Nežinau... Nežinau, o tikrai, žinau tūkstantį atsakymų.
Nė vienas nėra visiškai teisingas, nors kiekviename yra lotas tiesos.
bet ir vargiai tiktų sakyti, kad jie visi krūvoj sudaro kokią nors vientisą, didelę
visą tiesa...
Geriu, nes gėriau. Geriu, nes mėgstu.
Geriu, nes bijau. Geriu, nes mane slegia genai.
Visi mano protėviai gėrė. Gėrė mano proseneliai
ir seneliai, gėrė mano tėvas ir mano motina.
Neturiu nei seserų, nei brolių, o neabejoju:
jeigu pasauly jie gyventų, gertų ir visos mano
seserys, ir visi mano broliai. Geriu, nes mano
silpnas charakteris. Gerui, nes mano galvoje kažkas
persisuję. Geriu, nes pernelyg anemiškas ir noeiu atgyti.
Geriu, nes esu nervingas ir noriu nuraminti nervus.
Geriu, nes esu nusiminęs ir noriu praskaidrinti sielą.
Geriu, kei esu laimingai įsimylėjęs. Geriu, nes bergždžiai
ieškau meilės. Geriu, nes esu pernelyg normalus ir man nepakenktų
truputis pamišimo. Geriu, kai man ką nors skauda ir noriu
numalšinti skausmą. Geriu iš ilgesio. Bet geriu ir tada, kai troškimai
su kaupu išsipildo ir kas nors būna šalia. Geriu, kai klausausi Mozarto
ir kai skaitau Leibnizą. Geriu kūno ekstazėje ir dėl sekso alkio.
Geriu gerdamas pirmąjį sitkliuką, geriu gerdamas paskutinįjį stikliuką,
o tada geriu juo labiau, nes paskutinio stikliuko niekad nesu išgėręs...
(jerzy pilch "stiprusis angelas")