"LAUKINIO ŽVĖRIES" AUKLĖJIMAS

Pirmasis etapas - jaunimo organizacija “Hitlerjugend”. Pagrindinis vaidmuo čia teko vasaros stovykloms. Jos trukdavo keturis metus, po tris mėnesius kiekvieną vasarą. Drausme ir tvarka šios stovyklos prilygdavo spartiečių stovykloms senovėje. Stovykla būdavo panaši į savotišką palapinių miestelį, kuris kiekvieną rytą pakirsdavo iš miegų griežtai nustatytu laiku - 5 valandą ryto. Tuojau pat 3 tūkstančiai jaunuolių nuo 14 iki 18 metų bėgdavo maudytis lediniame ežero vandenyje, po to kuklūs pusryčiai - puodelis juodos kavos ir riekelė duonos. Po pusryčių prasidėdavo rikiuotės ir marširavimo pratybos, toliau dvi valandos skirtos mūšiui miške bei kitose sunkiai prieinamose vietose pvz. pelkėje, brūzgynuose ir t.t. Toliau dvi valandas trukdavo šaudymo pratybos ir dar dvi - bendram fiziniam pasiruošimui. 12 val - pietūs, su tiksliai apskaičiuotu kalorijų kiekiu. Nuo pirmos iki trečios valandos popiet vykdavo politinės - rasinės paskaitos. Po to iki vakarinio patikrinimo visas laikas skiriamas fiziniams pratimams, toliau vėl sekdavo rikiuotės pratybos, topografijos pamokos, su pusvalandžio pertrauka vakarienei. Ir taip kiekvieną dieną.

Baigusieji mokyklą “šimtaprocentiniai arijai” galėdavo stoti į vieną iš 30 nacional-politinio lavinimo institutų. Tam reikėjo užpildyti anketą, pateikti mokyklos baigimo atestatą, charakteristiką iš “Hitlerjugend’o”, sporto įskaitų knygutę, šeimos geneologinį medį dviem amžiams ir kurio nors VNSDP nario rekomendaciją. Mokslas trukdavo 2 metus, per kuriuos būsimieji esesininkai mokydavosi rikiuotės, sportuodavo, studijavo karo mokslus. Svarbiausiomis disciplinomis čia buvo laikomos nacistų ideologijos studijos ir geopolitika. Geriausius institutų abiturientus (po 30 iš kiekvieno instituto) siųsdavo į vadinamąsias “SS ordino pilis” Fagelzang’ą, Sontgoffen’ą, Marienburg’ą ir kitas. Čia jaunuoliai toliau tęsdavo nacių ideologijos mokslus, grūdindavosi, buvo mokomi paklusnumo, na ir aišku, toliau mokėsi karines bei politines disciplinas.

Drausmė “SS pilyse” buvo daugiau nei geležinė. Pagal budinčiojo signalą visi keldavosi 5 val. ryto, po 2 km bėgte iki kalnų upės maudynės lediniame vandenyje ir bėgte atgal. 6 val. ryto - spartietiški pusryčiai, sudaryti tik iš košės ir mineralinio vandens. Po to iki pietų, šešias valandas buvo mokomasi ginklų teorijos bei šaudyti. Po pietų politiniai užsiėmimai ir spec. disciplinos. Po vakarienės vėl teorinės paskaitos ir patalpų tvarkymas. Dešimtą valandą vakaro visi eidavo gulti. Už nusižengimus mėnesiui atimdavo teisę rūkyti arba palikdavo be vakarienės, sodindavo į karcerį ir t.t.

Spec. disciplinos buvo įvairios. Junkerius, tarsi kaubojus, versdavo išjodinėti laukinius arklius. Po neilgo, tačiau intensyvaus, apmokymo jie, tarsi gladiatoriai, plikomis rankomis kovodavo prieš specialiai apmokytus vilkšunius. Junkeriai dalyvaudavo taktiniuose apmokymuose, kurių metu būdavo naudojami koviniai šoviniai ir granatos. Nutrūktgalviškus alpinimo žygius keitė pašėlęs važinėjimas motociklais. Motociklus keitė šarvuočiai, ir galų gale junkeriai sėsdavo prie tankų.

Naudojant jūrų kiaulytes ir šunis, jiems rodė nuodingųjų dujų ir nuodų poveikį. Žmogaus anatomija buvo dėstoma naudojant konclagerių kalinių lavonus. Būsimieji esesininkai išmokdavo sustabdyti kraujavimą, uždėti tvarstį ir tuo pačiu metu buvo pratinami, kad lavonai ir kraujas - jų kasdienybė.

Apmokymai pilyse trukdavo 10 mėnesių, po 12 valandų per parą kasdien.

Sekantis etapas - karinė SS mokykla. Pirmasis 30-ies kilometrų krosas, su pilna ekipiruote, daugelį kursantų nuvaro į ligoninę. Toliau seka taktinės pratybos: naktinis mušis, mūšis miške, mūšis mieste, įtvirtinimų šturmas ir t.t. Šaudymas iš visų rūšių pėstininkų ginklų, nuo pistoleto iki sunkiojo kulkosvaidžio. Kadetai taip pat supažindinami ir su rusiškais ginklais. Strategijos ir taktikos pamokos vykdavo naudojant didelius mūšių maketus. Visa tai jaunuolius paversdavo tvirtais ir bebaimiais.

Po dešimties mėnesių ateidavo priesaikos diena: “Aš prisiekiu tau, Adolfai Hitleri, mano fiureri, ištikimybę ir vyriškumą. Aš pasižadu tau ir visiems, kuriuos paskirsi mano vadais, paklusnumą iki pat mirties. Tepadeda man Dievas”. Po šių žodžių junkeriai gaudavo visus 27 esesininko uniformos elementus įskaitant diržą, ant kurio sagties buvo išgraviruotas SS devizas “Unsere Ehre Heisst Treue”, kas reiškė “Mūsų garbė - ištikimybėje”.

Kaip matote apmokymai vyko rimtai ir be jokių kompromisų. Praėję tokius apmokymus jaunuoliai virsdavo savotiškomis kovos mašinomis.

Iš buvusio esesininko atsiminimų: “Mirties atvejų pasitaikydavo gana dažnai: vienas kursantas, neatlaikęs muštro, nusišovė tire. Kitą, apkaltino simuliavimu ir užvaikė rikiuotės pratybose, po to jį pasodino į karcerį, kur jis numirė nuo apendicito priepolio. Du kareiviai žuvo taktinėse pratybose - jie neatsargiai iškišo galvas virš apkaso kai buvo šaudoma kovinėmis kulkomis - vienam kulka pataikė į akį, kitam - tiesiai į kaktą. Kovoje su šunimis, didžiulis vilkšunis taip sukandžiojo kadetą, kad šis visam gyvenimui tapo invalidu. Kartais “vyriškumo” buvo mokoma ir šitaip: dešimties žmonių grupė būdavo pastatoma prie sienos, o instruktorius šaudydavo iš automato jiems virš galvų.”

Tačiau sunkiausiu išbandymu buvo baigiamasis SS mokyklos egzaminas. Kadetai sustodavo į eilę po 10 žmonių, o už šimto metrų nuo jų stovėjo dešimt tankų. Per dvidešimt minučių su išminuotojo kastuvėliu reikėjo išsikasti tokio gylio apkasą, kad tankas važiuodamas nesutraiškytų žmogaus. Gruntas būdavo akmenuotas ir moliuotas. Tas pats esesininkas prisimena: “...mes visi pašėlusiai mojavome kastuvėliais, nieko nematydami aplink išskyrus tankus. Prakaitas liejosi upeliais, širdis tiesiog kalė. Aš tik mąsčiau kaip išlikti ramiam, o raumenys atlaikys. Ir štai tankai pajudėjo. Apkasas ar kapas? Tokios baimės dar niekada nebuvau patyręs. Paskutiniu momentu kritau į duobę, dar spėjau pamatyti plačius tanko vikšrus. Prisiplojau prie dugno ir rankomis susiėmiau galvą. Pasigirdo kažkieno priešmirtinis riksmas. Kai atsikėliau, pamačiau, kad tankai negyvai sutrynė du žmones iš mūsų grupės. Trečiasis kasdamas susidūrė su storomis šaknimis, metė kastuvą ir pabėgo. Jis buvo pasiųstas į “baudos batalioną”, žuvusius palaidojo su kariška pagarba. Egzaminas buvo baigtas...”.

[ BACK TO THE SS-FILES ] [ NEXT CHAPTER ]

© 2000 Created by Rokas Pukinskas