Toro drapa

autorius: Eilivas Gudrūnos sūnus

© 1999 – 2001, Ugnius Mikučionis, vertimas iš senosios islandų kalbos

73. Kurstė tą, kurs tursų

Gentis engia, žengti

– Kenkt Loftas įjunkęs –

Jūros šniūro tėvas.

Kovos griausmo Gauto

Bičiulis vylingas

Link Geirodo dvaro

Žalią gyrė kelią.

74. Toras tvirtas žygin

Netruko su Lokiu

– Jie sutriuškint troško

Tornos bernus – traukti.

Idžio sodžiaus svečias,

Hrungnirą nurungęs,

Iš Asgardo leidos

Tiesiog trolių pastogėn.

  75. Galdro deivės kreiva-

-mintis apkabintas

lenkė kelian žengiant

ir Rognirą mūšio.

Tas, kur kerta mergą

Marių aro dvaro,

– Odino midų giedu! –

per viržynę mynė.

76. Išėjo pratusieji

Prie kardo skardo;

Stojo: liejo kraują

Dangaus mono žmonos;

Laukt nelinkęs, ranką

kelt pašėlo, Lokio –

Ant Grimniro žento

Nendrių marčios – bendras.

77. Uolyno Nanos garbę

Žlugdąs perbrido veržlią,

Kliokiančią tarpekliuos,

Ižo kupiną upę.

Tas, kurio iš strioko

Tursas vengia, žengė,

kur nuodingos bangos

tryško, pilnas ryžto.

78. Jie susmeigė ietis

Tinklo miškan priešais

Tėkmę; slidūs akmens

Ant kranto sukruto.

Žvangtelėjo brūžiklis

Į riedulius. Su audra

Palei uolą plaktas

Upokšnis veržliai šniokštė.

79. Tas narsus karys, kur

Galios juostą juosi,

– Nieko juk neliko –

Vandenuos paskendo.

Jėgos jo lig stogo

– Kraujo žliaugt – išaugtų

Spėriai, tarė Toras

– Srovei nesiliovus.

80. Žodį duoto Gauto

Gražieji – liejos – brido

– Žolių pritekęs liūgas –

Rūmų vikingai ūmūs.

Vėjai varė šuorais –

Link to, kurs skaudžiai skriaudžia

– Žemės gūbrio vilnį –

Kalno skliauto tautą.

81. Toro įsitvėręs

Tjalvis šuoliais puolė

galios juostos; teko

jam jėgas įtempti.

Įbangavo srovę

ties geležia našlės

milžino; su žalga

Trūdės tėvas grūdos.

82. Vyrų nenuvylė

Tvirtosios jų širdys

Palei irštvos vilko

Urzgiančio tarpeklį.

Atlio rūstus protas

Kraupiai susikaupęs.

Toro, Tjalvio širdys

Vaido nesibaido.

83. Ginklus ėmė žvangint

Su pašlaičių hordais

Kariai, kurie kardo

Paramos nekenčia.

Duburio jojikai,

Žudą pakrantės gentis,

Žaidė šalmo žaismą

Su bretonais skydo.

84. Šalčio krašto priešų

būrį Toras blaškė;

spruko, vargan kliuvus

plynaukštės šeimyna;

Jolniro kariūnai

Tvirtai tuomet grūmės.

Kaulo šventyklos danai

Mūšos krito mūšy.

85. Kai hersirai narsiai

žengė Torno svirnan

rungtis pasirengę,

irštvos kumrai niršo.

Iškėlė su suolu

kalno elnių priešą

milžino mergelės –

Taiką žlugdė klaikiai.

86. Žvilgsnio liepsnos dangų

akmeningos dirvos

– Ilgų kardų primygtos –

menės stogas slėgė.

Skraidžias pūgos vežėčias

kas valdo, suskaldė

senus milžinių abiejų

kilius juoko laivo.

87. Jordės sūnus parodė,

ką jis kovoj gali,

bet uolynų žmonės

gaišta puotaut liautis.

Sviedė veidan kąsnį

Iš žaizdro tas, kur švaisto

– Odino liūdesio vagiui –

strėles, Sudrio svainis.

88. Brangus Trongos draugas,

mūšyje įtūžęs,

karštą plieno gurkšnį

čiumpa nasrais kumščio.

Skriejo ugnies skiedra

iš milžinės aistringo

meilužio gniaužtų linkui

to, kurs ilgis Trūdės.

89. Kai Heidrekas makaulę

– Drebėt ėmė klėtis –

užu seno sienų

lokio kojos kavojo.

Ulio didis patėvis

smeigė žalos smaigtį

į diržo vidurį siūlo

vieškelio danties niekšui.

90. Kūju, kur nuo kraujo

Raudo, priešus baudė;

Siunės menių svečio

Žavėjas nugalėjo.

Pagalbos bičiulių,

Lanko lazdai pakanka,

Tam, kas milžinus talžo

Spiečiais – Tiurui vežėčių.

91. Tas, kurį kariaunos

šlovina, kovingai

milžinus nutildąs,

su krivūle kūlė.

Aro lizdo Listo

riugai nusileido

jam, kurs mirtį skirsto

Uolynų Elos tautai.