Apie ką tik norit

 Šiame puslapyje:

Apie "kūrybą":

Dalis eilėraščių - dejonės,

Dalis eilėraščių - terlionės,

Dalis eilėraščių - kelionės,

Kur niekad nebebūsi tu.

Dalis pavyksta man iš karto,

Dalies dėliojimai apkarto,

Dalies jau žodžių nebištarsiu,

Ir tai aš puikiai suprantu.

 

Ir štai, atradus lengvą rimą,

Toks noras juo rašyti ima,

Kad keikt ar liaupsinti likimą

Tu, kaip pilietis, pats renkies.

Nesąmonių daug prirašyta.

Ir dar kada - iš labo ryto!

Nors greitai bus tai sudraskyta,

O premijos vis tiek tikies.

 

Apie lėles:

Lėlė tiktai mylėt negali,

Nors myli ją visi.

Ji šypsos, kai dedi į šalį,

Taip pat ji šypsos, kai supi.

Lėlė tiktai pajust nemoka

Tų nuostabiai gražių jausmų.

Ir nieko tokio, nieko tokio,

Kai galvą jai aplink suku.

Lėlė tiktai širdies neturi,

Paguost nemoka ir atleist.

Labai norėčiau sužinoti,

Kodėl vaikai jos ima geist?

 

Apie stichines nelaimes:

Gal per mus ištirpo sniegas

Sausio pradžioje? O gal…

Keikias žmonės: nesupranta,

Per purvus išbrist negal.

 

Gal lietus ir vėtros šitos -

Mūsų siautulys? O gal…

Šitas laiškas surašytas,

Kad sugrįžti kiek atgal.

 

Gal gyvenimas taip lekia,

Jo nesuprantu? O gal…

Tik kada uždegs man žvakę

Nebereiks tad rausti man.

 

Apie svajones:

Aš svajojau užaugęs vairuoti mašiną:

Kelias, nuotykiai, panos, mėgstą kvapą benzino...

Aš svajojau užaugęs kantriai prakaitą lieti,

Vesti, žmoną mylėti, vaikų daug turėti...

Kuo toliau, tuo daugiau abejoti imu –

Žirgas taikosi šokti žirgų ėjimu.

 

 

Apie mintis su kuriomis galima ir nesutikti:

Darbu žmogus parodo save, bet kartais per darbą nieko apie save nepastebi.

Žmogus gyvenime pastebi smulkmenas, o didelių dalykų nepastebi. Didžiausias gyvenime - žmogus.

Jei kas įsivaizduoja esąs pasaulio centru, apie kurį visi tik sukasi, lekia - blogai, nes tada jis nejuda. Judėjime - gyvenimo džiaugsmas.

Stipriausiai viską į save traukia tuštuma. Nebijokime būti nepatrauklūs.

Jei gyvensime akis nuleidę į žemę - ir šliaužiosim ta žeme. Jei vaikščiosime akis pakėlę į dangų, tai dar nereiškia, kad sugebėsime pakilti. Greičiausiai,  užkliuvus kojoms, griūsime nosimi į žemę. Jei žiūrėsime prieš save - nematysime draugų, kurie būna šalia ir niekada nestoja skersai kelio. Jei žiūrėsime į šoną - supyks antroji pusė, o atgal žiūrėti rekomenduojama tik per automobilio veidroduką. Dairykimės.

Kad gyveni - gerai. Kad gerai gyveni - dar geriau. Bet jei panorėsi gyventi geriausiai, reikės net psichologo pagalbos, kad grįžtum prie pirmos minties.

 

 Į pradinį puslapį