Kai kurios žinios apie pogrindinę komunistinę organizaciją, nelegaliai veikusią Vištyčio valsčiuje

Vištyčio pogrindinė komunistinė organizacija įsikūrė 1932 m. Sekretoriumi išrinktas Aleksandras Benosenka (samdinys, lauko darbininkas).
    Jos nariai buvo:
Bružas Justinas, siuvėjas, partinės organizacijos sekretorius

Jaruškevičius Fridas, siuvėjas
    Šalkevičius Pranas, siuvėjas
    Benosenka Kononas, vertėsi atsitiktiniais darbais

Benosenka Semionas
    Narkevičius Antanas, mažažemis
    Duobaitis Aleksandras
    Monosovas Jonas, darbininkas
    Monosovas Mikas
    Esterzonas Emanuolis.

Organizacijos nariai platino komunistinę literatūrą, organizuodavo neturtinguosius kovai su išnaudotojais, formulavo reikalavimus, švęsdavo Gegužės l-ąją, revoliucines šventes, platino revoliucinius šūkius, pasisakydavo prieš fašizmo įsigalėjimą Lietuvoje.
    1936 m. Vištyčio Lauke II Vištyčio miestelio partinės kuopelės nariai buvo:
    Kunas Jonas
    Rutkauskas Albinas
    Kumeta Vladas.
    Vištyčio miestelyje 1936 rn. pradėjo veikti dar viena pogrindinė komunistų kuopelė. Jos nariai, pagal Juozo Čiuprinsko parodymus, buvo jis pats,
    Bružas Justinas
    Grųšnovas Vincas
    Aušrota Antanas
    Aušrota Stasys
    Sartakauskas Juozas
    Jurkynas Juozas
    Plučas Stasys.
     Ši kuopelė greitai buvo žvalgybininkų susekta. Išdavė jos narys S. Plučas.
     Vištyčio partinė organizacija per savo narius Bružą, Jaruškevičių palaikydavo ryšius su Pajevonio-Torieliškių, Kybartų, Gražiškių partinėmis organizacijomis, keisdavosi literatūra, žiniomis, aptardavo veiklos taktiką.

     Pajevonio- Torieliškių partinė organizacija buvo įkurta 1935 m., kuri veikė iki 1941 birželio 22d.

Joje dirbo šie komunistai:
     Diržinskas Juozas - partinės organizacijos įkūrėjas ir jos sekretorius
 Kasperskas - Ančlaukio km.
     Kalinauskas Jonas - Balandėlių km.
Jasaitis Juozas - Skardupių km.
     Klusaitis Juozas - Pajevonio km.
     Linarta Jonas - Torieliškių km.
     Karalius Viktoras - Gudelių km.
     Bakšys Viktoras - Torieliškių km.
     Stankevičius Jonas - Pajevonio mst.
     Šuliauskas Bronius - Klėtkininkų km.
     Šablinskas Viktoras - Budviečių km.
     Ulevičiūtė Marė - Gudelių km.
     Blauzdžiūnas Vincas - Pajevonio km.
     Šuliauskas Bronius - Ančlaukio km.
     Rudzevičius Jonas - Skardupių km.
Bronius Šuliauskas 1937 m. už nelegalios literatūros laikymą buvo nuteistas 8 metams sunkiųjų darbų kalėjimo.

Partinė organizacija palaikė glaudžius ryšius su Vištyčio, Gražiškių, Virbalio komunistais, pogrindininkais. Partiniuose susirinkimuose, kurie vykdavo pas Juozą Diržinską Torieliškių km. namuose arba kluone, vėliau kalvėje, dalyvaudavo atstovai ir iš kitų partinių kuopelių. Lankydavosi Justinas Bružas, Juozas Čiuprinskas, Fridas Jaruškevičius ir kiti.

Nelegalią literatūrą gaudavo iš Virbalio arba Kybartų ir vėliau dalį jos perduodavo į Vištytį ir Gražiškius. Pas J. Diržinską policija dažnai kratydavo, tardydavo jo šeimą, kaimynus. J. Diržinskas buvo visaip terorizuojamas. Pvz.: jo rankomis išdirbti 2 ha žemės, su kalve, troba ir tvarteliu buvo ipotekuoti ir turėjo būti parduoti, kaip neatskiriama, bankui prasiskolinusio buožės, Strungio, žemės dalis. Tik didžiausių išlaidų, vargo ir pastangų dėka ją per teismą pavyko apginti. Tuomet vietiniai buožės, norėdami atsikratyti jų bernų ir bežemių "tvirkytoju" ir "agitatoriumi" bolševiku Diržinsku, ėmėsi kitų terorizavimo priemonių, pasikvietė į kaimą kalvį Vilimaitį, pastatė jam kalvę. Prasidėjo dviejų amatininkų varžybos dėl duonos kąsnio. Buožėms tai buvo paranku. Tačiau ši ekonominė blokada, patyčios, nuolatinės kratos tik dar labiau grūdino kovotojus, ugdė revoliucingumą, jų gretos augo, tobulėjo pasipriešinimo kova, plėtėsi revoliuciniai ryšiai. 1940 metų revoliucija atskieidė, jog revoliucinės partijos veikla nenuėjo veltui.

Šias žinias pateikė personalinė pensininkė Zuzana Šuopienė, gyv. Vilniuje, Antakalnio 99-65.

Paruošta pagal leidinį “Kraštotyra”, 1987m., Nr.21

---------------------------------------