Rodo kolosas

Kolosas buvo milžiniška statula, stovėjusi Rodo uoste, Egėjo jūroje, ties dabartine Turkija. Senovėje Rodo gyventojai norėjo būti laisvi prekiautojai. Jie stengėsi nesivelti į kitų tautų karus, bet buvo daugelį kartų nukariauti.

Helijas, saulės dievas

IV amžiaus iki Kr. pabaigoje Rodo gyventojai panoro atšvęsti pergalę. Jie buvo ką tik sėkmingai apgynę savo miestą Rodo saloje nuo metus trukusios graikų kareivių apsiausties. Graikai, supratę nelaimėsią, netgi paliko savo ginkluotės. Rodo gyventojai nusprendė ją parduoti ir pastatyti statulą Helijui, savo saulės dievui, taip atsidėkodami jam už globą.

Bronzinis kolosas

Tiksliai nežinoma, kaip atrodė statula ir netgi kur ji stovėjo. Tačiau žinoma, kad ji buvo bronzinė ir maždaug 33 metrų aukščio. Ją sukūrė skulptorius Haras Lindietis (iš Lindo), o jos statyba truko 12 metų.

Virš įėjimo į uostą

Išorinis bronzinis karkasas buvo pritvirtintas prie geležinės konstrukcijos. Tuščiavidurė statula buvo statoma tolydžio ją aukštinant, pripildant akmenų, kad tvirtai stovėtų. Kolosas buvo baigtas 280 metais iki Kr. Daugelį amžių žmonės tikėjo, kad kolosas buvo apžergęs įėjimą į Rodo uostą. Tai būtų buvę neįmanoma. Uosto žiotys buvo apie 400 metrų pločio, o statula nebuvo tokia didžiulė. Rašytiniai šaltiniai leidžia spėti, kad ji galėjo stovėti miesto viduryje, veidu į jūrą ir uostą.

Koloso sunaikinimas

Maždaug 226 metais iki Kr., truputį daugiau nei 50 metų po to, kai buvo pastatytas, kolosas griuvo. Tai atsitiko per žemės drebėjimą. Statula lūžo per kelius. Orakulas, t.y. žynys, liepęs Rodo gyventojams neatstatinėti statulos, tad ji liko gulėti kur gulėjusi. Taip ji išgulėjo beveik 900 metų, o žmonės keliaudavo į Rodą pasižiūrėti kritusio saulės dievo liekanų. 654 metais po Kr. Sirijos princas užkariavo Rodą ir nuo statulos nuplėšė bronzos lakštus. Sakoma, kad 900 kupranugarių gabeno juos į Siriją. Bronzą pardavė pirkliai ir ji tikriausiai buvo paversta monetomis.

ATGAL