•  ForuM •  VietoVės •  Kliedinti Akis •  Kliedinti Ausis •  Garsų Fantomai •  Žodinės Haliucinacijos

D . E . L . i . R . i . U . M ·•· Ashes: Ketvirtasis Bestselerio Fragmentas c o m

Svajūnai

Pirmasis, Antrasis, Trečiasis Fragmentai Pasaka tęsėsi be galo, nors ji ir buvo be pradžios. Meškiukas turėjo daug draugų, o asiliukas tik vieną. Meškiukas turėjo daug draugių, asiliukas neturėjo. Asiliuko draugas buvo meškiukas, o meškiukas pažinojo ne tik asiliuką. Asiliuką. Akis vėl graužia. Taip, tie patys. Per paprastą vakarėlį Lekas nežinojo, kad bus DJ. Jis niekada jo nebuvo matęs kupiškyje. Nes kupiškyje klestėjo tik stipriųjų alkoholinių gėrimų parduotuvės. Per nepaprastą paprastą vakarėlį Krekas nežinojo, kad bus atlernatyvių svaigalų. Nes pravieniškėse klestėjo citrusinių vaisių ir arbūzų verslas. Per alternatyvų nepaprastą paprastą vakarėlį Šizius nežinojo, kad giliai besišypsantis gers labai skanų limonadą. Nes alytuje stovėjo pasaulyje daugiausiai parduodančios kompanijos vienas iš daugelio fabrikų. Per linksmai alternatyvų nepaprastą paprastą vakarėlį Patrakėlis nežinojo, kad atvažiuos ir išvažiuos troleibusai. Nes kaune sėkmės sulaukęs verslas buvo pripažintas masių kaip labai naudingas ir teikiantis nepaprastą malonumą reiškinys. Per važiuojantį linksmai alternatyvų nepaprastą paprastą vakarėlį Domas nežinojo, kad jam vienos raidės trūksta. Per važiuojantį linksmai alternatyvų napaprastą paprastą vakarėlį Tomas nežinojo, kad jam irgi trūksta gerokAi. Per važiuojantį linksmai alternatyvų napaprastą paprastą vakarėlį Kodas nežinojo, kad jam teks gerokai keistis visuomenėję priimant keisčiausius žmonų norus, pomėgius, aplinkinius gyvus ir negyvus daiktus, kažką reiškiančius jų nereikšmingame gyvenime. Klodas nežinojo kodėl jis Žanas, o lietuvis nežinojo kad kilmės šaknys slypi skandinavuose bei šiaip pas linksmus žmones. Jei ąžuolo šaknys supuvo, tai ten buvo netikras ąžuolas. Jei liepa žydi nelaiku, tai anokia čia liepa. Jei drebulė dažnai nesipurto, tai ji neverta narkomanės vardo. Jei Klodas butų Žanas, bet ne lietuvis, o danas. Jei Barsa būtų Realas, o italas chuliganas, tai būtų real‘as. Jei galva būtų medinė, o kaklas stiklinis, tai atrodytum labai juokingai. Jei Marsas būtų Lionas, tai iš Algio Marijonas. Jei turėtum ganjos prikolnos, tai galėtum tapti visamąsčiu. O visamąsti, suteik mano pietums, vakarienei bei nereikšmingiems užkandimams kuo daugiau skanumo. Ačiū tau. Per amžius, bac. Nematomas gnomas, rūksta tik lengvas dūmelis, groja prikolas, peilis švyst į rankas, ir siūbuoja, į taktą, vis greičiau ir greičiau, staiga jam kažkas pakiša gabalą žalios mėsos. Jis išpradžių baisiai išsigasta, bet po to įsigilina į muziką ir pradeda siausti, kaip išprotėjęs, nenuvaldomas džiugesys, mojuojant peiliuku, bet nedarant gyvam jokio blogo, tik mėsą pjaustinėjantys skersai bei išilgai, kruopščiai su pamąstymais, viskas su lengvu apgalvojimu ir pašėlimu. Aplinka pašėlus. Muzika taip pat. Ant sienos kabo paveikslas, vaizduojantis nematomo gnomo autoportretą. Nėra durų nei langų. Tik tas paveikslas dešinėje kabo ir karts nuo karto spalvas keičia, atspalviais žaidžia. Ir vis besisukiojančios matomos nematomos linijos, šeima. Šiukšlyno paslaptis glūdi anapus. Kaip kibirų siena. Jie nepadės būti geresniam. Tik gali paskatinti euforiją bei kitus nepatirtus padarinius. Bet trumpai. Oratoriai dažnai mėgdavo pabūti su savimi. Kad negirdėtų pašalinio triukšmo. Kad įsiklausytų į nebūtį. Kad pajustų balso galią. Kad įsijaustų į intonacijų bangavimą. Kad pasisemtų pasitikėjimo. Kad būtų. Secundus discipulus heri fectum victoria. Mos victum. Deleo sentina. Supero ceteri omnis spero! Senis su močia turėjo tris sūnus. Joną, Jurgį ir Juozą. Išvažiavo pirmasis sūnus Juozas į miestą mokytis, grįžo, pasistatė šiltą kuklų namuką ir svajingai leido vakarus su sekretorėmis, padarančias už jį beveik visus darbus. Prie jo namo karts nuo karto ateidavo nepatenkintas darbuotojas išsakyti savo pyktį, bet juos nuvydavo budri apsauga. Antrąjam sūnui Jonui kilo pavydas. Jis troško brolio turto, bet jis tingėjo mokytis. Sugalvojo iš brolio pinigus išvilioti smurtu, ir tai jam pavyko. Visų pinigų neatimdavo, kad dar brolis galėtų daugiau investuoti į verslą. Pinigai nebuvo tokie beprotiški, kad veltusi policija, bet buvo pakankami kad gyventi vien tik iš brolio. O jauniausias Jurgis buvo gudriausiais ir linksmiausias, jis niekam napavydėjo, netroško didelių turtų, jis tiesiog netiesiogiai naudojosi savo broliais. Pas Juozą jis dirbdavo, ir gana nemažai gaudavo, kaip brolis, aišku. O pas Joną jis pigiau pirkdavo rūkalus, nes brolis valdė didžiąją dalį kioskų prie stoties. Nes tas turėjo gerų tarnybos draugų, dažniausiai juodukai tarybų sajungos laikotarpiu. Jurgis iš visų brolių buvo laimingiausias. Broliai pamatė, kad jaunėlis keistokas, bet niekada nesiskundžia gyvenimu ir nusprendė jo paklausti, kodėl? Tas nesakė, tada broliai sumanė jį nužudyti. Kurė planus dieną naktį, savaitėm, mėnesiais ir sukūrė. Įvilios brolį į spastus, tik nesugalvojo kokius. Tada vėl galvojo panašiai laiko kol pamatė, kad jaunėlis jau seniai sumainė žiedus su olande. Va taip jaunėlio šeima ir išsivystė į Nyderlandų karališkają giminę, kuri pamažu ima plisti ir rytų europoje, ir kitose pasaulio užmarštesnėse vietovėse. Civilizacijos pabučiuotose vietose jau seniai buvo įprastinis dalykas šypsotis. Taip kad... neliūdėkim, dar pasėdėkim. Penktasis Fragmentas