Bernardinai
1209 metais Italijoje Pranciškus Asyžietis įkūrė katalikų vienuolių ordiną ir pavadino jį Mažesniųjų brolių ordinu (lot. Ordo Fratrum Minorum OFM). Nesutardami dėl regulos, 1274 metais pranciškonai (taip dar vadinamas šis ordinas) suskilo į observantus (jie pasiliko OFM pavadinimą) ir konventualus. Pirmasis observantų vienuolynas Lietuvos ir Lenkijos valstybėje buvo įsteigtas Krokuvoje 1453 metais prie šv. Bernardo bažnyčios. Nuo to kilo bernardinų pavadinimas. Lietuvoje bernardinai apsigyveno 1468 metais Kaune, o kitais metais jau įkūrė vienuolyną Vilniuje. Vienuolynai buvo steigiami Kaune (1471 m.), Kretingoje (1602 m.), Trakuose (1617 m.), Telšiuose (1624 m.) ir kitur. Kartu su jėzuitais bernardinai kovojo su reformacija. XVIII a. viduryje jie turėjo apie 50 vienuolynų. Po 1831 ir 1863 metų sukilimų bernardinų vienuolynai (išskyrus Kretingos) rusų valdžios buvo uždaryti Trakų 1843, Telšių 1853, Vilniaus - 1864 metais (įkurtos kareivinės). Tokiu būdu siekta išstumti katalikų bažnyčią iš socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo.
Troškūnuose bernardinų vienuolynas buvo pastatytas 1698 metais. Tai buvo medinis vieno aukšto pastatas. Tada miestelis vadinosi Vladislavovu Troškūnų dvaro savininko, Vladislovo Sakalausko, 1696 metais pasikvietusio vienuolius, garbei. Prie vienuolyno veikė mokykla ( 1782 m. mokėsi 32, 1784 m. - 33, 1796 m. 128, 1825 m. 555 mokiniai). 1807 m. paversta kolegija. 1829 m. ji gavo gimnazijos teises, o 1840 m. perkelta į Panevėžį. Tačiau ir toliau Troškūnuose veikė parapinė mokykla, kurioje 1880 m. mokėsi 58 mokiniai. Medinė bažnyčia ir vienuolynas išsilaikė iki 1743 metų gaisro. Po remonto pastatai dar stovėjo iki 1770 metų, kada gaisras juos galutinai sunaikino. Tais metais pradėtas statyti mūrinis vienuolyno vakarinis korpusas. Jis užbaigtas 1773 m. (ar 1772 m.). Jame buvo vienuolyno vyresniojo gvardijono butas bei refektoriumas (vienuolyno salė, valgomasis). 1789 metais vienuoliai su parapijiečiais, vadovaujami bernardinų gvardijono Dominyko Dambrausko, pastatė naują mūrinę baroko stiliaus bažnyčią (architektas Martynas Knakfusas). Ją pastatyti padėjo Troškūnų dvaro savininkas Petkevičius. 1802 metais Ukmergės seniūnas Ignotas Morikonis savo lėšomis Rygoje nuliedino varpą, pavadintą Ignotu, sveriantį 1600 svarų. Bažnyčia Vilniaus vyskupo pagalbininko Dovydo Pilkausko buvo 1803 metų rugpjūčio 2 d. pašventinta Švč.Trejybės vardu. Bernardinų vienuolynas 1864 metų lapkričio 11 d. generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu buvo uždarytas. Uždarė gruodžio 18 dieną. Kaip rašė vysk. M.Valančius, taip buvo padaryta dėl to, kad Troškūnų bernardinai nedraudė jiems priklausomoje bažnyčioje giedoti giesmes, priešingas valdžiai. Sukilėlių būrio vyresnysis Mineika 1863.V.6. užėjęs į vienuolyną ir buvęs priimtas. Bažnyčioje matyta keturi ginkluoti sukilėliai. Todėl Troškūnų vienuolynas, žalingas valdžiai, panaikintinas. Paskutiniai Troškūnų bernardinai buvo išsiųsti į kitus vienuolynus: du į Palėvenę, penki į Agluoną, penki į Kretingą. Dalis pastatų palikta parapijos reikalams, kitus nusavino rusų valdžia. Po 1875 metų gaisro buvo nugriautas vakarinis vienuolyno korpusas, kuris, kaip spėjama, buvo pastatytas buvusioje medinio vienuolyno vietoje. 1894 ir 1908 m. vyko bažnyčios ir vienuolyno remontas.
XX amžiuje bernardinų vienuolynai veikė tik Kaune ir Troškūnuose. 1929-1937 metais Troškūnuose buvo įsikūrę pranciškonai. Jie įsteigė prieglaudą.
 © 2002-2008 Arūnas Giraitis
|