Darkiemis

Pagrindinis puslapis  Gatvės
Istorija  Garsiausi lietuviai

Istorija

Į pradžią

Dabar miestas vadinamas Ozersk, vokiečių laikais buvo vadinamas Darkehmen. Žmonių šioje vietovėje gyventa nuo seno.

Tai mena ne tik Ungurupės slėnyje išlikęs piliakalnis. Lietuvoje, kaip ir kituose šaltesnio klimato kraštuose, nuo senų senovės šlaituose buvo statomi pusiau žeminiai ir žeminiai būstai. Mezolito būstų rasta Menturio durpyne, 2 km. į š.v. nuo Darkiemio. Neolito būstų aptikta Darkiemio apskrities Cedmaro durpyne.

Tai būstai iš gulsčių rąstų, pastatytų ant sijų durpyno pakrantėje. Juos šildė elipsės formos židiniai, sukrauti iš akmenų. Čia buvo rasta dvigubo nupjauto kūgio formos puodų, kurių išorė puošta brūkšneliais, tarsi spinduliais. Svarbus radinys - iš elnio ragų pagaminta arklo dalis. Iš šių radinių, taip pat iš lingvistinių duomenų daroma prielaida, kad baltai žemę arė neolito pabaigoje - žalvario amžiaus pradžioje.

Darkiemis pirmakart minimas 1615. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1646.

Kaip senovėje ši vietovė vadinta, nėra žinoma. Pasakojama, jog karalius Frydrichas Vilhelmas I, pasiteiravęs gyvenvietės vardo ir išgirdęs atsakymą "Dar kiemas" (t.y. vis dar kaimas), suteikė jai miesto teises, herbą.

Miestas pradėjo augti pastačius per upę tiltą ir vandens malūną (1723-1724). 1725 atsirado turgavietė.

1726, po to, kai Darkiemiui buvo suteiktos miesto teisės, greta senojo Darkiemio (jame gyveno beveik vieni lietuviai) išaugo naujasis (jame kūrėsi daugiausiai vokiečiai).

1886 pirmąkart to meto Vokietijoje Darkiemio gatves apšvietė elektra.

1935 Darkiemyje gyveno 3500 žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą miestas mažai nukentėjo. Išliko gražių pastatų.

Darkiemio garsiausi lietuviai

Į pradžią

1849 m. pabaigoje į Darkiemį iš Klaipėdos persikėlė evangelikų kunigas Rudolfas Andrius Cipelis, Klaipėdoje ėjusio antrojo lietuviško periodinio leidinio "Lietuvių prietelis" redaktorius. Vėliau gyveno savo ūkyje Drukiuose (Klaipėdos rajonas). Ten ir mirė 1894.

Pagal Vytauto Šilo ir Henriko Samboros knygą "Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai".

Rašykite: pilait@yahoo.com
Pakeista: 2001.06.25