Rinkosi žmonės iš Vištyčio ir aplinkinių kolūkių. Pamažu kopė i Ilgąjį kalną. Ėjo pagerbti atminimą tarybinių piliečių, kuriuos 1941 metų liepos 14 d. nužudė hitleriniai okupantai. Ilgasis kalnas - ant jo stovintis vėjo malūnas - naujai pertvarkyti. Pagal architekto Vlado Mačio projektą sukomponuotas, masinių žudynių vietos ansamblis. Į jį įsilieja skulploriaus Roberto Antinio dekoratyvinė skulptura, simbolizuojanti imol/au, rankų ir žmogaus pergalę prieš blogį, išsakanti taurų jausmą netekus artimųjų, kalbanti apie gyvybės jėga. Tai naujas paminklas fasizmo aukų Vilkaviškio rajone atminimui. Iškilmingą mitingą, skirtą žuvusiųjų atminimui pradeda Vištyčio apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komitelo pirmininkas Antanas Žarskas. Ant Ilgojo kalno sušaudytus savo artimuosius pagerbti atvyko Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotoja Leokadija Diržinskaite, revollucinio judėjimo Lietuvoje dalyvės seserys Ona ir Elena Eidukaitytės, žuvusiųjų giminės, rajono vadovaujantys darbuotojai. Vakaris vėjas lengvai siūbuoja balančius rugius. Pro vėjo malūna matosi ežero melynė. Tolumoje dunkso Pavištyčio giria.
Ant Ilgojo kalno tylos minutė. Susirikusieji pagerbia mirusius. Tuos, kurie prieš 37 metus varomi fašistinių okupantų, ir jų pakalikų, paskutinį kartą kopė įn šitą Ilgąjį kalną. ...Vos metai buvo praėję nuo istorinės 1940-ųjų vasaros. Vos metai buvo praėję nuo tos 1941 metų liepos 21 dienos, kai jie Pagirio bernai, Ančlaukio daržininkai, Vištyčio grytelninkai, ir Bambinių kaimo mažažemiai tapo žmonėmis, kai jie paėmė į savo rankas valdžią ir ėmė naujai tvarkyti gyvenimą. Jie dainavo laimės ir džiaugsmo dainas, vieningai rinko Liaudies seimą, sėjo muosius grūdus į ką tik gautą žemę. Jie tapo partorgais, vykdomųjų komitetų pirmininkais, ir sekretoriais, , dalini buožių ir dvarininkų žemes, palinko prie knygų. Tačiau čia pat anapus ežero tvinko fašizmo debesys. Ir prasiveržė jie per ežerą. 1941 m. birželio 22d. fašistinė vokietija klastingai užpiuolė Tarybų Sąjungą. Prasidėjo Didysis Tėvynės karas.
Jau pirmosiomis karo dienomis vokiečiai sušaudė Vištyčio pirminės partinės organizacijos sekretorių Andrių Jurgelaitį, suiminėjo tarybinius aktyvistus. Nė mėnesiui nepraėjus ant Ilgojo kalno buvo nužudyta daugiau nei 220 tarybinių žmonių. Jų tarpe Pajevonio partorgas Viktoras Karalius, Pajevonio vykdomojo komiteto pirmininkas, Spalio revoliucijos dalyvis, Revoliucinio judėjimo veikėjas komunistas Juozas Diržinskas, Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo narys Pranas Eidukaitis ir du jo sūnūs, partijos Vilkaviškio apskrities komiteto instruktorius Fridas Jaruškevičius, tarybiniai aktyvistai Petras Labačiauskas, Juozas Rutkauskas, Kazys Lapašinskas ir kt (>>). Jie buvo pakirsti fašistinių okupantų ir jų tarnų buržuazinių nacionalistų kulkų.
Tačiau mųsų širdyse ir protuose jų atminimas buvo, yra ir bus amžinai gyvas, pasakė mitinge kalbėjęs žurnalistas ir poetas Petras Keidošius. Jis perskaitė savo poemos apie Vištyčio žmones ištrauką. Kalba LTSR nusipelniusi žurnalistė Emilija Eidukaitytė - Kulakauskienė. Eiles skaito poetas Jonas Kalinauskas, kurio senelis ilsisi broliškuose kapuose ant Ilgojo kalno. Jaunimo pažadą saugoti žuvusiųjų atminimą išreškė Vištyčio vidurinės mokyklos kraštotyrininkė Gražina Rickevičiūtė. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotoja Leokadija Diržinskaitė pabrėžia, kad ši diena - 1978 liepos 14d. - bus ypč atmintina ant Ilgojo kalno žuvusiųjų tarybinių aktyvistų giminėms ir artimiesiems. Ji dėkojo visiems, gražiai sutvarkiusiems sušaudytų žmonių amžino poilsio vietą, ir sako , kad tai savotiškai sumažina skausmą tų, kurie neteko tėvų, brolių ir vaikų. Groja Kybartų kultūros namų pučiamųjų orkestras. Antį broliškojo kapo dedamos gėlės ir vainikai. Skaitomos poeto Petro Keidošiaus eilės " Į Ilgą kalną vyrai sunkiai ėjo, nuo Ilgo kalno vyrai nesugrįžo". Jie nesugrįžo, tačiau žuvusiųjų atminimas visada gyvas.
Ant Ilgojo kalno ...>>>
Vištytyje, ant Ilgojo kalno ...>>>
Vištytis 1994 metai ...>>>
Nužudytų aukų pavardžių sąrašas ...>>>