, iš kurių palikta antriems metams 18, o rudenį egzaminus laikys 15 mokinių. Nei vienas mokinys (IV ir VII klasių) iš rusų kalbos, lietuvių kalbos, matematikos išleidžiamųjų egzaminų rašomuosius darbus neparašė penketui. Didžiausias nepažangumo procentas yra iš algebros (mokytoja drg. O. Melzbakaitė), net 24.2 proc. Lietuviø kalboje (mokytoja Kulbokaitė, Andriušaitytė, Orinaitė) nepažangumas taip pat aukštas - 18.52 procentų.
Kame tokių žemų rodiklių priežastys. Visų pirma tenka pastebėti, kad trūko kontrolės iš mokyklos direktoriaus pusės. Iki vasario mėnesio 15 dienos direktorius nebuvo patikrinęs mokymo planus, nebuvo mokyklos vidaus darbo taisyklių. Mokiniai gana retai klausinėjami, kas neleido tinkamai kontroliuoti jų žinias. Trūko konkretumo pedagogų tarybos protokolams. Be to nebuvo kontroliuojamas tarybos nutarimų vykdymas. Savaime aišku, kad tokia praktika negalėjo duoti didesnės naudos, nes ir gražūs įsipareigojimai likdavo popieriuje. Direktorius netikrino mokytojų pravedamus rašomuosius darbus. Taip pat nebuvo atkreiptas dėmesys į klasių vadovų darbą. Direktorius drg. Vyzas rūpinosi daugiau materialine mokyklos baze ir ūkiniais klausimais, dažnai palikdamas nuošalyje mokymo-auklėjimo darbą.
Patys mokytojai savo dėstyme taip pat darydavo nemažai klaidų. Pavyzdžiui istorijos mokytoja drg. Orinaitė ne visada pasiruošdavo pamokoms, kalbėdavo knygiškai. Aiškindama temą "Peizistrato valdymas" mokytoja nepalygino jo valdymo su kitomis santvarkomis, neužakcentavo socialistinės santvarkos pranašumo. Blogai dirbo I-III klasių mokytoja drg. Andriušaitytė. Ji nesugebėdavo suorganizuoti darbą, klasę palikdavo savieigai. Mokytoja apsiribodavo vien tik mokinių skaitymu, todėl šie mažai dėmesio kreipdavo į mokytojos aiškinimą.
Gerų rezultatų pasiekimui labai svarbus mokytojo metodinis pasiruošimas. Tačiau kai kurie jauni mokytojai, vos pirmus metus susidūrę su pedagoginiu darbu, gaydavo per mažai patarimų iš daugiau patyrusių draugų. Taip atsitikdavo ir su drg. Melzbakaite. Nors ji yra gabi ir turi gana pakankamai dėstomojo dalykų teoretinių žinių, bet dėl praktikos ir pagalbos nebuvimo ne visada galėdavo perduoti jas mokiniams aiškiame fone.
Didelę reikšmę mokymui turi dalykiniai būreliai. Tačiau Vištytyje jie nepilnai būdavo išnaudojami. Iš tokių galima paminėti jaunųjų mičiurininkų būrelį, kuris padarydavo per ilgas pertraukas savo veikloje, per mažai stengėsi pritaikyti įgytąsiais žinias praktiškiems užsiėmimams.
Ilgą laiką nebuvo papildytas fizikos-chemijos kabinetas. Tik prieš fizikos priemonių parodą čia imta gaminti kai kurie prietaisai. Tačiau šis darbas turėjo būti atliktas žymiai anksčiau, nes mokiniams pavaizdumo priemonių reikia kaip tik mokslo metų eigoje.
Neigiamai mokymo -auklėjimo darbui atsiliepė menkai išvystyta antireliginė propoganda. Taip pat neatsiekė tikslo paskaitos apie komjaunimą, nes mokytojai jas pravesdavo daugiau formaliai. Todėl nenuostabu, kad mokykloje iš 124 mokinių tik du komjaunuoliai, ir nesudaryta pirminė komjaunimo organizacija. O jos nesant labai nukenčia visas mokymo-auklėjimo darbas....
Kiti straipsniai...>>> >>>