Lietuvos konsulatas Čikagoje

1940 m. Lietuvos konsulu Čikagoje buvo dr. P. Daužvardis. Nuo 1937 m. ligi 1961 m. jis turėjo konsulo titulą. 1961 m. Lietuvos Chargė d'Affaires J. Kajecko rūpesčiu, pritarus Lietuvos diplomatijos šefui S. Lozoraičiui, Valstybės departamentas jį pripažino Lietuvos generaliniu konsulu. Po savo studijų Džono Maršalo Teisių mokykloje jis gavo jurisprudencijos daktaro laipsnį 1943 m. Jis mirė 1971 09 26 Čikagoje. Buvo apdovanotas Gedimino ordinu, Ukrainos Petliūros kryžiumi, Lojolos konsuliniu medaliu, Eizenhauerio Pavergtų tautų paskelbimo medaliu. Jis yra skaitęs daug paskaitų JAV universitetuose, kolegijose, klubuose, per radiją ir televiziją, kalbėjęs apie Lietuvą ir yra parašęs daug straipsnių apie Lietuvą į enciklopediją, žurnalus, laikraščius. Nemaža jo kalbų apie Lietuvą buvo išspausdinta JAV Kongreso leidinyje „Congressional Records". Jis buvo Tarptautinės Teisės Amerikiečių Draugijos narys, Čikagos klubo, Užsienio santykių tarybos, Prekybos ir pramonės draugijos ir įvairių lietuvių draugijų. Buvo labai aktyvus, rūpindamasis Lietuvių reikalais ir jų teisių gynimo klausimais. Todėl buvo labai populiarus Lietuvių kolonijoje. Po jo mirties Lietuvos Chargė d'Affaires J. Kajecko rūpesčiu, Lietuvos diplomatijos šefui S. Lozoraičiui pritarus, Lietuvos garbės generaline konsule buvo paskirta našlė Džozefina Daužvardienė, gimusi 1904 m. liepos 22 d. Vusteryje, Masačiusetso valstijoje. Ji buvo baigusi Šiaurės Rytų universiteto Teisių mokyklą 1922 m. teisės bakalauro laipsniu. 1917-1928 m. Vusteryje dirbo Lietuvių savaitraštyje „Amerikos Lietuvis", o 1928-1933 m. ji dirbo Šiaurės Amerikos civilinėje lygoje imigrantams ir Worceste-rio viešosios gerovės taryboje (North American Civic League for Immigrants ir City of Worcester Board of Public Wealfare). Nuo 1937 m. ji aktyviai dalyvavo daugelyje kultūrinių ir šalpos organizacijų. Ji yra pravedusi nemaža radijo ir televizijos laidų Čikagoje. 1942 m. ji parengė lietuvių programas Mokslo ir pramonės muziejaus renginiuose apie „Kalėdas pasaulyje", kur išgarsėjo lietuvių Kalėdų eglutė dėl savo šiaudinių pagražinimų. Ji yra skaičiusi paskaitas ir rašiusi straipsnius apie Lietuvos papročius ir yra parašiusi knygą „Lietuvių populiarūs valgiai" (1955 m.). 1952 metais Čikagos moterų įvertinimo klubas buvo paskelbęs ją kaip vieną žymiausių Čikagos moterį. Lietuvos garbės generaline konsule ji buvo paskirta ir pripažinta 1972 m. lapkričio 12 d. Trumpą laiką J. Daužvardienei padėti buvo paskirta Lietuvos garbės vicekonsule Marija Kriaučiūnas, gimusi 19210917 Lietuvoje, las pareigas ji ėjo 1983 0120-1985 06 01. Pasitraukė iš pareigų, nes reikėjo globoti paralyžiuotą vyrą. Valstybės departamentas ją buvo pripažinęs vicekonsule. Ponia J. Daužvardienė, sveikatai susilpnėjus, iš pareigų pasitraukė 1985 m., ir jos vieton Lietuvos garbės generaliniu konsulu aš paskyriau Vaclovą Kleizą. Mano prašymu Valstybės departamentas jį tuo titulu pripažino 1985 m. gruodžio mėn. 3 d. Kadangi nuo 1983 12 24 ėjau Lietuvos Chargė d'Affaires Vašingtone pareigas ir kartu Lietuvos diplomatijos šefo pareigas, tad paskyrimas mano buvo padarytas tik pasitarus kandidato klausimu su p. J. Daužvardienė, kuri mirė 1990 01 29 nebesulaukusi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pažymėtinas dalykas yra toks: Ilinojaus valstijos senatas Čikagoje 1990 m. kovo 7 d. savo posėdyje, J. Daužvardienei mirus, priėmė rezoliuciją 836, kuria pagerbė velionę ir pareiškė užuojautą jos artimiesiems, kartu prisimindamas ir Dr. P. Daužvardį, jos vyrą. la rezoliucija parodo, kiek ji buvo amerikiečių gerbiama Čikagoje.

Lietuvos garbės generalinis konsulas V. Kleiza yra gimęs 1933 0218 Kaune. Psichologijos bakalauro laipsnį įsigijo Ilinojaus universitete Urbanoje, o magistro laipsnį socialinės globos srityje gavo Lojolos universitete Čikagoje. Dirba Čikagos miesto Socialinių patarnavimų departamento administracijoje. Jis, kaip energingas jaunesniosios kartos veikėjas, ėjo atsakingas pareigas lietuvių organizacijose, buvo Lietuvių studentų sąjungos JAV pirmininku, JAV lietuvių bendruomenės Centro valdybos nariu, JAV lietuvių bendruomenės tarybos nariu, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininko pavaduotoju, pirmo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso rengimo komiteto vicepirmininku. Jis buvo vienas steigėjų ir ilgą laiką dirbo „Akademinių prošvaisčių" skyriaus redaktoriumi „Draugo" dienraštyje, yra buvęs ir Ateitininkų federacijos generaliniu sekretoriumi. Jis yra įrašytas j konsulatų sąrašą Čikagoje, kaip Lietuvos garbės generalinis konsulas. (Čikagoje yra daugiau kaip 60 valstybių konsulatų.) Jis turi daug progų tiek supažindinti konsulus su Lietuvos reikalais ir jos padėtimi, tiek supažindinti valdžios įstaigas bei privačias institucijas, kada jos ruošia susitikimus su konsulais. Jis turi suteikti informacijos apie Lietuvą asmenims ar organizacijoms, prašančioms žinių apie Lietuvą. Daug prašymų gauna iš akademinio pasaulio - studentų, mokytojų, profesorių, bibliotekininkų, žurnalistų. Reporteriai dažnai prašo informacijos apie Lietuvos diplomatinę ir konsulinę tarnybą, jos padėtį. Konsulato adresas: 6500 S. Pulaski Road, Room 219, Chicago, II. 60629-5136, USA.

Baigdamas apžvalgą apie Garbės konsulus, manau, kad reikia pridurti, jog jie figūruoja oficialiame Valstybės departamento leidinyje (konsulų sąraše) su jų nurodytais adresais. Taip pat noriu pažymėti, kad tik dr. J. Žmui-dzinas ir p. Daužvardienė gaudavo finansinę paramą iš Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone, pritarus Valstybės departamentui. J. Daužvardienė gaudavo pensiją nuo 1985 m. iki mirties (1990 0129). Noriu paminėti ir tai, kad pasiuntinių - V.Gylio, dr. K. Graužinio ir atstovo Grišono - našlės pensijų negavo. Pensijas gavo iki mirties tik P. Žadeikio, ministro Vašingtone, našlė M. Ža-deikienė ir Lietuvos diplomatijos šefo našlė V. Lozoraitienė. Taip tas reikalas buvo tvarkomas, pritariant Valstybės departamentui. Kitos našlės pensijų negavo, nes Valstybės departamentas nebuvo davęs sutikimo.

Grįžti į turinį

Updated Dec 14, 2002.