Rolando giesmė

2

Septynerius metus su maurais kovės
Ispanijos Karolis valdovas
Lig jūros šalį užėmė kalnuotą
Neatsilaikė miestai nei tvirtovės,
Neliko mūrų jo kely nei kuorų.
Nepaėmė vienos tik Saragosos.
Marsilis valdo ją, bjaurus pagonis.
Jis Apoleną garbina, Mahomą,
Bet viešpaties ištiks jį nemalonė.

Išeina Saragosoje Marsilis
Ūksmės ieškoti sodan pavėsingan,
Atsigula į guolį marmurinį
Tarp nekrikštų: jų du šimtai šimtinių.
Grafus ir kunigaikščius suvadina
Ir taria: "Maurai, mus bėda ištiko:
Atkilęs iš mielosios Prancūzijos,
Mus Karolis sutriuškinti grasina.
Suburt kariaunos negaliu rinktinės,
Man trūksta vyrų karžygių kautynėms.
Meldžiu išminčiai jūsų patarimo:
Kaip garbę man išsaugot ir gyvybę?"
Visi kaip vienas saracėnai tyli,
Valfoldas Blankandrenas tik prabyla.

Protu tarp maurų BLankadrenas garsi,
Kovos lauke - narsingas tai vasalas.
Patarti greitas visados karaliui,
Tai žodį taria: "Prašom nesibaiminti!"
Pas Karolį išdidų siųskit vajį,
Prisiekite draugystę ligi grabo,
Lokių, skalikų, kupranugarių,
Be to sidabro, aukso karavaną,
Vežimų pusšimtį gabenti labui, -
Geras galės mokėt algas kariaunai.
Lai mūsų žemėje kariauti liaujas
Ir Eksan grįžta tuoj, į savo dvarą.
Per Mykolą, sakykite, viešnagėj
Pas jį priimti šventą krikštą žadat
Ir būti ištikimas jo vasalas.
Jei netiki, lai įkaitų paprašo,
Nors dvidešimtį jų paskirti galim.
Lai mūsų žmonos tam vaikų negaili,
Aš pirmas atiduosiu sūnų savo.
Tegu verčiau jie padeda ten galvas,
Kat tik nereiktų mums garbės prarasti
Ir išmaldos prašyt paėmus lazdą".
"Prisiekiu dešine, - jis vėl prabyla, -
Barzda, kuri štai ant krūtinės drykso:
Prancūzų kariauna paliks stovyklą,
Patrauks namo, mielojon Prancūzijon,
Sugrįš kiekvienas savo tėvonijon.
Parvyks į Eksą Karolis Didysis,
Per Mykolą rengs šventę iškilmingą.
Prabėgs ir šventės, ir diena sakyta,
O jis vis lauks, kad duotumėte jam žinią.
Išpuikęs Karolis baisus rūstybej:
Mūsiškiams galvasa įsakys nukirsti.
Tegul verčiau jie galvas ten palydi,
Kad tik apgint Ispaniją pavyktų
Ir skurdo baisenybių nepatirti".
Pagonys pritaria: "Gal jo teisybė!"

Marsilis posėdį nutraukia tuosyk,
Estamarenui, Eedropenui moja,
Žounė, Malbjenui, vyrams aukšto luomo,
Klarenui ir Garlanui, kurs barzdotas.
Maė prakilnų šaukiasi valdovas,
Ir Mašinė, ir narsų Priamoną,
Ir Blankadreną, iškalbos mokovą.
Taip suburia jis dešimt nevydonų.
"Keliausite pas Karolį baronai.
Dabar apsiautęs laiko jis Kordobą.
Šakų alyvų imkitės kelionėn -
Alyvos taiką ir orumą rodo.
Jei mums sutaikinti turėsit proto,
Ir aukso ir sidarbro duosiu dosniai,
Ir žemių, kiek norėsit, ir feodų".
"Bus padaryta!" - žada jam pagonys.

Nutraukia tuosyk posėdį Marsilis,
Žygūnams taria: "Renkitės tad vykti!
Po šaką nusilaužkite alyvų
Ir jokite pas Karolį stovyklon
Vardan jo dievo pagailos prašyti.
Po mėnesio, sakykit, jo gimtinėn
Aš atsivesiu savo tūkstantinę,
Priimsiu krikštą draug su savo vyrais,
Ištikimai tarnausiu jam kol gyvas.
Jei įkaitų norės - gaus būrį visą".
Ir Blankadrenas jam : "Laimėsim bylą".

2