Vištyčio smuklės

... Dar vienas ypatingas užsiėmimas ar amatas, kurį varė beveik pusė namų savininkų, - tai smuklės. Buvo jos trejopos: midaus, alaus ir degtinės. Vienas smuklininkas galėjo laikyti vieną rūšį, dvi arba ir visas tris. Pvz., midaus smuklių Virbalyje buvo 7, alinių 75 ir degtinės 30. Kad vienuose namuose galėjo būti visos trys rūšys, tai bendras smuklių skaičius buvo į 75. Toks gausus smuklių skaičius bus suprantamas, atsiminus, kad valstybės iždas į jas žiūrėjo kaip į pajamų šaltinį, o visuomenė manė, kad gėrimai esą sveikatos šaltinis, degtinė buvo vadinama a q u a v i t a e - gyvybės vanduo. Toks didelis smuklių skaičius atrodo dar ypatingesnis, kad miesto apylinkės buvo labai mažos...

Tas gausus smuklių laikymas, buvusis ne tik čia, bet ir kitur Lietuvoje, gali bent dalinai aiškinti, dėl ko lietuviai palinkę yra prie girtuokliavimo. Mokestis už smukles buvo: midaus ir alaus - po kapą grašių, už degtinės po 30 grašių. Bet kad gyventojai dėl miesto matavimo turėjo keltis į kitas aikšteles ar vieteles, tai smuklių mokestis per šešerius buvo pusiau sumažintas.

Pažymėtina yra viena XVIII šimtmečio kaimų ypatybė: jie buvo gerai aprūpinti degtine. Vištyčio seniūnijos aštuoniuose kaimuose buvo šešios smuklės, priklausančios dvarui. Be tų, dvaras turėjo dar dvi Vištyčio mieste, kurs, turėdamas Magdeburgo teises ir savivaldą, taip pat be savų smuklių apsieiti negalėjo. Iš jų seniūnui ėjo, kaip jau pažymėta, geras mokestis, o ištroškusiems valdiniams gal labai pageidaujamas pasilinksminimas po darbų ir pramoga, ar kitaip sakant, viršūnei pelnas, o apačiai vargas.

Iš 1759 m. Vištyčio seniūnijos inventoriaus matyti, kad tada Vištyčio dvaro jurisdikcijai priklausė ir 13 miestelio gyventojų, tarp jų keli amatininkai: 1 kalvis, 2 kailiadirbiai, 1 puodžius. Dvaras turėjo miestelyje dvi smukles ir dvi degtinės varyklas (bravorus).

1759m. Vištyčio seniūnijai priklausė šie 8 kaimai: Rečiūnai, Totorkiemis, Lukai, Galkiemis, Antavilis, Papečkiai, Kaupiškiai, Pavištaičiai. Kaimų gyventojai buvo gerai aprūpinti degtine. Vištyčio seniūnijos kaimuose buvo 6 smuklės:

R i e č i ū n a i su keturiais ūkininkais, mokančiais čyžes po 7 timpas ir einančiais baudžiavą dvi dienas per savaitę.

T o t o r k i e m i s su 7 ūkininkais su tokia pat čyže ir 2 dienų baudžiava, tik jų septintas laikė smuklę ir mokėjo už ją 75 timpas.

G a l k i e m i s su 4 daržininkais, mokančiais čyžės po 12 timpų ir einančiais baudžiavos 12 dienų per metus, penktas laikė smuklę už 100 timpų metinio mokesčio.

P a p e č k i a i su 20 ūkininkų, mokančių čyžės po 7 timpas ir dirbančių baudžiavos dvi dienas per savaitę; dvidešimt pirmas gyventojas laikė smuklę už 100 timpų nuomos.

K a u p i š k i a i su ūkininkais, iš kurių 5 mokėjo po 7 timpas ir dvarui dirbo po 2 dienas per savaitę, vienas laisvas ir nuo mokesčio, ir nuo baudžiavos, vienas, dvigubai mažiau žemės turėdamas, dvigubai mažiau mokėjo ir baudžiavos ėjo vieną kartą per savaitę, vienas kalvis čyžės mokėjo 25 timpas ir baudžiavos nėjo, lygiai taip pat ir vienas bendorius; tame pat kaime buvo dar 4 daržininkai, dirbą dvarui 10 dienų per metus ir moką čyžės 10 timpų; smuklės laikytojas nuomos mokėjo 100 timpų.

Taigi Vištyčio dvarui išviso priklausė 8 smuklės (2 iš jų miestrelyje) ir dvi degtinės varyklos.

Vištyčio kahalas ir visi žydai bei nuomotojai (jie nuomojo daugiausia smukles) ir ūkininkai, ir jų jurisdikciniai turi priklausyti Vištyčio dvarui ir seniūnui, išskyrus kriminalines bylas ir taip pat miesto dalykus, kuriuose turi atsakyti prieš Magdeburiją (miesto savivaldybę); kurie varo degtinę, brogą turi atiduoti dvarui. Svaigalų mokesti, šilinginį mokesti už smuklių svaigalų pardavinėjimą, apskrities rinkliavą generalinis nuomotojas turi pristatyti į apskrities pilį.

Dėl ugnies saugumo bravorai ir saldės pastatai turi būti šalia miesto. Taip pat dėl ugnies. Taigi, Vištyčio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo labai gerai aprūpinti degtine....

Parengta pagal įvairius šaltinius