Aleksandrijos švyturys
Plaukiantiems į Aleksandrijos uostą laivams padėti saugiai aplenkti povandenines uolas
III amžiuje iki Kr. buvo pastatytas švyturys. Naktį jis atspindėdavo laužo liepsnas,
o dieną signalizuodavo dūmų stulpu. Tai buvo pirmasis švyturys pasaulyje, stovėjęs
1500 metų.
Sala ir švyturys
Švyturys buvo pastatytas mažoje Faro saloje Viduržemio jūroje ties Aleksandrijos miestu.
Šį judrų uostą įkūrė Aleksandras Didysis, lankydamasis Egipte. Salos vardu buvo pavadintas
ir švyturys. Jo statybai prireikė 20 metų, o baigtas jis buvo apie 280 metus iki Kr.,
valdant Egipto karaliui Ptolemajui II.
Trys bokštai
Faro švyturį sudarė trys marmuriniai bokštai, pastatyti ant masyvių akmeninių luitų.
Pirmasis bokštas buvo stačiakampio formos su daugybe kambarių, kuriuose gyveno darbininkai
ir kareiviai. Jo viršūnėje buvo mažesnis, aštuoniakampis bokštelis su įvija rampa,
vedančia į viršutinį bokštą.
Kelią rodanti šviesa
Viršutinis bokštas buvo cilindro formos. Tame bokšte degė ugnis, rodžiusi laivams saugų
kelią uostan. Bokšto viršūnėje stovėjo Dzeuso Gelbėtojo statula. Faro švyturys buvo
iškilęs beveik 117 metrų.
Nublizgintas bronzos veidrodis
Reikėjo daug kuro, kad ugnis degtų nuolat. Vežimais, traukiamais arklių ir mulų, malkos
buvo vežamos įviju pakilimu į viršų. Už laužo būta bronzos lakštų, kurie ir atspindėjo
jo šviesą jūron. Laivai galėjo matyti šį švyturį 50 kilometrų atstumu. XII amžiuje po Kr.
Aleksandrijos uostas taip uždumblėjo, kad pasidarė nebeįmanoma juo naudotis. Švyturį
apleido. Bronzos lakštai, naudoti kaip veidrodžiai, tikriausiai buvo perlydyti į monetas.
XIV amžiuje Faro švyturį sugriovė žemės drebėjimas. Po kelerių metų musulmonai panaudojo
liekanas karo tvirtovei statyti. Ši buvo atstatyta ir dar tebestovi buvusio pirmojo
pasaulyje švyturio vietoje.
