Kabantys Babilono sodai
Kabantys sodai yra viena labiausiai pagarsėjusių senovėje klestėjusio
Babilono miesto įžymybių. Archeologai yra radę liekanų, kurios gali būti
sodų likučiai, bet nėra tuo tikri. Žinome, kad sodų būta, nes žmonės yra
juos matę ir apie juos rašę.
Nabuchodonosoras ir Amytis
Graikų ir romėnų autoriai rašo, jog šie sodai sukurti maždaug 600 metų iki Kr.
įsakius Babilono karaliui Nabuchodonosorui. Šis didingas miestas stovėjo ant
Eufrato upės krantų, į pietus nuo dabartinio Bagdado, šių laikų Irako sostinės.
Viena iš legendų byloja, kad karalius sukūrė sodus savo jaunai žmonai Amytis
(Semiramidei), besiilginčiai gimtųjų Persijos kalnų.
Drėkinamos terasos
Kabantys sodai turėjo būti netoli upės. Iš jų atsiverdavo Babilono miesto vaizdas.
Sodai buvo įveisti terasose, kurių viršus galėjo būti pakilęs maždaug 40 metrų nuo
žemės. Nabuchodonosoro sodai buvo apsodinti visų rūšių, kokias tik galima įsivaizduoti,
augalais. Jie jaučių traukiamais vežimais buvo suvežti ir baržomis atplukdyti iš visos
imperijos. Šiuose soduose galėjo augti figos, migdolai, riešutmedžiai, granatai,
vijoklinės rožės, vandens lelijos, kvapnieji krūmai. Sodai klestėjo tikriausiai
dėl sumaniai įrengtos drėkinimo sistemos, kurioje buvo naudojamas Eufrato vanduo.
Į terasą jį krepšiais kėlė eilėmis sustoję vergai ir pylė į kojaminį malūną. Po to
vanduo srovėmis ir kriokliais liejosi į sodus ir drėkinimo dirvą.
