Daugai

\

.

Žemėlapis

Daugai – miestas Alytaus rajone, 22 km. į rytus nuo Alytaus prie Vilniaus – Alytaus plento seniūnijos centras. Seniūnija supa šios Alytaus apskrities dalys: Pivašiūnų seniūnija (šiaurėje), Varėnos rajonas (pietuose ir rytuose) ir Alovės seniūnija (vakaruose). Iš viso seniūnijoje yra 40 kaimų, didesni iš jų – Daugų k., Kančėnai, Doškonys, Meškučiai. Bendras plotas – 14682,32 ha.

Daugų seniūnijoje yra 12 ežerų, tarp jų giliausias apskrityje – 42,5 m. gylio - Didžiulio (Daugų) ežeras (1099 ha.). Ežeras susidarė ledynams tirpstant ir ilgainiui įgavo labai įdomią konfigūraciją: iš abiejų galų į jį įsiterpia didžiuliai pusiasaliai, kurie jam teikia raidės H formą. Dar šio šimtmečio pradžioje Daugų miestelis faktiškai buvo saloje. Tik supylus kelius paežerėje ir per šlapias pievas, Daugai pasidarė pasiekiama sausuma. Didžiulis pusiasalis į pietvakarius nuo Daugų ir dabar vadinamas Sala. Ežero pietryčiuose yra Papiškio pusiasalis; kitas pusiasalis yra prie Daugų miestelio. Į ežerą įteka Nevengla, o išteka Abista, taip pat čia teka Žižma, Varėnė ir Virkšnina.

Daugų priemiesčiai, į kurią puse bepasisuktum, baigiasi ežeru – Daugai saloje. Miestas kūrėsi pačioje kalvočiausioje, šlaitingiausioje buvusios salos šiaurinėje dalyje.

Seniausioje, vakarinėje miesto dalyje pūpso kalnelis, apaugęs medžiais, daugiškių vadinamas Šventapetriu. Pusiasalio pietiniame gale plyti žema pelkėta lyguma, o kitapus iškyla plokščią piramidę primenantis Aukakalnis. Aukščiausia visos plačios seniūnijos kalva vardu Maldzytkalnis, o į pietus nuo jos kalvotas šlaitas nusileidžia į nedidelį Aukraščio ežerą.

Keliaujant aplink Daugų ežerą, dėmesį patraukia Bukautiškių kaimas. Į šiaurę nuo Bukautiškės prie Dvarčėnų yra piliakalnis, kažkodėl vadinamas Obelų kalnu. ežero pusiasalis vadinamas Kirklių ragu. Jame aptikta archeologinių radinių. Apsukant ežerą iš pietų, galima aplankyti Gudžių kaimą, šalia kurio yra pilkapiai, vietinių vadinami „Metežnykų kapais“.

Daugų seniūnijos klimatą formuoja gana aukštas paviršius (125 – 150 m. virš jūros lygio) ir reikšmės turi plytintys ežerai. Vidutinė temperatūra sausio mėn. –5,5 – 66 C, liepos mėn. +16,5 +17C. Per metus vidutiniškai iškrenta 600 – 650 mm., vėjo greitis 3,0 – 3,5 m/s. Saulėtų dienų skaičius per metus siekia 55 – 60. maksimalus sniego dangos storis – 50 mm., o pastovios sniego dangos trukmė neviršija 75 – 80 dienų.

Į vakarus ir į šiaurę nuo Daugų, Kalesninkų link, plyti Daugų, Varčios, Gedimino, Kemsynės miškai (1954 ha.). paviršius čia kalvotas, dirva priesmėlio. Vyrauja eglynai su ąžuolo, skroblo priemaiša. Juose yra liūlančių su akivarais raistų, tarp kurių yra sausų salų. Į rytus tęsiasi sausi pušynai, o šiauriau – lygesnės, pelkėtos erdvės su smėliais ir žvirgždais.

Paminėtinas Daugų miško durpynas, esantis Daugų miške, 100 ha. ploto, 3 m. gylio.

Seniūnijos miškuose gyvena vilkai, šernai, stirnos, juodieji gandrai, tetervinai, jerubės, barsukai, lapės ir kiti gyviai.