Vykintas Pugačiauskas, 1999

Lietuvos TV kanaluose, apskritai imant, užsienio informacija pateikiama gana prastai — ir turinio, ir formos požiūriu. Lietuvos televizija, nors nedaro kai kurių klaidų, kurios labai dažnos kitose televizijose, vis dėlto, mano vertinimu, taip pat negali pasigirti idealiu informavimu apie pasaulio įvykius. Toliau, remdamasis praktine patirtimi, pamėginsiu pateikti kelias tarpusavyje susijusias problemas, susijusias su informacijos iš užsienio pateikimu. Esminė prielaida, kurią darysiu, yra tai, kad reikalavimai, pateikiant informaciją iš Lietuvos — kuri yra artimesnė ir lengviau suprantama: ją galima patikrinti, ji nereikalauja plačių konteksto bei istorijos aprašymų — ir užsienio informaciją, yra visiškai skirtingi.

Visos Lietuvos televizijos negali aiškiai suformuluoti atsakymo į klausimą, kokiu tikslu ir kokiai auditorijai pateikiamos užsienio žinios. Dėl to sunku tiksliai nustatyti žinių pateikimo būdą, jų išsamumo lygį, pagrindinius akcentus bei prioritetus. Iš daugelio žinių laidų galima susidaryti įspūdį, kad jomis paprasčiausiai atiduodama duoklė formulei „žinios iš Lietuvos ir pasaulio“. Kitaip sakant, užsienio informacija yra savitikslis, nekreipiant dėmesio į žinių turinį ar pobūdį — tiesiog užsienio informacija turi būti laidoje. Todėl nėra bent kiek aiškesnės koncepcijos, kas ir kaip turi būti pranešama, kam turi būti teikiami prioritetai, į kokią auditoriją orientuojamasi. Konkrečiai LTN žinių laidoms, tiesa, tai taikytina kiek mažesniu mastu — visuomeninės televizijos statusas sukuria tam tikrų įpareigojimų. Vis dėlto, nepaisant netgi aukščiausios darbo kokybės, palyginti su kitais kanalais, ir čia neišvengiama daugelio problemų bei klaidų.

Lietuvos televizijos žinių laidos, nors ir gerokai mažesniu mastu negu kitų televizijų, kenčia nuo per didelio susidomėjimo Lietuvos įvykiais. Neretai visai tarptautinei sistemai svarbius užsienio įvykius daugelio kanalų laidose aplenkia eiliniai Lietuvos įvykiai — teismai, avarijos ar pranešimai apie priimtą įstatymą. Gruodžio 16-ąją, likus kelioms valandoms iki Irako bombardavimo, kai įtampa tarp Irako ir Vakarų buvo pasiekusi apogėjų ir informacija tiesiog plūste plūdo, „Baltijos TV“ žinios apie įvykius Irake pranešė standartinės trukmės informaciją pačioje laidos pabaigoje prieš sporto žinias, TV3 tam skyrė taip pat standartinės trukmės (šiuo atveju 3—4 sakinių) informaciją užsienio informacijos bloko pradžioje, LNK elgėsi panašiai, tik standartinė trukmė čia buvo ilgesnė, o prieš tai vedėja perskaitė tik įdomią, bet ne svarbią informaciją apie PAR prezidentą, vaistinėje užkluptą viesulo, LTV skyrė padėčiai atskirą platesnį siužetą, bet rodė jį įprastoje užsienio žinioms vietoje — laidos viduryje, po daugelio Lietuvos žinių. Suprantama, prasidėjus bombardavimui, kitą dieną visos televizijos žinių laidas pradėjo siužetais apie Iraką. Toks pavyzdys simptomatiškas: sprendžiant pagal Lietuvos televizijų prioritetus, milžiniškos tarptautinės krizės kyla beveik iš niekur. Ką tik buvę neva visiškai nesvarbūs įvykiai staiga tampa itin reikšmingi. Tokioje situacijoje net santykinai patikimesnis LTV informavimas apie įvykius netenka prasmės, darant prielaidą, jog žiūrovas susidaro „bendrą vaizdą“ apie įvykius iš kelių TV žinių laidų. Tuomet tik profesionalas įvertins prioritetų dėliojimą, o vidutiniam žiūrovui vienai televizijai svarbus, o kitai — nereikšmingas įvykis taps eiliniu.

Reikia pripažinti, kad vienas užsienio žinių pranešėjas ar net viena televizija sunkiai sugebės ištaisyti padėtį bendrame nereikšmingumo fone. Kur kas labiau nuo konkrečių darbuotojų priklauso užsienio žinių parinkimas bei išdėliojimas. Bent jau LTV užsienio žinių parinkimo beveik nėra už ką kritikuoti (praktiniu, kasdieniniu, bet ne teoriniu požiūriu!), tačiau kai kuriems komerciniams TV kanalams parinkimo ydos labai aktualios. Tuo tarpu faktiškai visos televizijos niveliuoja užsienio įvykius, nors retai daro taip su informacijomis iš Lietuvos. Geriausias to pavyzdys — užsienio informacijos „blokai“ arba „apžvalgos“. Vien blokais informaciją pateikia TV3, jie dažni „Baltijos TV“ bei LNK ir gana dažni Lietuvos TV. Kartais iš tikrųjų toks informacijų dėliojimo būdas yra priimtinas: kai pranešama apie panašius įvykius, kai įvykiai yra mažai reikšmingi, ir skirti jiems atskirus siužetus yra netikslinga arba kai pati žinių laida yra trumpa. Vis dėlto absoliučia dauguma atvejų informacijos blokavimas parodo tai, kad visi siužetai iš užsienio laikomi vienodai svarbūs, o dar tiksliau — vienodai nesvarbūs. Taip visos užsienio informacijos sugrupuojamos vienoje laidos vietoje, nepriklausomai nuo svarbos, o svarbą psichologiškai sumažina tai, jog laidos vedėjas atskirų siužetų nepristato. Tiesa, nepaisant šių ydų, praktiškai blokų atsisakyti kol kas neatrodo įmanoma.

Dar viena su tuo susijusi problema yra užsienio informacijoms skiriamas laikas. Bloke jis suskaidomas į maždaug standartines atkarpas — kiekvienoje televizijoje skirtingas, tačiau akivaizdžiai per trumpas tinkamai išdėstyti įvykį. Net ir tais atvejais, kai žinia pateikiama ne bloke ir tinkamoje laidos vietoje — šiuos abu kriterijus atitinka nebent LTV ir kartais LNK — retai informacijai skiriama pakankamai laiko tinkamai ją išdėstyti. Vadovaujamasi sunkiai pateisinamais trumpumo arba „įvykio esmės“ išdėstymo kriterijais. Lietuvos įvykio atveju tokie kriterijai galbūt ir tinka — kaip minėta, galima tikėtis, jog žiūrovai žino kontekstą ar istoriją, susijusių asmenų pažiūras ar nuopelnus. Tuo tarpu tik reta užsienio informacija atitinka šiuos kriterijus. Kitas svarbus dalykas — kaip jau užsiminta, užsienio informacijos (neskaitant pasakojimų apie nelaimes ir įvairenybių) atspindi tendencijas, tuo tarpu dauguma žinių iš Lietuvos yra atskiri įvykiai. Tendencijos faktiškai yra ir čia, tačiau jos numanomos, ir apie jas pasakoti atrodo trivialu, o užsienio informacijos be tendencijų išryškinimo dažnai labai nukenčia.

Bene geriausias prasto pateikimo pavyzdys yra JAV prezidentą persekiojantis skandalas, iki pat gruodžio vadintas „sekso skandalu“, nes televizijos beveik neaiškino teisinių jo aspektų. Labai dažnai, kai nesileidžiama į detales, pasaulio įvykiai atrodo staiga atsiradę, neatspindintys tendencijų ir taip pat staiga pamirštami — kuriam laikui. Tik retai pakanka laiko suprantamai paaiškinti įvykio, sprendimo padarinius ar nurodyti aspektus, į kuriuos reikėtų kreipti dėmesį ateityje. Itin dažnai lieka nepateiktos svarbios nuomonės.

Netgi tuomet, kai nuomonės pateikiamos, jos dažnai psichologiškai „nupiginamos“. Lietuvos televizijų — ir vėlgi mažesniu mastu Lietuvos televizijos — žiniose nepelnytai mažai tiesioginės kalbos. Tuo metu, kai retas siužetas iš Lietuvos apsieina be vieno ar kelių pašnekovų nuomonių, rodyti užsienio veikėjų tiesioginę kalbą vengiama — ji ne išverčiama, o persakoma. Tai ne tik nederamas asmeninio veiksnio politikoje sumenkinimas, bet ir technologinio pobūdžio problema: užsienio žinių siužetai dažnai yra sunkiai suprantami dėl vienodo, niekieno nepertraukiamo kalbėjimo. Dar bent trys panašios supratimą sunkinančios problemos yra tokios. Per mažai dėmesio kreipiama televizijos teksto specifikai — dažnai jis rengiamas tiesiog perrašant televizijos eteriui nepritaikytą agentūros informaciją; per mažai dėmesio skiriama tinkamam vaizdui ir jo parinkimui — dažnai vaizdas arba yra visiškai bereikšmis, neatitinkantis teksto, televiziją verčiantis vaizdiniu radiju, arba, atvirkščiai, pernelyg įkyriai iliustruojantis tekstą (kai skaitant sakinį spėjama parodyti trijų skirtingų įvykių trumpučius vaizdus, įvykiai atmintyje gali palikti chaotišką įspūdį); per mažai dėmesio skiriama natūraliems foniniams triukšmams — girdimas vien pranešėjo balsas smarkiai sumažina vaizdo įspūdį. Reikia pripažinti, kad dalis šių ydų atsiranda skubant — tik užsienio žinių rengėjai paskutiniu momentu turi sumontuoti santykinai žymiai daugiau medžiagos už kitus žurnalistus,— tačiau dėl žymios dalies kaltas profesinis įpratimas.

Tokios yra pagrindinės praktinės problemos. Teoretikai jų nurodytų gerokai daugiau, tačiau ir iš šių galima daryti kai kurias išvadas. Lietuvos televizijų užsienio informacija kenčia nuo savotiško provincialumo. Susidaro „užburtas ratas“: televizijos žiniose dirbantys žmonės pateikia pasaulio žinias kaip nesvarbias, ši maža „pasiūla“ formuoja tam tikrus lūkesčius ir nusistatymus, kurie lemia mažą „paklausą“: ir ateityje į užsienio įvykius žiūrima kaip į kažką tolimo ir nesvarbaus. Lietuvos TV kanalai, per mažai dėmesio skirdami užsienio informacijai, formuoja ydingą įspūdį apie tarptautinės sistemos pobūdį ir Lietuvos vietą joje, atima galimybę susidaryti labiau pamatuotą nuomonę apie įvykius bei juolab reiškinius. Reikia pripažinti, jog, mano požiūriu, LTV užsienio informacija yra neabejotinai geriausiai pateikiama, tačiau didelė dalis išvardytų problemų yra ir jos žinių laidose, o kai kurių, kaip minėta, viena televizija negali išspręsti.

Praktiką atlikau Lietuvos televizijos Naujienų direkcijos (toliau — LTN) užsienio informacijos skyriuje, kur esu etatinis darbuotojas. Lietuvos televizijos naujienų direkcija priklauso Lietuvos radijui ir televizijai. Lietuvos radijas ir televizija, kaip nustatyta 1996 m. priimtu Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija. Ją sudaro trys pagrindiniai padaliniai — Lietuvos televizija, Lietuvos radijas ir Televizijos techninis centras. 1999 metų Lietuvos radijo ir televizijos biudžetas — 38,017 milijono litų, tai 17,8 proc. mažiau negu 1998 m.1

Lietuvos radijuje ir televizijoje dirba apie 1500 darbuotojų. Iš jų maždaug 900 — televizijoje, 300 — radijuje. Lietuvos televizijos naujienų direkcija yra atskiras Lietuvos televizijos padalinys, likusioms laidoms vadovauja prodiuseriai. LTN darbo dienomis rengia šešias laidas: „Labas rytas“, „Āåńņķčź“, „Žinios“, „Dienos verslas“, „Panorama“, „Vakaro žinios“; savaitgaliais transliuojama tik „Panorama“. Per savaitę vidutiniškai parengiama 14 val. 10 min. trukmės informacinių laidų — vidutiniškai 121 min. per dieną (palyginimui: Vokietijos ARD — 170 min., ZDF — 150 min., Prancūzijos France 2 ir France 3 — po 140 min., Danijos TV2 — maždaug 90 min., Norvegijos NRK — 65 min.2).

Užsienio informacijos skyriuje dirba keturi darbuotojai. Lietuvos televizija neturi biurų ar korespondentų užsienyje. Pagrindinis skyriaus uždavinys — teikti informaciją apie (1) pasaulio įvykius ir (2) Lietuvos užsienio politiką visoms LTV informacinėms laidoms. Nors šios dvi kryptys yra gana skirtingos ir savo tematika, ir informacijos rinkimo būdais, formalaus darbo pasiskirstymo nėra. Be minėtų uždavinių, Užsienio informacijos skyrius palaiko ryšius su užsienio valstybių televizijomis, teikia jų prašomą informaciją vaizdo pasikeitimo kanalais.

2. Darbas užsienio informacijos skyriuje

2.1. Darbas, informuojant apie pasaulio įvykius

Užsienio informacijos skyriuje nėra darbo paskirstymo pagal tematiką. Darbas skirstomas „slenkamuoju grafiku“ pagal laidas. Nuo pirmadienio iki penktadienio skyriuje kasdien dirba du žmonės (vienas atsakingas už vaizdo medžiagos įrašymą ir „Panoramos“ laidą, kitas — už „Pavakario žinias“, „Vakaro žinias“ ir ateinančios dienos „Labą rytą“), savaitgaliais — po vieną. Viena vertus, dažnai abiejų darbuotojų atliekamas darbas dubliuojasi, nes ir „Panoramoje“, ir kitose žinių laidose pateikiami daugmaž tie patys užsienio įvykiai, tačiau antra vertus, apie įvykius informuojama skirtingais aspektais, jie kartais dėliojami pagal šiek tik skirtingus prioritetus, ir tai leidžia pateikti platesnę informaciją, kartu išlaikant esminius jos akcentus.

Yra trys pagrindiniai įrašomos vaizdo medžiagos šaltiniai. Lietuvos televizija kaip Europos transliuotojų sąjungos (EBU) narė turi teisę naudotis EBU vaizdo pasikeitimais. Tai — tam tikru laiku rengiami palydoviniai perdavimai, kur EBU priklausančios televizijos (paprastai — visuomeniniai TV kanalai) perduoda kelių minučių vaizdo siužetus apie svarbiausius tos dienos įvykius. Būtent galimybė naudotis EBU pasikeitimų vaizdo medžiaga išskiria Lietuvos televizijos užsienio žinias iš kitų televizijų. EBU kanalu perduodami siužetai neretai yra operatyviausi, geriausios kokybės arba net išskirtiniai (kadangi daugeliui įvykių nušviesti išskirtinės teisės suteikiamos visuomeninėms televizijoms, kurios ir dalyvauja EBU vaizdo pasikeitimuose). Dar vienas svarbus aspektas yra EBU regioniškumas — jau vien tai, kad EBU jungia daugiausia Europos televizijas, riboja pasikeitimų tematiką aktualiausiais mūsų kultūriniam kontekstui siužetais; be to, EBU kasdien organizuoja ir dar labiau specifinius vaizdo pasikeitimus — pavyzdžiui, Šiaurės šalių arba Vidurio ir Rytų Europos televizijų. Net kai kitus EBU kanalu perduodamus siužetus įsirašo ir vėliau pakartoja informacijos agentūrų televizijos (apie jas — žemiau), kurias prenumeruoja ir komerciniai kanalai, Šiaurės šalių ir Vidurio Europos siužetai lieka neįtraukiami dėl „nepakankamo intereso“. Todėl komerciniai TV kanalai beveik niekad negauna tos vaizdo medžiagos, kurią turi galimybę įsirašyti LTV — vaizdo siužetų apie įvykius kaimyninėse valstybėse. Beje, kadangi Lietuvos televizijoje atmestinai ir aplaidžiai žiūrimai į vaizdo siužetų siūlymą ir pristatymą EBU pasikeitimams, kartais tenka rodyti asmeninę iniciatyvą, kad svarbiausi Lietuvoje vykstantys įvykiai būtų parodyti per EBU.

Be EBU vaizdo pasikeitimų, Lietuvos televizija prenumeruoja dviejų informacijos agentūrų televizijas — „Reuters Television“ ir „Associated Press Television News“ (APTN). Nuo spalio šios dvi televizijos faktiškai yra vienintelės pasaulinio masto agentūros, per palydovą transliuojančios vaizdo siužetus. Nenuostabu, kad vienu ar abiem šiais vaizdo informacijų šaltiniais faktiškai remiasi viso pasaulio televizijos kompanijos, netgi turinčios platų savo biurų tinklą (pvz., CNN, BBC). Todėl ir užsienio žiniose rodomas vaizdas kartojasi kone visuose kanaluose. Šių dviejų agentūrų vaizdo perdavimus prenumeruoja ir visi trys Lietuvos nacionaliniai komerciniai TV kanalai. Nors agentūrų vaizdo medžiaga yra operatyvi, kokybiška ir gaunama iš daugelio šaltinių, pagrindinis jos trūkumas, kaip minėta, yra tai, jog dažnai pateikiami tik globalinio masto įvykiai, o Lietuvą itin dominantys regionai ne visada atitinkamai nušviečiami.

Lietuvos televizija taip pat turi galimybę užsisakyti siužetus, kuriuos kaimyninių valstybių televizijos perduos specialiai mūsų televizijai (unilateral transmission), tačiau dėl finansinių sunkumų kelis pastaruosius mėnesius šia galimybe beveik nesinaudoja.

Informaciją apie pasaulio įvykius LTN užsienio informacijos skyrius gauna iš Eltos, BNS agentūrų ir — apie NVS (išskyrus Rusiją) bei Baltijos šalis — ITAR-TASS’o. Be to, kiekvieną per „Reuters TV“ ar APTN perduotą siužetą lydi vadinamasis scenarijus anglų kalba. Jame pateikiamas nufilmuoto vaizdo planų sąrašas, filmavimo vieta bei laikas, rodymo apribojimai bei autorinės teisės, iššifruota tiesioginė kalba ir teksto informacija apie įvykį (dažnai — nesiskirianti nuo tos, kurią agentūra pateikia laikraščiams, tačiau kartais specialiai pritaikyta perduotam vaizdui). Panašius scenarijus pateikia ir EBU, tačiau jie nepasižymi detalumu ir teksto informacijos gausa. Krizių ir staigiai besivystančių įvykių atvejais praverčia internetas bei palydovinių naujienų kanalų žiūrėjimas.

Susidarius vaizdą apie įvykusius ar numatomus dienos įvykius, jų prioritetus ir kontekstą, visa tai likus kelioms valandoms iki informacinės laidos paprastai aptariama su laidos išleidėju ir vedėju, kartais — ir su LTN vadove. Kartu nustatoma įvykių pateikimo eilė, grupavimas, kiekvienam iš jų skiriamas laikas. Kurioje laidos vietoje rodyti užsienio naujienas, paprastai sprendžia patys laidos išleidėjai ir vedėjai, turintys sekti ir Lietuvos įvykius, tačiau kartais atsižvelgia į specialiai reiškiamus užsienio informacijos skyriaus darbuotojų pageidavimus. Žinant užsienio informacijų pateikimo planą, paprastai rašomas siužetų tekstas, prireikus jis atnaujinamas. Kadangi direkcijoje nėra vadinamųjų „prižiūrinčiųjų prodiuserių“, užsienio informacijos skyriaus darbuotojas yra atsakingas už visą pateikiamą informaciją, laidos vedėjų skaitomus pristatymus, įvykio vietą ir pavardes nurodančius titrus, citatų vertimą į lietuvių kalbą. Darbą apsunkina tai, kad palyginus su kitais žurnalistais, vienas užsienio informacijos skyriaus darbuotojas per dieną turi pateikti kelis kartus daugiau (pagal trukmę) videomedžiagos, be to, daugelis įvykių baigiasi prieš pat laidą ar net jos metu. Vaizdo montažas pradedamas, iki laidos likus valandai—pusantros, baigiamas prieš pat laidą ar net jos metu. Kai kuriais atvejais Lietuvos televizija naudojasi techninėmis galimybėmis žinių laidose rodyti tiesioginį vaizdą iš užsienio.

Nurodyti žinių atrinkimo prioritetus a priori faktiškai yra nekorektiška, nes kiekvienąkart jie didele dalimi priklauso nuo bendros situacijos (kai kurios su prioritetais susijusios problemos aptartos aukščiau). Prioritetų vardijimas įmanomas tik apibendrinant patirtį. Mano stebėjimais, labiausiai tikėtina, kad žinia bus atrinkta transliacijai, jeigu ji atitinka tokius naujienų verčių teorijos kriterijus (reikšmingumo mažėjimo tvarka): (1) tikėtinumas, atitikimas lūkesčiams, ankstesnių įvykių tęstinumas; (2) įvykio vertė ar mastas; (3) kultūrinis artumas; (4) netikėtumas; (5) atitikimas bendram fonui; (6) įvykio aiškumas; (7) veikėjų elitiškumas, (8) praėjęs laiko tarpas. Atskiras kriterijus yra negatyvumas — didžioji dalis pagrindinių pranešimų iš užsienio vienaip ar kitaip negatyvūs. Kitaip negu Lietuvos žiniose, beveik nerelevantiškas asmeniškumo kriterijus, mažesnė ir veikėjų (institucijų) elitiškumo svarba — didelė dalis užsienio informacijų susiję su plačiomis (neasmeninėmis) tendencijomis arba jų nulemtais įvykiais.

Svarbiausi (ar bent jau didžiausią ažiotažą sukėlę) įvykiai, apie kuriuos teko pasakoti praktikos laikotarpiu, yra Rusijos vyriausybės bei ekonomikos krizė, JAV prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) apkaltos tyrimo pradžia, Rusijos prezidento Boriso Jelcino sveikatos būklė ir netikėti sprendimai, krizė Kosove, NATO ultimatumas bei paskelbtos paliaubos, Artimųjų rytų taikos derybos JAV, Nobelio premijų skelbimas, buvusio Čilės diktatoriaus Augusto Pinočeto (Augusto Pinochet) byla, Vokietijos naujosios vyriausybės formavimas, seniausio astronauto Džono Gleno (John Glenn) pakilimas į kosmosą, JAV Kongreso rinkimai, Artimųjų rytų taikos susitarimą ištikę sunkumai, Rusijos Valstybės dūmos deputatės Galinos Starovoitovos nužudymas, Jungtinių Tautų ir Irako santykių krizė, JAV ir Didžiosios Britanijos oro antpuoliai ir pasaulio reakcija, apkalta JAV prezidentui.

2.2. Darbas, informuojant apie Lietuvos užsienio politiką

Užsienio informacijos skyriaus darbuotojai taip pat filmuoja siužetus apie Lietuvos užsienio politiką. Dažniausiai tai informacijos apie užsienio delegacijų vizitus, Lietuvos užsienio politikos sprendimus, reakciją į pasaulio įvykius, diplomatinio korpuso renginius ir TSPMI bei kitų institucijų rengiamus svarbiausius mokslinius atitinkamos tematikos renginius. Kartais tenka lydėti oficialias delegacijas, vykstančias vizitų į užsienį.

Šiam darbui reikia daugiau žurnalistinių, o ne analitinių įgūdžių, tačiau ir tai nėra paprasta įvykinė žurnalistika. Kadangi dažnai vienintelis vaizdas yra rankų paspaudimai ir atrodantis mažai reikšmingas sėdėjimas prie derybų stalo, o didelė dalis oficialios informacijos formuluojama gana aptakiai, svarbu plačiau žinoti ir pateikti įvykių ar dvišalių ryšių kontekstą. Šiuo atveju Lietuvos televizija, kurioje siužetus apie užsienio politiką filmuoja tokį kontekstą gerai žinantys užsienio informacijos skyriaus darbuotojai, sėkmingai išsiskiria iš kitų Lietuvos TV kanalų, kuriuose užsienio politiką kuruoja bendros specializacijos žurnalistai, kartais, pavyzdžiui, neskiriantys Europos Tarybos ir Europos Sąjungos.

Bendra tokio siužeto filmavimo schema yra: informacijos apie įvykį gavimas, parengiamasis darbas, filmavimas bei informacijos rinkimas vietoje, teksto rašymas, remiantis savo bei agentūrų informacija, ir jo derinimas su informacinės laidos rengėjais, siužeto montažas. Itin sudėtingas darbas yra rengiantis aukščiausio rango asmenų vizitams bei Lietuvos delegacijų vizitams į užsienį — pastaruoju atveju dar reikia susitarti dėl vaizdo medžiagos perdavimo į Lietuvą.

Sudėtingiausias įvykis, apie kurį teko pasakoti praktikos laikotarpiu — Norvegijos karaliaus Haraldo V vizitas Lietuvoje. Parengiamasis darbas truko maždaug savaitę, su prezidentūros atstovais buvo derinamos visos įvykių detalės ir galimybė TV operatoriams filmuoti riboto žurnalistų skaičiaus vietose (pool). Teko koordinuoti TV operatorių darbą Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Rumšiškėse ir žurnalistinį darbą, atskirai informuojant apie karaliaus ir karalienės programas. Pirmąją vizito dieną teko naudotis penkių TV operatorių filmuota medžiaga — informacinėms laidoms tai itin retas atvejis — ir skirtingus siužetus rengti trims informacinėms laidoms.

Kiti reikšmingesni siužetai praktikos laikotarpiu buvo aštuonių JAV senatorių vizitas Lietuvoje ir vieno iš jų interviu, nesusipratimas per Europos Parlamento pirmininko Chosė Marijos Chil-Robleso (Jose Maria Jil-Robles) sutikimą oro uoste, taip pat Baltijos ir Šiaurės šalių konferencija „Regionalizmas bei konfliktų sprendimas“.

Išnašos

¹ Urbonavičiūtė S. Linksmiau gyventi „muilinam“ // Kalba Vilnius.— 1998.— Gruodžio 11.— P. 3.

² Television Business International.— London, 1998.— November.— P. 23.

El. paštas: laisve@hotmail.com

Atgal į pagrindinį puslapį