Leninietis, 1956m.
Šiandien turizmą mėgsta visi. Pakeliaukime ir mes, mielas skaitytojau, pasižvalgykime Vištytyje.
Vištytis daug kuo panašus į nedidelį miestelį: kelios gatvės išgrįstos, vietomis yra šaligatviai, nemaža pristatyta namų,
Pirmas įspūdis neblogas, bet, kaip sako liaudies patarlė, neperšokęs per griovį - nesakyk "op". Taigi, čia šventa tiesa. Geras įspūdis išnyksta, kai pradedi žingsniuoti miestelio gatvėmis. Jos nešvarios, o dabar, rudenį, sunkiai išbrendamos. Gatvėse ir jų pakraščiais pilna šiukšlių, plytgalių, akmenų. Šaligatviai aplūžę, neapsižiūrėjęs gali koją išsisukti.
Užsukime į apylinkės tarybą ir sužinokime, kodėl taip yra. Apylinkės pirmininkė Vilimavičienė pasakys:
- Miestelio švara turi rūpintis milicijos įgaliotinis.
O milicijos įgaliotinis Abazevas norodys:
-Tai apylinkės tarybos pareiga.
Palinguosi galvą, mielas skaitytojau, atsidusi, šias kalbas išgirdęs, ir paliksi besiginčijančius Vilimavičienę su Abazevu. Jie ginčijasi seniai, bet ginčams kol kas galo nematyti.
Eikime toliau.
Praeidami pro vieną namą, neišsigąskite išgirdę bildesį ir triukšmą bei įpykusių žmonių balsus:
-Velniava, o ne kėdė.
-Nusiraminkite, kaip nors pasėdėsite.
Kaip kiekvienam keliaujančiam, kaip ir jums, brangus skiatytojau, bus įdomus sužinoti, kas skatina žmones kelti triukšmą, keikti kažkokią kėdę. Pasirodo, kad jūs stovite prie namo, kuriame įrengtas stomatologinis kabinetas. Kiekvienas pro šalį praeidamas miestelio gyventojas, kuriam teko būti minėtame kabinete, paaiškins:
-O, tai kėdė-treneris.
Visokių trenerių yra, o kad Vištytyje kėdė trenerį pavaduoja, tai tikrai keista.
Įsivaizduokite...
Ateina žmogus su skaudančiu dantimi. Jis sodinamas į specialią kėdę. Atsisėdo, padėjo galvą ant atramos ir... bilks ant šono. Žmogus šiaip taip susitvarko ir vėl sėdasi. Bet dabar kėdė svyra į kitą pusę arba žemyn. Taip pacientas vargsta. Gi silpnesnių nervų žmogus neišlaiko, pradeda triukšmą kelti.
Tai stomatologinio kabineto kėdę vištytiečiai praminė "treneriu". Gaila, kad su kėde - "treneriu" neteko susipažinti rajono Sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojams. O vertėtų...
Bet neužsibūkime ilgai Višytyje, ruoškimės keliauti atgal. Prieš išvykstant reikėtų pasistiprinti. Užeikime į čia esantį bufetą. Kas tai? Bufetas uždarytas. Ir jūsų, brangusis skaitytojau, nusivylimą padidins šie miestelio gyventojo žodžiai:
-Bufetą remontuoja, antras mėnuo, kai darbininkai terliojasi, o darbo pabaigos dar nematyti.
Ką gi, keliaujant ir nevalgius tenka pabūti. Įdomu, ar nevalgę lieka ir Pajevonio Vartotojų kooperatyvo vadovai, kai atvyksta į Vištytį?
Tačiau pakaks komentuoti. Keliaukime namo...
pagal J.Grigaičio laiškus