32. Linux Naujokams

Trumpas Linux totorial`as naujokams

Turinys:
1. Kas yra Linux?
2. Kodel atsirado Linux?=-
3. Linux instaliavimas
4. Linux komandos
5. Linux konfiguravimas
6. Kas yra Xwindows?
 

1. Kas yra Linux?
 

Linux yra Unix tipo operacine sistema, skirta tinklo kompiuteriams (aisku gali buti ir ne tinklo kompiuteriuose). Linux yra registruotas prekinis zenklas Linus'o Torvalds'o (Linus Torvalds) operacines sistemos, kurios branduoli jis (su draugais) parase 1991 metais. Linux daugiaprogramine (multitasking) ir daugiavartotojine sistema. Kiekvienas vartotojas turi atskiras teises. Linux yra gan saugi OS. Linux yra pirmoji operacine sistema parasyta uz JAV ribu.

2. Kodel atsirado Linux?

Seniau Unix tipo operacines sistemos buvo gan brangios ir buvo sunku gauti jos pradinius kodus arba nebuvo ju galima keist. Tad vienas studentas suomis, Linus Torvalds sugalvojo parasyti savo operacines sistemos branduoli, kuris butu
laisvai platinamas, butu galima keisti jo pradinius kodus ir t.t. Tad X-o desimtmecio pradzioje pasaulis isvydo nauja OS, kurios branduoli sudare 10 000 Linus`o parasytu C kalbos eiluciu. Kiekvienas galejo laisvai gauti sio branduolio koda, kiekvienas galejo ji tobulinti, taisyti klaidas. Ir stai- greitai Linux populiarumas pradejo augti. Vis dazniau ji imta naudoti serveriuose. Daugelis programuotoju ja tobulina. Beje, visa tai jie daro dykai, savo ir kitu labui.

3. Linux instaliavimas

Patarimas: jei jus norit tureti be Linux savo kompiuteryje ir windows- pirmiau instaliuokite windows (nepamirskit palikti atskira skirsni Linux), o poto Linux.
Visu pirma norint instaliuoti Linux, reikia apsispresti kokia Linux distribucija instaliuosite. Ju yra daugelis: Debian, RedHat, Open Linux, Mandrake, SlackWare ir kt. Jos skiriasi savo programu paketais ir siektiek savo konfiguravimu. RedHat dazniausiai naudojama pradedanciuju, nes joje yra rpm- greitas, patogus programu instaliavimo budas.
Apsisprendus kokia distribucija naudosit reikia is Linux CD pasidaryti pakrovimo diskeli (dazniausiai su programa rawrite.exe).
Instaliavimas pradedamas uzkrovus kompiuteri is to diskelio. Tada reikia nurodyti is is kur instaliuosite (kieto disko, tinklo, cdrom), kokia kalba naudosite, kokia klavetura turite ir pan.
Linux`ui skirtingai nei MS-DOS, windows reikia ne vienos particijos, o maziausiai dvieju: root particijos ir swap particijos. root particijoj laikomas Linux branduolys ir kiti jam reikialingi failai. swap particija naudojama laikiniems failams kuriti, taip kaip windows`u swap failas. Swap particija geriausiai kutri dvigubai didesni nei jusu RAM kiekis. Tada kompiuteris gales vykdyti programas kurioms reikia daugiau atminties negu jusu RAM. Jei jus instaliuosite Linux tik i sias dvi particijas jusu sistema bus tarsi skardineje. Norint kad taip nebutu reikia sukurti daugiau particiju: /home, /tmp, /usr. /home particijoj saugomi visi vartotoju failai, tad jo dydis priklauso nuo vartotoju skaiciaus ir ju poreikiu. /tmp particija panaciai kaip ir swap particija laiko laikinus failus. Skirtumas tas kad tmp particijoje laikomi paciu
programu laikini failai, o ne branduolio (kernel). /usr particijoje saugoma visos nesistemines programos, bei kiri joms skirti failai. /usr particijos dydis priklauso nuo vartotoju reikalingu programu, bet is patirties zinau kuo daugiau skirsite siam skirsnui vietos tuo geriau.
Beje, patarimas: Is karto apgalvokite ko jus norite, kiek viskas gali uzimti ir t.t., nes:
1.jei skirsnis (ypac /tmp) koks prisikemsa tai tada linux`as veikia kaip ant 386.(dazniausiai isvis luzhta)
2. Persigalvojus nera jau taip lengva perskirstyri diska. Jei vienam skirsni pritruko vietos, o kitam jos yra, nubus lengva is vieno
skirsnio vieta perduoti kitam.
Mano disko suskirstymas atrode taip:
/ 150 MB - slesas reiskia root particija.
/tmp 100 MB - tmp particija
100 MB - swap particija neturi mount point`o (pavadinimo pvz. /; /tmp ir t.t).
/home 300 MB - vartotojams skiriau 300 MB (turint omeni, kad ju bus tik du).
/usr 3 GB- skyriau visa likusia disko vieta, nes zinau kad xwindows ryja vieta, o jei noresiu dar ir StarOffice.
Beje, visi skirsniai turi buti Linux Native failu sistemos, tik swap turi buti Linux Swap failu sistemos.
Suskircius diska lieka tik menkniekiai: nurodyti kuriuos paketus instaliuoti, nurodyti tam tikra savo hardware bei jos parametrus
bei ivesti galiausiai root slaptazodi.
Is viso sito dar reiktu isskirti lilo konfiguravima. LILO (linux loader) yra programa kuri pasileidzia pries os uzkrovima ir pati uzkrauna
linux, dos ar kita OS. Jei jusu Linux root skirsnis yra daugiau negu 500 MB nuo disko pradzios LILO (naujoms LILO versijoms giliai nusisivilpt tas 1024-as cilindras-dek kur nori) turite deti i MBR (master boot record), kitais atvejais galite deti kitur. Beto galite nurodyti kokia OS krauti pagal nutylejima, kokios bus OS zymes (Linux pagal nutylejima buna "linux", windows- "dos"). Taigi jus jau Linux instaliavote i savo kompiuteri. Kaip ji pakrauti? Kai ijungiate kompiuteri isvystate kazka panasaus i:
LILO:
Ten surenkate norimos OS zyme ir spaudziate enter. Jei zymiu nezinot ar nepamenas paspauskoit tab ir jas isvysit.

4. Linux komandos

Is pirmo zvilgsnio Linux konsole yra tas pats kas ir DOS. Bet is tikro jos labai skiriasi. Konsoleje galime daryti visa
ta pati ka ir DOS bei daug daug daugiau: kurti gerus sistemos scenarijus (skriptus), konfiguruoti Linux etc.
Cia pateikiu keleta Linux komandu be kuriu darbas su Linux negalimas:
cd (change directory)- pakeiskti aktyvu kataloga, dos analogas cd.
(atminkit kad Linux yra skirtumas tarp didziuju ir mazuju raidziu)
pwd (print working directory)- parodo aktyvu kataloga.
ls- isveda aktyvaus katalogo failu ir katalogu sarasa.
rm- istrina kataloga.
chsh (change shell)- keitce user`io shell
passwd - pakeicia userio slaptavardi
man (manual)- parodo komandos ar ko kitko aprasyma (manual).
linuxconf - linux sistemos konfiguravimas. [ne komanda, o programa, kitur gali nebut]
setup- linux paketu konfiguravimas, laiko, peles, garso kortos nustamas it t.t.

Kiti dalykai kurie pravers: ~ (tilde) - resikai jusu home kataloga. Tad jei norite gristi i savo home kataloga galite rasyti
cd /home/tavo_useris/ arba cd ~. Na o jei rasysite cd ~user, tai jus busite perkeltas i user userio kataloga.

5. Linux konfiguravimas

Zinot Linux programuotoju posaki: "Kam programuoti jeigu galima konfiguruoti?". Taigi Linux daug ka reikia atlikti paciam. Visi Linux konfiguraciniai failai yra /etc kataloge arba jusu home kataloge. Tu failu yra daugelis, tad as paminesiu tik keleta:
/etc/passwd - saugo informacija apie Linux vartotojus, ju home katalogus, shell`a ir kt.
/etc/shadow - saugo uzkuodotus vartotoju slaptazodzius.
.bachrc, .bashprofile - bash (Bourne Again SHell) shell`o konfiguraciniai failai.
Kaip konfiguruoti Linux placiau suziosite skaitydami how-to arba manual.

6. Kas yra xwindow?

xwindow yra grafinis linux apvalkalas (X Window linuxistai vadina XFree86, o tikrasis X Windows yra skirtas UNIXUI ir kitiems
pobrangiem *IX'ams, jis juk ne nemokamas ), kuris leidzia dirbti su Linux vizualiomis priemonemis. X Window System, sutrumpintai vadinama X Window arba tiesiog X, yra paremta kliento/serverio architektura. X serveris - grafikos, klaviaturos bei peles draivveriu visuma, leidzianti kelioms programoms (X klientams) rodyti bet ka atskiruose, gal but persidengianciuose languose. Pavyzdiai: XFree86 serveriai (XF86_SVGA, XF86_S3 ir t.t.), Metro X, Accelerated X. Visi X klientai yra lygus, bet vienas is ju lygesnis uz kitus. Jis vadinasi window manageriais. Window managerio paskirtis - duoti kiekvienam langui remeli su pavadinimu, pora arba kelias desimtis mygtuku (uzdarymo, padidinimo ir t.t.), jis pirmas apdoroja klaviaturos bei peles paspaudimus ir leidzia langus nesioti, didinti, iskelti i prieki, aktyvuoti ir taip toliau. Pavyzdiai: Enlightenment, kwm (i KDE), fvwm, Window Maker etc. Toliau lieka tik vartotojo programos. Jos, zinoma, galetu pacios keistis su X serveriu zemo lygio komandomis, bet daug
paprasciau naudoti pilnavertes bibliotekas. Sios biliotekos suteikiaivairiu standartiniu irankiu (vadinamu 'widget') - mygtuku, scrollbaru ir t.t. Pavydziai: Xaw (Athena Widget Set), Xaw3d, Motif, Gtk+, Qt. Galu gale beliko desktopai. Desktopo paskirtis - suteikti ivairioms programoms vienoda isvaizda ir naudojima ('look and feel'). Paprastai desktopa sudaro biblioteka, window manageris ir kruvele bendros paskirties programu (paleidimo panele, failu tvarkykle ir t.t.). Pavyzdiai: CDE, KDE, Gnome.

Galvojo ir bade si teksta SaTaN, koregavo LivDea.

® 2002-2003 VaidaZ