|
||
| Biografija E. Čiudakovos biografija Vaikystė ir mokslo metai Kūryba Fotoalbumas Fondas |
Elena Čiudakova gimė 1925 gegužės 1 d. Brianske Aleksandros ir Venjamino Makovskių šeimoje. Po kelerių metų Makovskiai palieka gimtajį Brianską ir išsikelia į Smolenską. Elena nuo mažens atkreipia į save dėmesį dainavimu. Karo metais šeima persikelia į Kirsanovą. 1943 m. spalio mėnesį Elena išteka už Ivano Čiudakovo ir išvažiuoja į Alma Atą. Vyro skatinama įstoja į Kazachijos valstybinės konservatorijos vokalinį skyrių. Pasimokiusi keletą mėnesių, meta konservatoriją ir pradeda lankyti radistų kursus. Naujos specialybės išmoksta greitai, paskiriama radiste į Pavlodaro aerodromą, o iš čia perkeliama į Vilnių. Vilniuje Elena Čiudakova dirba meteorologijos stotyje, įsikūrusioje dabartinės universiteto observatorijos patalpose, M. K. Čiurlionio gatvėje. 1944 m. žiemą pradeda dainuoti Pabaltijo karinės apygardos karių dainų ir šokių ansamblyje. Būsimasis kompozitorius, tuomet dvidešimtmetis kareiviukas Benjaminas Gorbulskis susižavėjęs Elenos balsu, pradeda aranžuoti kūrinius, tinkančius jos repertuarui, sudaro net ištisą programą. 1946 m. Elena stoja į Vilniaus muzikos mokyklą J. Tallat-Kelpšos gatvėje. Ji paskiriama į Liudmilos Menabeni dainavimo klasę. Iš Baku atvykusi jauna pedagogė mėgsta ir išmano savo profesiją. 1947 m. rudenį E. Čiudakova priimta į Lietuvos valstybinę konservatoriją (L. Menabeni dainavimo klasė) ir užmiršusi visas kitas specialybes visam gyvenimui pasirenka dainininkės profesiją. 1952 m. sausio mėnesį konservatorijos salėje įvyksta pirmasis solinis dviejų dalių Čiudakovos koncertas, turėjęs didelį pasisekimą. 1952 m. Elena sėkmingai baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Valstybiniams egzaminams ji parengia Violetos ariją iš G. Verdi operos "Traviata" (IV veiksmas), Marfos ariją iš N. Rimskio-Korsakovo operos "Caro sužadėtinė", J. S. Bacho ariją "Aš vėl su tavim", J. Gruodžio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą "Ulijona", S. Rachmaninovo, P. Čaikovskio romansų ir kt. Įvertinimas "labai gerai" gautas iš specialybės, vokalinio ansamblio, operos klasės (atlikta Snieguolės partija N. Rimskio-Korsakovo operoje "Snieguolė"). Nuo 1952 m. pakviečiama dainuoti į Lietuvos operos ir baleto teatrą, nors paskyrimą buvo gavusi į Valstybinę filharmoniją. Teatre E. Čiudakova sukuria žymiausius savo vaidmenis: Violeta (G. Verdi "Traviata"), Marfa (N.Rimskio-Korsakovo "Cara sužadėtinė"), Rozina (G. Rossini "Sevilijos kirpėjas"), Džilda (G. Verdi "Rigoletas"), Aukselė (V. Klovos "Vaiva"), Olympia (J. Offenbach "Homfano pasakos"), Jolanta (P. Čaikovskio "Jolanta"), Manon (G. Massenet "Manon") ir kitus. Svarbiausias 1954-1955 metų sezono įvykis teatre ir E. Čiudakovos biografijoje - L. Delibes operos "Lakmė" premjera. Pasisekimas "Lakmė" lydi Vilniuje, Kaune, Rygoje... Tobulindama Lakmė partiją, Čiudakova reguliariai ir noriai lanko buvusios operos solistės E. Kalesevičienės pamokas. Pedagogė praplečia jos balso diapazoną. E. Čiudakova nemažai koncertavo ir kaip kamerinė dainininkė. Jos koncertiniame repertuare lietuvių, rusų ir užsienio kompozitorių dainos, romansai, arijos. Labiausiai ji mėgo rusų romansus. Visą laiką ji domėjosi Juozo Gruodžio vokaline kūryba. Koncertai, spektakliai plačiau pagarsina E. Čiudakovos vardą už Lietuvos ribų. Ji gastroliavo JAV, Brazilijoje, Australijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje. 1973 m. balandžio 7 d. užgesta Elenos Čiudakovos širdis. Vakare miestą apskrieja žinia, kad Elena Čiudakova nebedainuos... E. Čiudakovos dainavimas pasižymėjo lygia lyrine kantilena, virtuoziškais koloratūriniais pasažais. Fragmentas iš Jūratės Vyliūtės
knygos "Elena Čiudakova"
|