RasytėRasytė| Istorija | Į pradžią
 |
Miestelis Kuršių nerijoje, marių pakrantėje, Juodojo kalno įlankoje. Tai sena gyvenvietė, kurioje rasta neolito palaidojimų. Dabar miestelis vadinamas Rybačij.
1372 minima Rositen vardu.
1330 kryžiuočiai, norėdami sustabdyti lietuvių antpuolius, pasistatė pilį. Prie jos buvo dvaras, kuris aprūpindavo pilies įgulą ir Ordino kariuomenę maistu. Pilis stovėjusi ten, kur 1904 buvo švyturys.
Po 1422 Melno sutarties pilis neteko savo reikšmės. 1748 dar buvo išlikę pilies rūsiai su pirmo aukšto skliautais.
Kada statyta pirmoji Rasytės bažnyčia, neaišku. Žinoma, kad ji 1550 buvo iškelta į gretimą Kuncų kaimą. Kai Kuncus užpustė smėlis, kunciečiai išsikraustė į Rasytę, ten perkėlė ir bažnyčia (1812 ar 1836). Dabartinė mūrinė bažnyčia statyta 1873.
XVI a. Rasytėje būta geros plytinės. Tai vienintelė vieta nerijoje, kur yra molio. Yra žinoma, jog 1404 Rasytėje buvo pirkta 443 000 plytų Klaipėdos miestui.
O. Glogau 1869 taip rašė apie Rasytę: "<...> priešais didelė ir plati marių įlanka ir joje supasi tikrai nemaža būrinių žvejų flotilija. Rasytė yra didžiausia, puikiausia ir turtingiausia visos Nerijos gyvenvietė. Čia reziduoja marių ir Nerijos valdytojas <...>. Gyventojai čia daugiau laukininkai <...>, nes laukai ir pievos plyti per gerą mylią. Iškyšulio gale gausu akmenų. Pajūryje, netoli akmenų rifo, stovėjusi Cvingburgo pilis, kurioje gyvenęs piktais darbais pagarsėjęs "Rasytės pajūrio fogtas". Iš tikrųjų <...> jos griuvėsiai yra marių dugne".
Į pietus nuo bažnyčios yra vieno aukšto, ilgas, čerpėmis dengtas namas. 1907 čia buvo įsteigta pirmoji Lietuvos ornitologijos stotis. 1922 ji persikėlė į 1901 statyta dviaukštį pastatą (priešais jį yra 1738 statyta mokykla), kuriame veikia ligi šiol.
| Darkiemio garsiausi lietuviai | Į pradžią
|
1782 - 1785 čia gyveno būsimasis lietuvių kultūros veikėjas Liudvikas Rėža. Tuo metu jis buvo dar vaikas.
1864 -1903 Rasytėje dirbo kopų inspektorius Francas Efas (1828-1904). Jis daug nuveikė grumdamasis su smėliu, pirmasis susirūpino Rasytės likimu, nes jai, kaip ir kitiems nerijos kaimams, grasino artėjančios kopos. Per keletą metų jis sutvirtino ir apsodino gretimą Laužtkalnį, besitaikantį užgriūti Rasytę. Ši dvikova tęsėsi 20 metų ir baigėsi žmogaus pergale. Be to, Francas Efas sustabdė 60 m. aukščio kopą, taikiusią trečią kartą užvirsti ant Pilkopos žvejų kaimelio. Ši kopa ir dabar turi jos nugalėtojo Efo vardą.
Rasytės ornitologijos stotį įsteigė žymus ornitologas Jonas Tynemanas (1863-1938). Čia gyvendamas, jis parašė apie 50 mokslinių straipsnių apie paukščių migraciją, Kuršių neriją. Svarbus jo veikalas apie Rasytę, išėjęs 1927, išgarsino kaimelį ir patį autorių visame pasaulyje.
Pagal Vytauto Šilo ir Henriko Samboros knygą "Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai".
Rašykite: pilait@yahoo.com
Pakeista: 2001.06.25