Lietuvos atstovavimas prie Tautų Sąjungos Šveicarijoje, Ženevoje ir Berne

1940 metų pradžioje Įgaliotas ministras J. Savickis buvo Lietuvos delegatu prie Tautų Sąjungos Ženevoje. Pagal ministro J. Urbšio 1940 03 01 telegramą Nr. 170 J. Savickiui buvo pranešta, kad Lietuvos delegatu skiriamas įgaliotas ministras E. Turauskas. J. Savickis buvo prašomas tai pranešti Tautų Sąjungos gen. sekretoriui. E. Turauskas Lietuvą apleido 1940 06 15 ir atvyko į Šveicariją birželio gale. Lietuvos delegatu prie Tautų Sąjungos jis buvo tol, kol baigėsi Tautų Sąjungos veikla 1945 m. Tuo pačiu laiku jis ėjo pasiuntinybės patarėjo pareigas prie Lietuvos pasiuntinybės Šveicarijoje, Berne, kur pasiuntiniu buvo J. Šaulys, o pasiuntinybės sekretoriumi - dr. A. Gerutis. J. Savickis 1940 m. viduryje apleido Ženevą ir apsigyveno Prancūzijoje, Ro-ąuebrune, kur mirė 1952 m. gruodžio 22 d., ten ir palaidotas. Jo palikimu rūpinosi sūnus Augustinas, menininkas, gyvenąs Vilniuje.

E. Tbrauskas, veikdamas prie Tautų Sąjungos, kaip buvo anksčiau minėta, įteikė protesto notą 1940 m. liepos mėn. Tautų Sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojui. Vėliau jis kartu su dr. A. Geručiu, kuris buvo Lietuvos delegacijos prie Tautų Sąjungos sekretorius, susitikdavo su Tkutų Sąjungos pareigūnais. E. Turauskas, būdamas Berne nuo 1940 m. iki 1946 m., veikė kaip Lietuvos pasiuntinybės Šveicarijoje patarėjas, dalyvavo Lietuvos pasiuntinių pasitarimuose Romoje ir Berne. 1940 m. rudenį darė demaršą pas šveicarus, kad A. Smetona, Lietuvos prezidentas, gautų leidimą apsigyventi Šveicarijoje. Šveicarams nedavus leidimo, A. Smetona apleido Šveicariją 1941 m. sausio 2 d. ir išvyko į JAV per Portugaliją, Braziliją. E. Tbrauskas palaikė ryšius su Lietuvos pasiuntinybėmis, teikė žinias šveicarų spaudai ir vyriausybės sluoksniams, kai dr. J. Šaulys gyveno Luganoje. Kada Šveicarija 1946 m. lapkričio mėnesį sustabdė Lietuvos pasiuntinybės veiklą, E. Tbrauskas apleido Šveicariją ir 1947 m. persikėlė į Prancūziją, kur mirė 1966 m. rugsėjo 12 d. Palaidotas Nanterre kapinėse, prie Paryžiaus. Prancūzijoje jis rūpinosi Lietuvos reikalais, palaikydamas kontaktą su VLIK'u, Lietuvos Laisvės Komitetu, atstovavo lietuviams tarptautinėje laisvųjų žurnalistų federacijoje, pavergtų Europos tautų seimo posėdžiuose Niujorke, Paryžiuje, Krikščionių demokratų organizacijoje taip pat atstovavo lietuviams. Be straipsnių, kuriuos yra rašęs būdamas Šveicarijoje, yra parašęs dar 80 p. brošiūrą JLe Sort dės Etats Baltes", kuri buvo išleista Reutlingene 1954 m. VLIK'o rūpesčiu. Paminėtina, kad 1960 m. gegužės 16 d. vykstant viršūnių konferencijai Paryžiuje, E. Turauskas buvo ištremtas į Korsiką kartu su egzilais, kitų kraštų veikėjais. Tai rodo, kad jo veikla dėl Lietuvos reikalų buvo sekama. Man padarius demaršų ir įtakingiems prancūzams padedant, jo tremties laikas buvo sutrumpintas. E. Tlirausko archyvas po jo mirties buvo pasiųstas tokiu adresu: Hoover Institution on War Revolution and Peace, Stanford, CA 94305, JAV. Lietuvos pasiuntinio dr. Šaulio veikla yra anksčiau apibūdinta. Po pasiuntinybės veiklos sustabdymo 1946 m. jis, kaip jau anksčiau minėta, gyveno Šveicarijoje. Mirė 1948 m. rugsėjo 18 d., palaidotas yra Luganoje. Jo archyvas buvo parduotas 1952 m. Pensilvanijos universitetui.

Kalbant apie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūnus Šveicarijoje, prisimintinas Stepas Garbačiauskas, vicekonsulas Ciuriche nuo 1938 08 01. Jis labai daug padėjo lietuviams tremtiniams tvarkyti dokumentus. Mirė Ciuriche 1983 08 02, kur ir palaidotas.

Vėliausiai miręs (1985 12 01) Lietuvos diplomatas Šveicarijoje yra dr. A. Gerutis. Jis leido informacinį biuletenį 1940-1945 m., parūpino informacijos Šveicarijos spaudai ir Lietuvos veikiančioms institucijoms užsienyje. 1954 m. Lietuvos diplomatijos šefas S. Lozoraitis jį paskyrė pasiuntinybės patarėju, o 1980 07 21 - įgaliotu ministru. Jis tegalėjo Šveicarijoje rūpintis Lietuvos reikalais tik privačiai ir šveicarai neleido jam naudotis net Lietuvos diplomatiniu pasu nuo 1946 m. Jis yra parašęs šias knygas: „Kleinstaatliches Schicksal zvvischen Russland und Deutschland" (1943), „Die baltischen Pro-bleme" (1944), „Gedanken zur Sowjetischen Russifizierungspolitik im Balti-kum" (Actą Baltica, 1965). Jis buvo redaktorius svarbios knygos „Lithuania 700 Years" (New York, 1969), kur buvo kelių autorių straipsniai. A. Gerutis Berne rinko medžiagą Lietuvių bibliografiniam archyvui, kurį prieš mirtį perdavė į Lietuvą Vilniaus universiteto bibliotekai. Jo archyvą-susirašinėjimą su Lietuvos diplomatine tarnyba po mirties perėmė p. S. Lozoraitis (jaunesnysis) ir parsivežė į Romą. Be minėtų veikalų, dr. A. Gerutis parašė dar du veikalus: „Petras Klimas" (išleido „Viltis", Cleveland, Ohio, JAV, 1978,318 p.) ir „Dr. Dovas Zaunius" (išleido „Viltis", Cleveland, Ohio, JAV, 1982,565 p.). Dr. A. Gerutis mirė 1985 12 01, kaip minėta. Jo adresas buvo toks: Kari Spitteler str. 22, CH-3006, Berne, Switzerland. Jo žmona, buvusi Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūnė nuo 1921 m. iki 1940 08 15, mirė 1997 m. vasario 15 d. Dar buvo Šveicarijoje, Ciuriche, Garbės generalinis konsulas Friedrichas Simonas. Ar jis dar gyvas - nežinau. Ten turbūt yra miręs. Jis liko ištikimas Lietuvai ligi tol kol šveicarai leido lietuviams veikti, t. y. ligi 1946 m. lapkričic mėnesio.

Pabrėžtina yra tai, kad šveicarai, sustabdydami baltų diplomatinę veikla 1946 m., perėmėjų archyvus, Latvių pasiuntinybės rūmus, bet juos laikė save žinioje -sovietams neperdavė. Dabar jie viską perdavė nepriklausomybę atkūrusioms Baltijos valstybėms.

Pažymiu, kad Lietuva neturėjo nei prie Tautų Sąjungos Ženevoje, nei prie Šveicarijos vyriausybės Berne jokių nuosavų rūmų. Tik nuomojo patalpas.

Grįžti į turinį

Updated Dec 14, 2002.