Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.490
1.Vištyčio regioninis parkas (toliau vadinama regioninis parkas) įsteigtas
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo 1992 m.
rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 Dėl regioninių parkų ir draustinių
įsteigimo (Žin., 1992, Nr. 30913), siekiant išsaugoti Suvalkų kalvyno
kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti
ir racionaliai naudoti.
2.Regioninio parko ir jo zonų ribas tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
3.Veiklą regioninio parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas,
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti
įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų
kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai.
4.Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal regioninio parko planavimo
schemą ir patvirtintus miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus,
nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos,
vandentvarkos, rekreacijos, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
5.Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, regioninio
parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams perduodami nuosavybėn
ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė regioniniame parke parduodama ar nuomojama
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
6.Regioninio parko paskirtis yra:
6.1.išsaugoti aukščiausią Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalį su
Pavištyčio, Dunojaus viršukalnėmis, neįprasta reljefo sąskaida pasižymintį
Kylininkų moreninį masyvą, tarpgūbriniame duburyje telkšantį Vištyčio ežerą;
6.2.išsaugoti kultūros paveldo vertybes;
6.3.išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą
augaliją ir gyvūniją;
6.4.atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei
objektus;
6.5.vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros
paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6.sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose
zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
6.7.reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio
parko planavimo schemą;
6.8.vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros
paveldą bei jo apsaugą.
7.Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai,
keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
8.Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės
įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Regioninio parko
teritorijoje galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 Dėl
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (Žin., 1992, Nr.
22-652; 1996, Nr. 2-43, Nr. 93-2193), XXXIV skyriaus Nacionaliniai ir
regioniniai parkai nuostatos.
9.Detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų statybos projektai
rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos
reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti regioninio
parko planavimo schemai.
10.Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose
ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į
vietovės kraštovaizdžio pobūdį bei kultūros paveldo savitumus, o kaimo
vietovėse išlaikant etnografinės architektūros bruožus.
11.Regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas. Statyti
palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik
nustatytose vietose, tam gali būti įvedami mokami leidimai, kurie išduodami
Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
IV. REGIONINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS
12.Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga regioninio parko direkcija
(toliau vadinama direkcija). Visas direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Miškų
ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama
departamentas). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo
pavadinimu ir sąskaitas banke.
13.Direkcijai vadovauja regioninio parko direktorius (toliau vadinama
direktorius), kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Miškų ir saugomų
teritorijų departamento direktorius (toliau vadinama departamento
direktorius).
14.Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos,
rekreacijos, informacijos bei kiti skyriai ir padaliniai. Direkcijos nuostatus
ir etatų sąrašą tvirtina departamento direktorius. Direkcija turi išimtinę
teisę į regioninio parko simbolikos naudojimą.
15.Direkcija atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą,
organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų
gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir
juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos
ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir
pareigas.
16.Tyrimus ir stebėjimus regioninio parko teritorijoje pagal departamento
tvirtinamą tyrimų programą vykdo direkcijos darbuotojai arba kiti fiziniai ir
juridiniai asmenys, suderinę su direkcija, kuriai pateikiamos tyrimų ir
stebėjimų ataskaitos.
17.Prie direkcijos sudaroma regioninio parko taryba (toliau vadinama
taryba), kuri yra direktoriaus patariamoji institucija. Tarybos pirmininkas yra
parko direktorius.
18.Tarybą sudaro Vilkaviškio rajono savivaldos institucijų, Marijampolės
apskrities, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros
ministerijos teritorinio padalinio, Marijampolės miškų urėdijos, regioninio
parko direkcijos, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tarybos
sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina departamento direktorius.
19.Taryba analizuoja regioninio parko būklę ir teikia atitinkamus
pasiūlymus direkcijai bei departamentui, kitoms valstybės ir savivaldos
institucijoms parko teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo klausimais.
Taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus, į jos posėdžius
gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldos institucijų atstovai bei kiti
suinteresuoti asmenys.
20.Regioninio parko teritorijoje valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir
aplinkos apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, kitos įgaliotos
institucijos.
V. REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI
PAGRINDAI
21.Regioninio parko funkcijoms ir programoms vykdyti skiriamos Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat gali būti naudojamos Vilkaviškio
rajono savivaldybės biudžeto lėšos, Valstybinio ir savivaldybių gamtos apsaugos
fondų lėšos, kitų fondų lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.
22.Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
22.1.direkcijai išlaikyti;
22.2.regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros
vertybėms išsaugoti;
22.3.pažeistiems gamtos, kultūros kompleksams bei objektams atkurti;
22.4.tyrimams ir stebėjimams vykdyti;
22.5.švietėjiškai ir kultūrinei veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti,
regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
22.6.kitoms su regioninio parko veikla susijusioms priemonėms vykdyti.
23.Regioninio parko žemės naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys
privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų
teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, Specialiosiose žemės ir miško
naudojimo sąlygose, kituose teisės aktuose, regioninio parko planavimo schemoje
ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose bei šiuose nuostatuose.
24.Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai
negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti parko kraštovaizdžio kompleksų ir
objektų.
25.Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus,
traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 435
VIŠTYČIO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vištyčio regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama
Reglamentas) tai teisės aktas, nustatantis specialius Vištyčio regioninio
parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei
tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Vištyčio regioniniame parke reglamentuoja Saugomų teritorijų,
Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens,
Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės
ir miško naudojimo sąlygos, Vištyčio regioninio parko nuostatai, statybos
techniniai reglamentai, šis Reglamentas bei apsaugos sutartys, kurios gali būti
sudaromos dėl veiklos apribojimų Vištyčio regioniniame parke, konkrečių žemės,
miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Vištyčio regioninio
parko tvarkymo planas (planavimo schema), jo dalių specialieji ar detalieji
planai, taip pat bendrieji planai.
3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms),
esantiems regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato
kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos
reglamentai.
4. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir
jų teritorijos tvarkomi remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Specialiosiomis
žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų
nuostatais pagal šių objektų gamtotvarkos projektus.
5. Apžvalgos aikštelė (regykla) teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą,
kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti
įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji
kraštovaizdžio architektūros statiniai.
6. Atokvėpio vieta trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija
greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje
įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai,
stendai, nuorodos).
7. Buvusi sodyba sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais
dokumentais ar teismo sprendimu.
8. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis žmogaus veiklos
sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki
20 a. vidurio.
9. Kraštovaizdžio estetinė vertė bendraisiais estetikos kriterijais
išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar
žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio
apibūdinimas.
10. Lankomi objektai skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir
kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės
(regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės
reikmėms skirti objektai.
11. Mažasis pramoginis laivas laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15
m, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, skirtas pramogų ir laisvalaikio
reikmėms.
12. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai tvoros, informacijai
skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai
ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.
13. Pažintinis takas ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems,
bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas
siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo
objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų
mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
14. Poilsiavietė laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija,
kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji
kraštovaizdžio architektūros statiniai.
15. Rekreaciniai įrenginiai miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar
laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir
pan.
16. Rekreaciniai pastatai ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti
statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio
namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės,
nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).
17. Stovyklavietė poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta
palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė,
tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos
sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui
organizuoti.
18. Tradicinė regiono architektūra etnografinei sričiai būdinga
gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra, architektūra
bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios
architektūros atsiradimo.
19. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose viešieji poreikiai,
susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti,
susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.
20. Vizualinė (regimoji) tarša kraštovaizdžio estetinę vertę mažinančių
statinių (neišvaizdžių, nederančių kraštovaizdyje architektūriniu stiliumi) ar
želdinių, užstojančių gamtos ir kultūros paveldo objektus, vaizdingas
panoramas, atsiradimas vertingose ir vaizdingose teritorijose.
21. Vištyčio regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas
siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
21.1. konservacinio prioriteto:
21.1.1. Drausgirio gamtinis rezervatas;
21.1.2. Grybingirio gamtinis rezervatas;
21.1.3. Kylininkų kraštovaizdžio draustinis;
21.1.4. Paširvinčio telmologinis draustinis;
21.1.5. Sūrinio telmologinis draustinis;
21.1.6. Pavištyčio geomorfologinis draustinis;
21.1.7. Stirniškių geomorfologinis draustinis;
21.1.8. Tadarinės botaninis-zoologinis draustinis;
21.1.9. Vištytgirio botaninis-zoologinis draustinis;
21.2. ekologinės apsaugos prioriteto:
21.2.1. Dabravolės (Drausgirio rezervato) apsaugos zona;
21.2.2. Janaukos apsaugos zona;
21.2.3. Lankupkos apsaugos zona:
21.2.4. Stirniškių apsaugos zona;
21.2.5. Vištyčio apsaugos zona
21.3. rekreacinio prioriteto:
21.3.1. Pavartelių rekreacinė zona;
21.3.2. Šakių rekreacinė zona;
21.3.3. Vištyčio rekreacinė zona;
21.3.4. Žirgėnų rekreacinė zona;
21.4. ūkinio prioriteto:
21.4.1. Norvydų miškų ūkio zona;
21.4.2. Vištytgirio miškų ūkio zona;
21.4.3. Norvydų, Pavištyčio, Stirniškių, Vištyčio žemės ūkio zonos;
21.5. kitos (gyvenamosios) paskirties zona Vištyčio gyvenamoji
zona.
22. Vištyčio regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje)
išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir
apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.
23. Vištyčio regioniniame parke taikomi:
23.1. reikalavimai veiklai visose regioninio parko funkcinio prioriteto
zonose reglamentuoti;
23.2. papildomi reikalavimai veiklai atskirose regioninio parko funkcinio
prioriteto zonose reglamentuoti.
IV. REIKALAVIMAI veiklai
visose regioninio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti
24. Statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami
atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros
savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant:
24.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio,
gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
24.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę,
erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
24.3. išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: formas, spalvas ir
dydžius, formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą.
25. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir
statomos tik regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo
planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.
26. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms
atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie
stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio
elementų, taip pat laikantis 24 punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose ne
miško paskirties žemėje pastatai gali būti statomi ir tuo atveju, kai buvusiose
negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.
27. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros
perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.
28. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai,
statiniai) projektuojama ar įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį
bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, parko tvarkymo
plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą
išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).
29. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles,
didesnes kaip 500 m2 ploto, turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios
aikšteles mažesnėmis dalimis.
30. Regioninio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus,
formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai
(pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos),
atokvėpio vietos ir kt., išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
31. Regioniniame parke esančiose namų valdose, išskyrus Vištyčio miestelį,
įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus,
gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai,
laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
31.1. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su
vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų
gyvenamųjų namų;
31.2. nauji gyvenamieji namai statomi ne aukštesni kaip 8 m (išskyrus
ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonas). Gyvenamųjų namų aukštis
iki pastatų karnizo 4 m, iki kraigo 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu
užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
31.3. bendras užstatymo plotas (išskyrus rekreacinio prioriteto ir
gyvenamosios paskirties funkcines zonas) negali viršyti 500 m2, numatant, jog
iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas iki 120 m2;
31.4. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės ir
apdailos medžiagos (medis, akmuo, tinkas, stogo dangai čerpės, gontai,
šiaudai arba kitos medžiagos, imituojančios tradicines);
31.5. pastatus (jų sienas, stogus) rekomenduojama dažyti natūraliomis
spalvomis (gelsva, rusva, žalsva). Negalima projektuoti ir statyti naujų
pastatų Paširvinčio ir Sūrinio telmologiniuose draustiniuose ir 100 m atstumu
nuo Vištyčio ežero.
32. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti
šiuos reikalavimus:
32.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos atsižvelgiant į
kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus
bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios
sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir
formos;
32.2. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,2 m
aukščio neperregimomis tvoromis nuo gatvės pusės (kitur 1,5 m). Rekomenduojama
tverti ažūrinėmis (tašelių, virbų, vielos) tvoromis, be cokolių;
32.3. neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų paežerių, paupių,
apžvalgos aikštelių ir pravažiavimų bei praėjimų į juos, pažintinių takų ir
kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti
regioninio parko lankymą;
32.4. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti
pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;
32.5. vandens telkinių, išskyrus esančių rezervatuose, pakrantėse gali būti
įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio
kranto, bet ne didesni kaip 30 m2 ploto;
32.6. užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine ir
kitomis kalbomis tik suderinus su regioninio parko direkcija;
32.7. draudžiama informacijos ir reklamos skydus, stendus kabinti ar kitaip
tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, įrengti juos paminklų
vizualinės apsaugos zonose nesuderinus su regioninio parko direkcija.
33. Buvusių žemės ūkio įmonių pastatus, ypač esančius draustiniuose,
ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų,
regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama
griauti arba perstatyti į atitinkančius regioninio parko steigimo tikslus bei
architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės
poreikiams.
VIŠTYČIO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
III
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI
Konservacinio prioriteto
funkcinėse zonose (rezervatuose ir
draustiniuose) REGLAMENTUOTI
34. Regioninio parko gamtiniuose rezervatuose statyba draudžiama, išskyrus
statinius, reikalingus rezervato steigimo ir veiklos tikslams
įgyvendinti.
35. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos
vietose, nustatytose regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje),
draustinių tvarkymo planuose bei kituose saugomų teritorijų planavimo
dokumentuose.
36. Regioninio parko geomorfologiniuose ir kraštovaizdžio draustiniuose
esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose regioninio parko
tvarkymo plane ar draustinių tvarkymo planuose projektuojami ir statomi ne
aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto
priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje
esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai
reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti
apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštą.
37. Draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir
lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines
tradicijas.
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI
EKOLOGINĖS APSAUGOS prioriteto funkcinėse zonose REGLAMENTUOTI
38. Esamose sodybose, neartinant užstatymo linijos prie paviršinio vandens
telkinio, galima rekonstruoti esamus pastatus ar statyti naujus vietoj
buvusiųjų, ne aukštesnius kaip 7,5 m nuo žemės paviršiaus iki stogo
kraigo.
39. Paveldo objektų (saugomų kraštovaizdžio objektų) teritorijose, jų
apsaugos zonose neleidžiama statyti statinių, užstojančių paveldo objektus,
trukdančių juos apžvelgti nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančių jų raiškumą,
didinančių teritorijos vizualinę (regimąją) taršą.
funkcinėse zonose REGLAMENTUOTI
40. Rekreacinio prioriteto zonose gali būti išskiriamos intensyvaus ir
ekstensyvaus rekreacinio naudojimo tvarkymo teritorijos.
41. Rekreacinio prioriteto zonose esamas sodybas rekomenduojama
rekonstruoti į rekreacinius pastatus.
42. Intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose (rekreacinės paskirties
žemėje) galima rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba, jeigu tai numatyta
regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje).
43. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio ir turizmo
infrastruktūra. Jose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti
kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija
nesusijusių pastatų bei įrangos:
43.1. rekreacinė infrastruktūra kuriama rekreacinio prioriteto zonose,
pradėtose urbanizuoti teritorijose, neplečiant rekreacinių statinių statybos
gamtinį pobūdį išlaikiusiame kraštovaizdyje, neplanuojant statyti naujų didelių
(daugiau nei 20 vietų) rekreacinių pastatų;
43.2. projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 23 aukštų su mansarda iki
12 m aukščio rekreaciniai pastatai (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomu
žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
43.3. rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos
sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei
medynų atsparumo didinimo priemonės;
43.4. miško parkai kuriami regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje)
numatytose vietose, įrengiant jiems būtiną rekreacinę infrastruktūrą;
43.5. autoturizmui pritaikomi esami bendro naudojimo keliai ir miško bei
lauko keliai, įrengiant specialius pažintinius autoturizmo maršrutus;
43.6. pagal galimybes formuojamos teritoriškai atskiros turizmo
(autoturizmo, dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo) sistemos;
43.7. turistinių trasų tinklas kuriamas taip, kad būtų sudarytos galimybės
pasiekti visus svarbiausius lankomus regioninio parko objektus.
44. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai.
Regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų
tvarkymo veiklos sąlygos ir apribojimai:
44.1. vykdomi darbai, didinantys vietovės estetinį potencialą, naudojamos
specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės;
44.2. gerinamos vietovės eksponavimo galimybės;
44.3. intensyvinamas želdinimas teritorijose, kuriose vyrauja žemės ūkio
naudmenos;
44.4. vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos formuojant aplinką
numatytoms vandens rekreacijos rūšims
44.5. įrengiami reikalingi šuolių į vandenį ir paplūdimio įrenginiai,
techniniai kompleksai bei rekreaciniam naudojimui paruošiama pakrantė;
44.6. neleidžiamos priemonės, galinčios sumažinti vandens telkinio
rekreacinį potencialą;
44.7. gali būti įrengiami hidroparkai, palaikant akvatorijas pusiau
natūralios būklės, neperkraunant jų inžineriniais įrenginiais.
45. Regioninio parko rekreacinio prioriteto, gyvenamosiose ir ūkinio
prioriteto zonose, tam tikslui skirtose vietose, numatytose specialiuosiuose
planuose, gali būti įrengiami laikini statiniai, lengvai išardomi ir kilnojami
sezoniniai statiniai (paviljonai, palapinės) įvairiems renginiams organizuoti,
vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės.
VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Kitos
(gyvenamosios) paskirties funkcinėse zonose REGLAMENTUOTI
46. Rengiant detaliuosius miestelių bei kaimų planus, būtina laikytis šių
planavimo nuostatų: neplėsti Vištyčio miestelio, esamose gyvenvietėse galima
didinti namų valdų skaičių, gyvenamieji namai statomi esamose ir buvusiose
sodybose, rekonstruojant esamas sodybas ir pastatus.
47. Namų valdose, esančiose regioninio parko gyvenamojoje zonoje,
įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus,
gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai,
laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų:
47.1. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose
regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) projektuojami ir statomi
ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto
priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros
paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti,
formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar
kitos paskirties bokštą;
47.2. gyvenamieji namai gali būti statomi vieno aukšto su mansarda, jų
aukštis iki pastato karnizo 4 m, iki stogo kraigo 8 m (aukštis
skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio
iki stogo kraigo);
47.3. priklausiniai gali būti statomi ne aukštesni kaip 6 m;
47.4. bendras užstatymo plotas negali viršyti 300 m2.
48. Vištyčio miestelyje gali būti įrengiami šiuolaikinį technikos lygį
atitinkantys inžineriniai tinklai, gerinama kelių, gatvių, aikščių bei kiemų
paviršiaus danga. Prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau
keičiančiai tradicinį miestelio vaizdą bei esamą kraštovaizdžio pobūdį.
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI
VEIKLAI ūkinio prioriteto funkcinėse zonose REGLAMENTUOTI
49. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose
sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų
bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius.
50. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose galima statyti
ryšio-priešgaisrinius stebėjimo bokštus bei miško ūkio ir žemės ūkio veiklai
reikalingus statinius vietose, numatytose regioninio parko tvarkymo plane
(planavimo schemoje).
51. Regioniniame parke skatinama:
51.1. veikla, išsauganti ir/ar išryškinanti kraštovaizdžio įvairovę;
51.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę
įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
51.3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose
gamtinio karkaso elementuose. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama
skaidyti plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp
ūkininkų sklypų;
51.4. pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimas;
51.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų
išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir
įteisinimas;
51.6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės
įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant suinteresuoti objektų savininkus,
valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti regioninio parko
lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
51.7. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta
tvarka parengtus projektus;
51.8. poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, kitose
teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemose, specialiuosiuose
planuose) nustatytose vietose;
51.9. rekreacinės infrastruktūros kūrimas, mokomųjų ir pažintinių takų
projektavimas ir įrengimas;
51.10. skansenų (muziejų po atviru dangumi) įrengimas
51.11. etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo
turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose, patalpų regioninio
parko lankytojams apgyvendinti nuoma;
51.12. turizmo mažais pramoginiais laivais organizavimas.
52. Regioninio parko draustiniuose skatinamas mokomųjų ir pažintinių takų
projektavimas ir įrengimas, etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas,
kaimo turizmo organizavimas.