>> Prieš 10 000 metų. Dar nebuvo Baltijos jūros, storu ledo ir vandeniu sluoksniu buvo padengta didele Lietuvos teritorijos dalis, bet ši Vištyčio žemė jau 4 000 metų buvo apšviesta šilta ir dovanojančia gyvenimą Saulės šviesa. Būtent čia, Vištyčio žemėje, ant nuostabaus ir gausaus žuvimi Vištyčio ežero kranto, prieš 10 000 metų įsikūrė pirmieji mūsų krašto žmonės. Tai patvirtina tas faktas, kad prie Vištyčio ežero krantų buvo rasti vieni iš seniausių žmogaus gyvenimo ir egzistencijos pėdsakų Lietuvoje ir Prūsijoje. Šie pėdsakai tai akmens amžiaus laikų darbo įrankiai. Tai liudija, kad senovės žvejai, jau prieš 10 000 metų gyvenę prie Vištyčio ežero, savo nuožmioje kovoje už išlikimą naudojo pagamintus iš titnago medžioklės ir žvejybos įrankius. plačiau ...>>>
>> 1384m. pirmą kartą Vištyčio ežeras buvo užrašytas "Kryžiuočių kelių aprašuose" "Dwissit" vardu (>>).
>> 1387m. Lietuvą liečiančiuose istoriniuose aktuose, kur vienu ar kitu būdu minimos sienos, paminimas Vištyčio ežeras (>>) ir jo žvejai.
>> 1419m. Lietuvos ir Lenkijos pateiktame taikos su kryžiuočių ordinu sąlygų projekte, kalbant apie sienas, minima, kad Lietuvos pietvakarinė siena turinti eiti Giesryčio (Vištyčio) ežeru (>>), paliekant ją kryžiuočių ordino pusėje.
>> 1420m. D.L.K. Vytauto (>>) epistoliarinio kodekso dokumentuose Vištyčio ežeras vadinamas "Dwisticz", kitaip "Wysiten".
>> 1422 gegužės 10 d. Melno taikos sutartimi Lietuvos-Ordino siena nustatyta, paliekant ežerą ordino pusėje. Šis senas aktas ežerą vadina "Dvystytz" vardu.
>> 1422m. prie Vištyčio ežero medžiojęs L.D.K. Jogaila (>>), rašo istorikas Dlugošas.
>> Apie 1530m. įsikuria Vištyčio kaimas.
>> 1538 m. buvo minimas jau ir ne žinia kada įsteigtas Vištyčio dvaras - tais metais dalį jo pirko Jonas Avramavičius.
>> 1546m. po savininko mirties dvaras atiteko Jono Avramavičiaus žmonai Hanai Kotovienei.
>> 1560m. sprendžiant iš Žygimanto Augusto rašto, tais metais ar netrukus po to Vištytyje pastatyta bažnyčia, kurios fundaciją valdovas patvirtino 1562m. Gali būti, jog pirmoji bažnyčia Vištytyje įsteigta, o gal ir pastatyta gerokai anksčiau, negu 1560m.
>> 1560m. valdovo raštas skirtas Valakų reformą Paprūsėje vykdžiusiems dvarionims Stanislovui Raiskiui ir Grigorijui Delnickiui, kad jie atmatuotų Vištyčio klebonui kunigaikščiui Povilui Voronovskiui 6 valakus žemės: 2 valakus - palivarkui įkurti, 3 valakus - jo žmonėms apgyvendinti, o valaką - karčemai mieste statyti.
>> 1562m. rašte Žygimantas Augustas patvirtino ankstesnį Žygimanto Senojo bažnyčios fundaciją, paminėdamas dar ir didžiojo kunigaikščio Kazimiero 1471m. išduotą panašaus turinio dokumentą bei Vištyčio kleboną Motiejų Viševskį. Tad gali būti, jog pirmoji bažnyčia Vištytyje įsteigta, o gal ir pastatyta gerokai anksčiau, negu 1560m. Taigi ir kaimas toje vietoje galėjo įsikurti seniau.
>> 1561m. Virbalio miesto inventoriuje minima Vištyčio gatvė, o tai liudija, kad abu miestelius jau anksčiau jungė kelias, skatinęs tarpusavio prekybinius ryšius.
>> 1566m. Karaliaus Žygimanto Augusto (>>) nurodymu pastatyta medinė bažnyčia (>>). Bažnyčiai užrašytas Nebūtkiemio kaimas ir 6 valakai žemės.
>> 1569m. Vištyčio dvare gimė Jurgis Tiškevičius (>>), Žemaičių ir Vilniaus vyskupas.
>> 1570m. rugsėjo 9d. L.D.K. ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (>>) suteikia Vištyčiui Magdeburgo teises (>>) (privilegiją) - Vištyčio kaimas tampa miestu. Vištyčio miestas gauna herbą (>>) ir antspaudą su Vienaragio ženklu (>>). Leistas turgus pirmadieniais ir 4 prekymečiai, duotas turgaus saikas - "Krokuvos gorčius", nurodyta įsteigti mokyklą ir plytinę, pastatyti rotušę.
>> 1570m. metais įkuriama municipalinė (parapijinė) mokykla.
>> 1570m. Vištyčio vaitystė su miestu duota valdyti Mykolui Somorokui, vėliau - Ostapui Valavičiui, Severinui Bonarui ir jo žmonai, maršalui Radvilai ir jo žmonai.
>> 1571m. miestui skirta 40 valakų ir 6 margai miško, miesto statybai ir kurui.
>> 1571m. Vištyčio vaitu paskirtas Povilas Kotovičius.
>> 1572m.nurodoma, kad valstybei Vištytis mokėjo 2000 kapų hybernos mokesčių.
>> 1576m. vokiškame žemėlapyje Vištyčio ežeras vadinamas "Wistitten See". Karaliaučiaus kraštą valdę vokiečiai ežerą vadino "Wyschtyter (See)".
>> 1583m. Vištyčio dvaras su aplinkiniais kaimais sudaro Vištyčio seniūniją (>>).
>> 1589m. Karalius Žygimantas III (>>) pakartoja irpatvirtina Vištyčiui Magdeburgo teises (>>) (privilegijas), suteiktas Žygimanto Augusto 1570 metais.
>> 1589m. sausio mėnesį Vištyčio seniūnas Kristupas Jesmanas leidžia žydams (>>) apsigyventi ir užsiimti prekyba, suteikia jiems privilegiją sinagogai statyti, skyrė vietą kapinėms. Tai turėjo pagyvinti prekybą Vištytyje, nors pagal miestui suteiktą privilegiją tai esą uždrausta.
>> 1619 01 11 pasirašytas susitarimas tarp Valento Šleinio ir Vištyčio vaito bei suolininkų.
>> 1636m. pasirašytas susitarimas tarp Vištyčio vaito ir miestiečių.
>> 1638m. Vladislovas Vaza pakartojo ir išplėtė Vištyčio magdeburgines teises, pakeisdamas 3 prekymečių dienas, kad jos nesutaptų su Vižainio ir Virbalio prekymečių laiku.
>> 1638m. Karalius Vladislovas Vaza (>>) atnaujina Vištyčiui Magdeburgo teises.
>> 1638m. - pasirašytas susitarimas tarp vaito Severino Somoroko ir miestiečių, liudijantis magistrato veiklą.
>> 1644 09 25 mirus vaitui Somorokui...>>>
