1209 metais Italijoje Pranciðkus Asyþietis ákûrë katalikø vienuoliø ordinà ir pavadino já Maþesniøjø broliø ordinu (lot. Ordo Fratrum Minorum – OFM). Nesutardami dël regulos, 1274 metais pranciðkonai (taip dar vadinamas ðis ordinas) suskilo á observantus (jie pasiliko OFM pavadinimà) ir konventualus. Pirmasis observantø vienuolynas Lietuvos ir Lenkijos valstybëje buvo ásteigtas Krokuvoje 1453 metais prie ðv. Bernardo baþnyèios. Nuo to kilo bernardinø pavadinimas. Lietuvoje bernardinai apsigyveno 1468 metais Kaune, o kitais metais jau ákûrë vienuolynà Vilniuje. Vienuolynai buvo steigiami Kaune (1471 m.), Kretingoje (1602 m.), Trakuose (1617 m.), Telðiuose (1624 m.) ir kitur. Kartu su jëzuitais bernardinai kovojo su reformacija. XVIII a. viduryje jie turëjo apie 50 vienuolynø. Po 1831 ir 1863 metø sukilimø bernardinø vienuolynai (iðskyrus Kretingos) rusø valdþios buvo uþdaryti – Trakø 1843, Telðiø 1853, Vilniaus - 1864 metais (ákurtos kareivinës). Tokiu bûdu siekta iðstumti katalikø baþnyèià ið socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo.

Troðkûnuose bernardinø vienuolynas buvo pastatytas 1698 metais. Tai buvo medinis vieno aukðto pastatas. Tada miestelis vadinosi Vladislavovu – Troðkûnø dvaro savininko, Vladislovo Sakalausko, 1696 metais pasikvietusio vienuolius, garbei. Prie vienuolyno veikë mokykla ( 1782 m. mokësi 32, 1784 m. - 33, 1796 m. – 128, 1825 m. – 555 mokiniai). 1807 m. paversta kolegija. 1829 m. ji gavo gimnazijos teises, o 1840 m. perkelta á Panevëþá. Taèiau ir toliau Troðkûnuose veikë parapinë mokykla, kurioje 1880 m. mokësi 58 mokiniai. Medinë baþnyèia ir vienuolynas iðsilaikë iki 1743 metø gaisro. Po remonto pastatai dar stovëjo iki 1770 metø, kada gaisras juos galutinai sunaikino. Tais metais pradëtas statyti mûrinis vienuolyno vakarinis korpusas. Jis uþbaigtas 1773 m. (ar 1772 m.). Jame buvo vienuolyno vyresniojo – gvardijono butas bei refektoriumas (vienuolyno salë, valgomasis). 1789 metais vienuoliai su parapijieèiais, vadovaujami bernardinø gvardijono Dominyko Dambrausko, pastatë naujà mûrinæ baroko stiliaus baþnyèià (architektas Martynas Knakfusas). Jà pastatyti padëjo Troðkûnø dvaro savininkas Petkevièius. 1802 metais Ukmergës seniûnas Ignotas Morikonis savo lëðomis Rygoje nuliedino varpà, pavadintà “Ignotu”, sveriantá 1600 svarø. Baþnyèia Vilniaus vyskupo pagalbininko Dovydo Pilkausko buvo 1803 metø rugpjûèio 2 d. paðventinta Ðvè.Trejybës vardu. Bernardinø vienuolynas 1864 metø lapkrièio 11 d. generalgubernatoriaus Muravjovo ásakymu buvo uþdarytas. Uþdarë gruodþio 18 dienà. Kaip raðë vysk. M.Valanèius, taip buvo padaryta dël to, kad “Troðkûnø bernardinai nedraudë jiems priklausomoje baþnyèioje giedoti giesmes, prieðingas valdþiai. Sukilëliø bûrio vyresnysis Mineika 1863.V.6. uþëjæs á vienuolynà ir buvæs priimtas. Baþnyèioje matyta keturi ginkluoti sukilëliai. Todël Troðkûnø vienuolynas, þalingas valdþiai, panaikintinas”. Paskutiniai Troðkûnø bernardinai buvo iðsiøsti á kitus vienuolynus: du á Palëvenæ, penki á Agluonà, penki á Kretingà. Dalis pastatø palikta parapijos reikalams, kitus nusavino rusø valdþia. Po 1875 metø gaisro buvo nugriautas vakarinis vienuolyno korpusas, kuris, kaip spëjama, buvo pastatytas buvusioje medinio vienuolyno vietoje. 1894 ir 1908 m. vyko baþnyèios ir vienuolyno remontas.

XX amþiuje bernardinø vienuolynai veikë tik Kaune ir Troðkûnuose. 1929-1937 metais Troðkûnuose buvo ásikûræ pranciðkonai. Jie ásteigë prieglaudà.

© 2002-2008 Arûnas Giraitis