ĮŽANGA

Šio darbo tikslas yra aptarti šiuolaikinės jaunimo subkultūros - Hip hop’o judėjimo - gyvavimą Klaipėdos mieste. Pats hip hop'o judėjimas nėra senas. Jo ištakų, anot daugumos mano respondentų, reikėtų ieškoti 70-jų Amerikoje. Pateikėjas Tadas1 teigia: ”vieni sako, kad nuo bokso prasidėjo…bet aš manau - nuo kalėjimų 1960 metais… vienas barškina į sieną, o kitas dainuoja. Ir aprangos stilius kilęs iš kalėjimo. Mat Amerikos kalėjimuose duodavo plačius rūbus, kas vėliau tapo įpročiu ir madinga gete”. Hip hop'as yra judėjimas, kuri apima “dydžėjavimą”, repavimą, breiką ir graffiti meną. Šios meno formos, kokias mes jas žinome šiandien, yra kilusios Niujorke, Pietinio Bronkso rajone, maždaug 1970-jų viduryje. Hip hop'as klestėjo juodųjų ir puertorikiečių Niujorko komunoje, ir tik payginti neseniai jis pradeda įgyti didelį mastą. Hip hop'as tapo vienu iš socialinės bei kultūrinės saviraiškos formų, padėjusių daugumai nusikalstamoms gaujoms priklausančių paauglių nukreipti savo pyktį bei agresiją į šias meno formas.
Nors šis judėjimas yra laikoma juodaodžių, tačiau, laikui bėgant, jis tapo internacionaliu reiškiniu. Hip hop’o subkultūros apraiškų randame ir Lietuvoje. Lietuvą šis judėjimas pasiekė devinto dešimtmečio pabaigoje, pimąsyk pasirodęs maždaug 1988 metais Klaipėdoje - visų mano respondentų nuomone repo muziką “atplukdė” jūreiviai. Labiausiai Hip hop'o judėjimas paplitęs didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys bus skiriamas Klaipėdos specifikai (šis miestas yra laikomas hip hop'o sklaidos centru Lietuvoje).
Šis darbas yra parašytas remiantis Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto 1999 m. vasarą organizuotos etnografinės ekspedicijos Klaipėdoje metu surinkta medžiaga. Lauko tyrimų metu buvo apklausti dešimt žmonių, besitapatinančių su šiuo judėjimu. Visi jie buvo klaipėdiečiai, amžius - nuo aštuoniolikos iki dvidešimt vieneerių metų, vidurinio arba aukštesniojo išsilavinimo vaikinai (paradoksalu, tačiau pateikėjų teigimu, Klaipėdoje nėra nei vienos merginos, besitapatinančios su hip hop’u). Atliekant tyrimą iš savo respondentų norėjau sužinoti, ką jie žino apie judėjimą, kurį propaguoja, kaip suvokia savo santykį su atstovaujamu judėjimu bei kaip interpretuoja hip hop’o nūdienos situaciją Lietuvoje. Papildomu šaltiniu rašant šį darbą buvo interneto puslapiuose paskelbta medžiaga.
Pradėti bendrauti su pateikėjais nebuvo sunku, nes jie draugiški, atviri žmonės. Su didesniais keblumais pradedant imti interviu taipogi nesusidūriau, mat savo respondentų tarpe turėjau keletą pažįstamų.Gal būt tai buvo jų pasitikėjimo manimi priežastis. Apklausas dažniausiai darydavau jų susibūrimo vietose: miesto aikštėse, skveruose. Taipogi teko dalyvauti jų surengtame renginyje - “Hip hop'e”2. Į renginį mene pakvietė respondentai, kas parodė jų pasitikėjimą manimi, mat šie renginiai paprastai būna slapti.
Toliau šiame straipsnyje aš trumpai aptarsiu specifinius hip hop’o judėjimo bruožus bei Lietuvos specifiką.

MUZIKA

Kaip jau buvo minėta anksčiau, šiai jaunimo kultūrai būdingas savitas muzikos stilius: repas - kaip verbalinis atlikimas ir dydžėjavimas - kaip instrumentinis.
Dydžėjavimas [ montavimas ir skrečas ]3 yra manipuliavimas plokštele, kurio metu ši išduoda keistus garsus. Šis išradimas priklauso dviems populiariems disk žokejams4 iš Bronkso: GRAND MASTER FLASH ir GRAND WIZARD THEODOR. Dydžėjavimui išplisti už Niujorko miesto ribų padėjo HERBIE HANCOCK su savo daina ''Rock it'' ir MALCOLM MAC LARENS'o ''Buffalo Gals''.
Repavimas5, kokį mes žinome jį dabar, t.y. kalbėjimas rimu į muzikos ritmą, ankščiau buvo vadinamas “emcyingu” (emceeing). Jo šaknys siekia Jamaikos tostų (toasting) sakymo meno bei rimuoto kalbėjimo elementus reggie6 muzikoje. 70-jų pradžioje Jamaikos dj KOOL HERC persikėlė iš Kingstono į Niujorko Vakarinį Bronksą. Čia repavimas paplito tarp juodaodžių komunos narių. Tačiau yra dar viena repavimo kilmės teorija, kurią H. RAP BROWN pateikia savo knygoje ''Die Nigger Die'' (1969). Čia jis pasakoja apie tai, kaip jis Luizianoje, būdamas dar vaikas, žaisdavo žaidimą ''Tūkstančiai'' (The Dozens)7. Žaidimo tikslas buvo ''sugniuždyti'' žmogų žodžiais. Ratu stovėdavo apie penkiasdešimt vaikinų ir rungdavosi vienas su kitu ritmu kalbėdami apie vienas kito motinas (žinoma nešvankiai). Laimėtojas būdavo nustatomas pagal minios reakciją. BROWN mini ir kitą verbalinį žaidimą ''Atsižymėjimas'' (Signifying)8. Pasak jo, šis žaidimas yra labiau humaniškas, nei "Tūkstančiai'', nes kalbama būdavo ne apie kieno nors motinas, o apie savo oponentą.
Muzika buvo pagrindinė judėjimo atsiradimo priežastis. Tik vėliau atsirado kiti sandai. Yra išskiriamos dvi pagrindinės repo muzikos pakraipos: Old schoola’s - “senoji mokykla” ir New school’as - “naujoji mokykla”. “Senajai mokyklai” būdingas repas, kurio temos liečia politiką, rasizmą, smurtą (PUBLIK ENEMY, RUN DMC), čia mažiau lyrikos, o “naujosios mokyklos” -lengvesnis, lyriškesnis. Repas dar dalinamas į dvi dalis pagal geografinę padėtį. Gintaras: ’’West coast, East coast. West coast - griežčiau, tikras hip hop'as, o East coast - ramiau, lengviau, ir t.t. [...] Niujorke prasidėjo tas repas, jis yra griežtas, tikras, o East coast - ten Los Andželas, tusovkės, linksma, ten lengvesni9”. Tekstai apie viską: apie gerą ar blogą gyvenimą, narkotikus, gatvės susišaudymus, nelaisvę, meilę ir net apie Dievą ar Jėzų Kristų. Dabar repe atsirado daug kitų muzikos stilių elementų, gimsta naujos repo pakraipos tokios kaip džiaz repas, soul, alternatyvusis repas bei kiti. Hip Hop'o kultūrai priskiriama soul, rnb, net reggie muzika bei skeitrokas, kurį labiau mėgsta ekstremalaus sporto propaguotojai.
Pateikėjų teigimu, lietuviško repo nėra, nes anot Tado: ”lietuvių kalba ir tartis repavimui netinkama. Kai lietuviai dainuoja apie šaudynes - tai juokinga”. Justas sako, kad: ”Lietuvoje kūrė daug kas. Yra dar Vilniuj. Klaipėdoj niekas nebedaro. Viskas į pinigus remiasi, nėra rinkos. [...]. Aš pats esu trijose grupėse buvęs: K POSSIE, LOGIC, BIG STAR”. Tačiau nepaisant to, dauguma mano respondentų patys kuria tekstus ir repuoja, tačiau nesiviešina. Mantas: ”repavimas - malonumas. Sau kažką įrodai; nebūtina kur nors prasimušti”, o skeiteris10 Saulius sako: ”aš klausau viską: nuo Hip Hop'o iki pankroko - viską, kas užveda važiuoti. BEASTY BOOYS, DOG EAT DOG, PENYWAIS, pankrokas, skeitrokas”.

APRANGOS STILIUS

Hip hop'o judėjimo atstovams būdingas savitas aprangos stilius. Tarp šio judėjimo atstovų labai populiarūs sportinio tipo rūbai. Mėgstamos plačios džinsinės arba sportinės kelnės. Jos turi būti ne tik plačios, bet ir ilgokos. Populiarūs platus ir didelis “bliuzonas”, kepuraitė su snapeliu, arba vien snapelis, “panama”. Štai kaip savo rengimosi stilių apibūdina Mantas: ”batai dažniausia būna skeiteriški. Jie specialiai pritaikyti riedlentėm važinėti, o jei nevažinėji, tinka ir paprasti kedai. Kelnės: kas paprastus džinsus perkasi, kas panašius į lenarus11. Jie dažniausia porą išmierų didesni. Maikutės būna ilgos, nes kelnės nešiojamos per didelės [...] jas galima iki pažastų užsitempti, bet taip juk nepavažinėsi. Maikutė turi būti ilga kad kelnaičių nesimatytų. Bliuzonai ... populiariausi yra kengūrasai - su kapišonu ir sterble. Šukuosenos ... kaip kas nori taip išsidirbinėja.” Anot mano respondentų, jie šitokį aprangos stilių mėgsta vien dėl patogumo, platūs rūbai nevaržo judesių.
Šukuosenos kuo įvairiausios: nuo plikos galvos iki ilgų plaukų, plaukai gali būti dažyti gana neįprastomis spalvomis. Daugumos svajonė - dredlokai12. Taipogi mėgstami įvairūs aksesuarai: karoliai, skarelės, auskarai, pakabukai, apyrankės iš karolių, odelių ir raištelių.

GRAFFITI

Dar vienas iš hiphoperių - taip vadinami šio judėjimo atstovai - saviraiškos būdų yra piešimas ant sienų, vadinamas graffiti13. Tai seniausia hip hop'o judėjimo meno forma. Mūsų amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje graffiti menas tapo populiarus tarp Bronkso ir Bruklino nusikalstamų gaujų. Ypatingi reikalavimai arba griežtos taisyklės šiai meno rūšiai nėra keliami. Dažniausiai piešiama naudojant dažus aerozoliniuose flakonuose.
Ši meno rūšis Lietuvoje kol kas nėra labai populiari, bet mano respondentai tiki, kad ji turi alternatyvą augti. Graffiti, kaip ir repas, prasidėjo 6 - 7 dešimtmetyje. Pateikėjas Audrius sako, kad: ”pirmieji graffiti pradininkai buvo dar Los Andžele. Viešuosiuose tualetuose užrašydavo savo vardą - tai buvo graffiti pradžia.” Ši meno rūšis Lietuvoje sunkiai įsigali:pagrindinė priežastis yra finansinė.

SPORTAS

Nors hip hop'o judėjimas ir neturi vien tik jam būdingos sporto šakos, tačiau dauguma mano respondentu paminėjo “ekstremalųjį” sportą. Jie save vadino skeiteriais arba bleideriais14. Ekstremaliam sportui priklauso BMX, SKATE BOARD, SNOW BOARD, IN LINE SKATE15 sporto šakos. BMX - tai dviračių sportas. Jis populiariausias Šiauliuose, o SKATE BOARD ir IN LINE SKATE - Klaipėdoje ir Vilniuje. Vilniuje renggiami čempionatai. Mantas pasakoja: ”Sezono atidarymas pavasario pradžioje ir sezono uždarymas rudenį. Šiaip dar būna parodomosios, sponsorių varžybos. Snikerių, kimsų...Dažnai dalyvauju.” Paklausus kodėl jie važinėja, kodėl ne kita sporto šaka užsiima, Saulius atsako: ”Aš paprasčiausiai jaučiu malonumą, kai važinėju”. Tyrimo eigoje išaiškėjo, kad nėra merginų reperių, o šiuo sportu besidominčių - ypač. Sauliui ir kitiems mano respondentams: ”Mergina skeiterė - kuriozas. Tai toks sportas skirtas ne panelėm. Daug traumų.” Sąlygų užsiiminėti šiuo sportu nėra. Klaipėdiečiai neturi nei aikštelės, nei rampos važinėti.

BREIKAS16

Spalvingo ir akrobatinio šokio stiliaus šaknys siekia Afrikos karo meno formą, taip vadinamą kapoeta 17. Ši kovos forma buvo naudojama sukilusių vergų, kurie buvo atgabenti į Braziliją. Niekas iš tiesų nežino, kas buvo pirmasis Niujorko breiko šokėjas, bet grupė jaunuolių, žinomų, kaip B - BOYS ir keletas ZULU

NATION organizacijos narių, be jokių abejonių, padarė jį populiariu.Tyrimo metu neteko sutikti nė vieno breiko šokėjo: anot mano respondentų Lietuvoje šiuo metu
jų maža, tačiau Vilniuje yra keli breiko klubai.

RENGINIAI
Kaip minėjau, man teko dalyvauti jų suorganizuotame renginyje - “Hip Hop'e”. Mano nuomone šis renginys buvo tipiškas. Vakarėlis vyko iš anksto išnuomotoje salėje, kuri priklausė Klaipėdos aklųjų kombinatui. Salė buvo nedidelė, tačiau į ją tilpo visi atėjusieji (susirinko apie 30 žmonių). Apie renginio vietą dauguma sužinojo tik tą pačią dieną. Renginys buvo slaptas, mat jį organizavo vyresnieji. Organizatoriai nenorėjo kai kurių jaunesnių narių dalyvavimo (priežastis -narkotikų vartojimas), tačiau šito jie neišvengė. “Hip hop’as” prasidėjo aštuntą vakaro ir truko iki trijų ryto. Jo metu, kaip įprasta, buvo klausoma repo muzika, gyvai repuojama. Kartais renginių metu būna organizuojami gyvo repavimo konkursai, laimėtojai gauna prizus: kompaktinius diskus arba alkoholio. Kiek pastebėjau, vakarėlių metu būna vartojami lengvi narkotikai: marihuana arba hašišas, taip pat ir alkoholis. “Hip Hop'ai” vyksta visą naktį uždarose salėse, sodo nameliuose, išsinuomotuose baruose ar stovyklose. Į juos susirenka nuo trisdešimties iki penkiasdešimties žmonių, vyrauja vaikinai. Įėjimas į Hip Hop'us mokamas (nuo dešimties iki dvidešimties litų). Pinigai renkami salės nuomos mokesciui padengti, o jeigu lieka - ir prizams. “Hip Hop'ai” vyksta 3-4 kartus per metus. Pirmas ir paskutinis “Hip Hop'as” skiriami sezono atidarymui ir sezono uždarymui. (Dažniausiai jie sutampa su pavasariu ir rudeniu. Man teko dalyvauti sezono uždaryme. Anot mano respondentų, šis “Hip Hop'as” niekuo nesiskyrė nuo kitų).

HIP HOP’O JUDĖJIMAS IR NARKOTIKAI

Kaip jau minėjau, narkotikai yra populiarūs, ir dauguma mano respondentų juos vartoja. Mantas pasakoja : “Daug kas metė riedlentę, pradėjo marihuaną, hašišą vartoti. Aš alkoholio nepropaguoju, bet alų mėgstu. O tų stipresnių narkotikų - ne. [...] Marihuaną ir hašišą galėčiau pavadinti stipresniu tabaku. Esu bandęs natūralių, kas iš gamtos. Yra tarp mūsų šutvė 4 - 5. Tai jie pastoviai traukia. Aš į juos neigiamai žiūriu. Viskas turi būti proto ribose. Aš jų draugais ar bendraminčiais nepavadinčiau”. O Saulius sako, kad “reperiai kaip ir reiveriai 18 negali išsiversti be narkotinių medžiagų; kad narkotikai dalis kultūros.” Čia taipogi iškyla ir kartų santykiai, mat vyresnieji nenori bendrauti su jaunesniais. Tado nuomone, ”vyresniems nepatinka, kad į jų vakarėlius jaunesni eina. Jaunesniems - vyresni. Diskriminacijos nėra, bet amžiaus skirtumas. Bendros kalbos nėra. Jie kitaip tą repą įsivaizduoja. Jiems narkotikai, pasilinksminimai. Jiems repas - ne muzika. Jiems muzika yra fonas. Aš domiuosi vidiniais dalykais, kaupiu informaciją, sisteminu duomenis, žiūriu naujas atšakas.”

ATEITIES PERSPEKTYVOS

Apklaususi savo respondentus susidariau nuomonę, kad Hip hop'as yra judėjimas, tačiau kalbant tik pasauliniu mastu. Lietuvoje ir Klaipėdoje - ne. Pavyzdžiui, pateikėjo Justo nuomoone: ”Tai nėra judėjimas, Lietuvoje - tai žmonės, klausantys vieną muziką. Nėra jokių idėjų. Mus jungia muzika, rengimosi stilius, požiūris į gyvenimą, noras panašėti į vakarus. Aš galiu save pavadinti Lietuvos reperiu”.Tomas sako, kad Hip Hop'as yra tik juodųjų ir niekas kitas negali taip padaryti, kaip jie padaro. Mūsų mentalitetas kitoks.”

NUORODOS IR PAAIŠKINIMAI

1. Pateikėjų vardai pakeisti.
2. Hip hop'o pavadinimu vadinama ne tik kultūra, bet ir jai būdingi renginiai.
3. Dydžėjavimas[cutting and scratching] tai disk žokėjo darbas koncertų, vakarėlių metu.
4. Disk žokėjas - žmogus vedantis diskoteką,vakarėlį.Dar vadinamas trumpiniu dj.
5. http://www.daveyd.com
6. Tai muzikos stilius, ypač populiarus Jamaikoje.
7. http://www.daveyd.com
8. http://www.daveyd.com
9. Tusovkė(slengas) - nelegalus vakarėlis, pasilinksminimas.
10. Skeiteriai (slengas) -žmonės važinėjantys riedučiais.
11. Lenarai (slengas) -paprastai džinsinės, labai plačios kelnės.
12. Tai šukuosenos stilius , kada plaukų sruogos yra labai stipriai suveltos.
13. L.N.Howorth.Graffiti//M.T.Inge.Handbook of american popular culture.USA,1989,p.548-557.
14. Bleideriai(slengas)-žmonės, važinėjantys riedlente.
15. BMX- kalnų dviračių sportas,SKATE BOARD-riedlenčių sportas, SNOW BOARD- snieglenčių sportas, IN LINE SKATE-riedučių sportas.
16. http://www.daveyd.com
17. http://www.daveyd.com
18. Reiveriai - tai žmonės, besitapatinantys su reivo kultūra.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Tarptautiniu zodziu zodynas. Vilnius, 1985, p.179.
2. L.N.Howorth.Graffiti//M.T.Inge.Handbook of american popular culture.USA,1989,p.548-557.
K.Powell.My culture at the crossroads//Newsweek,USA,2000 october 9.
4. D.Wallechinsky. Peoples almanac. The twentieth century.USA,1995,p.358,p.390.
http://www.daveyd.com
http://www.soul.abaut.com
http://www.hip-hop.com
 

                     © 2002-2003 VaidaZ