Vokiečių karinės žvalgybos pateiktame miestelio apibūdinime pažymėta, kad "mūrinių namų mažai", tačiau, kaip matyti vienoje iš kelių žinomų to meto miestelio nuotraukų (pav.) bent centre vyravo mūriniai, nors ir vienaukščiai namai (pav.), stovėję šonais prie grįstų ir menkai apželdintų gatvių.
1914 ar 1915 m. medžiai buvo pasodinti senojoje turgaus aikštėje (pav.). Vokietijos kariuomenės generalinio štabo sudarytame XX a. antrojo dešimtmečio pradžios žemėlapyje užfiksuota miestelio schema (pav.); prie jo pavadinimo nurodyta buvus 265 namus, t.y. tiek pat kaip ir 1858 m. Schemoje matyti ir nuo XIX a. trečiojo dešimtmečio apstatyta pagal 1820-1824 m. planą rytinė miestelio dalis su aikšte, dėl to visa teritorija, išskyrus vakarinį pakraštį, buvo įgijusi gana raiškų stačiakampį planą. Tačiau abi skirtingu laiku suformuotos pagal taisyklingą gatvių tinklą miestelio dalys nesudarė vientisos kompozicijos dėl to, kad pietinė gatvė arčiausiai ežero, kelyje į Vižainį kažkodėl nebuvo tiesi. Joje atsiradęs slenkstis žymėjo skirtingu laiku suplanuotą teritorijų sandūrą.
1913m. Virbalio evangelikų klebonijoje įvyko karinis pasitarimas, kuriame dalyvavo aštuoni rusų generolai. Tai buvo Rusijos ruošimasis karui su Vokietija, kuris prasidėjo 1914 metų rugpjūčio mėnesį. 1913 metais birželio mėnesį šalia Vištyčio vyksta dideli rusų kariuomenės manevrai. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje 1914 ar 1915 m. miestelis vėl degė. Apie gaisro nuostolius konkrečių duomenų nėra.
............
Netoli Vištyčio iš rusų pusės veikė 108-as Saratovo pėstininkų pulkas, o iš vokiečių pusės 10-os Armijos, 38 ir 39-as korpusas. 1915m. vasario 12d. (sausio 30d.) Vištyčio ežero ir Ramintos girios (Rominter Heide) rajone tarp 108-as Saratovo pėstininkų pulko ir vokiečių Kionigsbergo Landvero divizijos (10-a Armija) vyko dideli mūšiai. Ramintos girioje nuo vokiečių artilerijos ugnies bandė pasislėpti 105 -ojo ir 106-ojo pulko rusų batalionai. Vietoj to, kad atsitraukti atvira vietove rusai gana sėkmingai pasislėpė Ramintos girioje.
1915m. sausio pabaigoje vokiečiai gana sėkmingai puolė. Todėl Rusijos armijos vadas generolas Siversas įsakydamas visu frontu trauktis į rytus, įsakė ir XX korpusui, kuriam vadovavo generolas Bulgakovas, užimti poziciją atkarpoje Vižainis - Bakalarževo. Užtikrinant saugų XX korpuso atsitraukimą, generolas Siversas įsakė dalį jėgų nukreipti link Nassowen - Kalweitshen. Kol visas korpusas saugiai pasieks pietinę Ramintos girios dalį, taip turėjo būti pridengta atkarpa tarp Vištyčio ežero ir Ramintos girios. Atsitraukimą buvo numatyta pradėti sausio 29d. vakare. Pirmoji persidislokuoti pradėjo 27-oji divizija. Du šios divizijos 106-o Ufos pulko pėstininkų batalionai jau sausio 29d. vakare užėmė atkarpą tarp Vištyčio ežero ir Nassowen kaimo. Naktį prie Vištyčio miestelio atsitraukė ir du 105-ojo Orenburgo pėstininkų pulko batalionai. 108-asis Saratovo pėstininkų pulkas pozicijas užėmė prie Kraginen kaimo, o XX korpuso štabas įsikūrė Suvalkuose.
10-osios vokiečių armijos korpusai nesutikdami rusų kariuomenės pasipriešinimo judėjo į vakarus supdami rusų flangus ir 1915m. vasario 10d. vokiečiai užėmė poziciją atkarpoje Marijampolė - Liudvinavas - Kalvarija - Vižainis - Vištytis (ežeras). Tuo tarpu atsitraukiančių rusų XX ir XXVI korpusų frontas nusitęsė nuo Vištyčio į pietus per Markgrabovo iki Gonsken. Tokiu būdu buvusieji kairiame flange XXI, XXXVIII ir XXXIX vokiečių korpusai apsupo dešinį 10-osios Rusijos armijos flangą.
1915m. žiemą Rusijos kariuomenės 27-os divizijos štabas pasiuntė dvi savanorių kuopas valyti užsnigtus kelius prie Vištyčio miestelio. Nei Rusijos nei Vokietijos kariuomenėse slidės nebuvo naudojamos. Kariuomenės dalinių perdislokavimų metu dėl užsnigtų kelių ir šalčio iš abiejų pusių buvo patiriami dideli gyvos jėgos nuostoliai.
......................
1915m. Vištytis po karo veiksmų pusiau sudegintas, buvo užimtas vokiečių kariuomenės. 1915m. vokiečių generolas vildamasis Vištytyje įsikurti dvarą, miesto aikštėje pastato akmeninį obeliską, papuoštą Vokietijos valstybės ženklu - ereliu, o visą turgaus aikštę apsodina medžiais, tebestovinčiais iki šiol (>>). Karo metais Vištyčio evangelikų liuteronų parapijoje kunigai nuolat keitėsi. Dažniausiai tai buvo vokiečių armijos kapelionai: Palmer, Keller ir Laskawer. Nors Vištyčio evangelikų liuteronų parapija buvo įkurta 1842 metais, tačiau bažnyčios bokštas su kryžiumi ir vėjarodžiu pastatytas tik 1917 metais.
Okupacijos metais nuo 1915 m. veikė vokiečių mokykla, o 1918 m. buvo atidaryta lietuvių mokykla, kuri 1921 m. pertvarkyta į progimnaziją, veikusią iki 1928 m.
......................
Vištyčio siaurukas. I-jo pasaulinio karo metais vokiečiai stengėsi aprūpinti savo pramonę žaliavomis iš okupuotų teritorijų. Tuo tikslu buvo greitai nutiesiamos geležinkelių linijos, kuriomis į Vokietiją buvo vežama mediena ir kitoks užgrobtas turtas. Tokia geležinkelio linija ėjo iš Rytprūsių per Vištytį link Kalvarijos. I-ojo pasaulinio karo laikų žemėlapyje (1916m.) (>>) pavaizduotas iš tikro buvęs geležinkelis. Šio geležinkelio trumpos, bet akivaizdžios atkarpos yra išlikę: 1. Leidžiantis į Vištytį (nuo Kybartų pusės) nuo kalno, kairėje pusėje dauboje (netoli Ulevičių; dabar nuo likusio geležinkelio pylimo vištyčiokai parduodamus gyvulius į sunkvežimius suvaro). 2. Prieš Vištyčio pušynėlyje esančio karjero kalną, kitoje Vydupio pusėje. 3. Vištyčio II lauko kaime netoli kelio matoma nesuarta pylimo apylanka aplink Barštbalę. 4. Vištytyje Alyvų gatvėje, gyventojų daržuose suartoje žemėje iki šiol randama dešimtys trumpų vinių, kuriomis bėgiai buvo kalami prie pabėgių. 5. Per Vištytgirį dabar eina keli keliukai. Vieno iš jų didelė dalis eina šio geležinkelio pylimu. Vingiuota, bet lygi dar iki dabar neišvažinėta. Vietomis padaryta sankasos, vietomis prakasos.
Tokiu vingiuotu geležinkeliu galėjo važinėti trumpų vagonų sąstatai. Šį geležinkelį, kaip pasakoja vištyčiokai, tiesė rusų belaisviai, kurių po sėkmingos 1915m. vokiečių operacijos Rytprūsiuose tikrai nestigo (tekstas apie geležinkelį - pagal Mindaugą Žolyną).
