•  Forum
•  Garsų Fantomai
•  Kliedinti Akis
•  VietoVės • Svajūnai
•  Žodinės Haliucinacijos

Žinoma. Brūkštelt

Kai mane paskutinę savaitę kas nors klausia, ką veikiu šį vakarą, atsakau: "klausau dj Jot". Negaliu atsitraukti. Klausyčiau ir dieną, tik kad kaimynai išeina darbon, o tai reiškia, kad jie nieko neklauso, ir aš neklausau kartu su jais. Be abejo, jau visi IDM fanai ir šiaip ar kitaip prijaučianti liaudis girdėjo apie šį jausmų sprogdintoją ir ausų teroristą, išgarsėjusį tuo, kad savo karjeros aušroje, dirbdamas dj'um vienoj nedidelėj radiostoty jis paleido savo setą, ir užmigęs, dėkingiems klausytojams suteikė unikalią galimybę išklausyt tą patį setą kelis kartus. Savaime suprantama, po to jis buvo išmestas iš darbo; už ką po to ir dėkojo viešai jį išmetusiam darbdaviui per Plieninio Patefono ceremoniją – mat netekęs darbo radiostoty dj Jot įsidarbino skardinių bonkių fabrike, kurio garsinė aplinka paragino jį pagimdyti albumą "Crumpled Can" (2001), už kurį šis tragiškasis elektronikos scenos veikėjas ir gavo jau minėtą Plieninio Patefono apdovanojimą. Mokėkit išnaudoti progas, kurias jum tiesiai į veidą gyvenimas meta. O štai dabar dj Jot vėl apsireiškia mūsų visų trijų ausų membranoms (sakau trijų, nes juk mes vidurinę ausį turim. Ką, nežinojot? Patalogoanatomų paklauskit) albumo "Must" pavidalu. Tai štai, mielieji, šis paskutinis albumas būtų buvęs visų kitų idm albumų giljotina, jei tik anie galvas turėtų. Must die, kaip saka.

-dj Pienas

Restart, 2oo3

Šito niekas nelaukė. Bet įvyko. Išleistas albumas-parodija "Restart" dar nepasirodžius oficialiam filmo "Reload" garso takeliui. Aš vien skaitydamas į "Restart" įėjusių gabalų pavadinimus verkiu. Mat mano muzikinis centras jau kuris laikas kaip nulūžęs (apie tai aš kitoje recenzijoje plačiau papasakosiu), tai ir belieka skaityt albumų viršelius. Gaila, kad leidėjai neįstengė bent atlikėjų vardus nurodyt, vien tik pačius gabalų pavadinimus. Žodžiu, labai juokingas albumas.
Kitą kartą daugiau parašysiu.

-dj Pienas

Windows, 2ooo

Matėt kadaise tokius cd su "Taupos" viršeliu? Visi matė. Nežinau tik, ar kas klausė. Bet štai pasitaikė man į akis panašios koncepcijos albumas. Įsiminkit: Windows, 2000. Ryški aliuzija į visiem žinomą operatyvinę sistemą. Net mėlynas dangus ir debesys tie patys fone. Tik tie designieriai, kur viršelius daro, kartais palieka klausytoją visiškoj nežinioj: kad "2000" tai metai – aišku, bet kas tie "Windows" – ar tai pats kolektyvas, ar tai albumo pavadinimas, ar tai naujas leiblas reklamuojasi be jokio kuklumo. Kaip paaiškėjo po perklausos, Windows 2000 – tai rinkinys, turintis pakankamai potencijos kad taptų populiarus bent jau radiostancijoj Znad Wilii. O mano pareiga jus perspėti, kad žinotumėt, ką perkat: kad operatyvinės sistemos nesupainiotumėt su muzika, ir atvirkščiai.

-dj Pienas

-dj Pienas

Beveik Delay, 2oo1

"Jei dj'us į ką nors panašus, tai pirmiausia jis panašus į žmogų" - maždaug tokiais žodžiais aš pradėčiau veikalą su autobiografiniais elementais "Dj - kas tai?". O kadangi jie žmonės, tai gali ir klysti. Tai štai tokia žmogiška klaida laikau nutylėtą faktą iš dj Jot gyvenimo. Prieš 2 metus, po sunkios depresijos, inspiruotos sunkaus darbo fabrike, jis pasivadino Vladislavu Delay'ium ir net nusprendė išleisti albumą, pavadinęs jį "Anima". Blogiausia, kad jis tą albumą išleido, prisidengdamas žinomo demo-scenos veikėjo vardu. Ypač graudu, kad ir viršelis identiškas buvo. Abejoju, kad šitoks keistas dj Jot poelgis buvo šaltai apskaičiuotas. "Praradau tapatybę ir netekau proto," - vėliau aiškino dj Jot. Bet faktas lieka faktu: dabar kas ketvirtas, jei tik ne kas trečias albumas, kur užrašyta "Vladislav Delay. Anima" yra dj Jot rankų darbas. Ir neatskirsi, kur kas. Įklimpom iki ausų, gerbiamieji: ir jus, ir aš, ir piratai. O atrodo jis (albumas) taip.

-dj Pienas

Ludwig van Beethoven, 18-19a.

Besiklausydamas van Beethoveno arijos "Ah perfido" (čia iš jo ankstyvosios kūrybos, kur jis dar Haydno ir Salieri įtakoje) susimąsčiau, kas tas "Van". Ir supratau. Anų, senų laikų "Van" yra mūsų laikų "dj" ekvivalentas, ne kitaip. Juk pažiūrėkite: dabar kas antras žmogas ant Marijos Žemės manosi esantis dj. Ir 18 amžiaus Europoj analogiška situacija susiklostė: kas antras vokietis - von, kas antras prancūzas - de, beveik kiekvienas olandas - van. Kartais pasitaikydavo, kad žmogus dar ne olandas, o jau van. Taip ir Beethovenui atsitiko.

O jūs galvojot, aš apie pačią "Ah perfido" ariją parašysiu?
Parašysiu. Vieną-vienintelį žodį: Klasika.

- Van Pienas

Deivis - Nuotykiai, 21a.

Laimė atėjo į mūsų namus. Šitą suprantu kas trečią kartą, atsiversdamas "Laisvalaikį", kurio spalvinguose puslapiuose apsigyveno paslaptingasis kolektyvinės pasąmonės produktas ir prodiuserių vaikystės traumų padarinys, kuklus muzikantas ir paparastas žmogas Deivis. Pirmą kartą užsiroviau ant netikėtos žinios apie tai, kad Deivis pagaliau užgrojo gyvai [!], antą kartą aptikau, kad "neseniai gyvai užgrojęs Deivis nusprendė pailsėt nuo scenos", o dabar štai, sužinojau, kad kiekvienam iš mūsų teikiama išskirtinė galimybė skambtelt Deiviui mobiliakon ir sužinot, kaip jam sekas. Operacijos kaina 2 Lt.
Šią progą nusprendžiau paimti interviu iš Višinskio, kursai kol kas už patarimus pinigų neima:
- Žinai muzikantą Deivį? - paklausiau.
- Žinau, - atsakė jis, - Mažas ir švelnus.

Pasirodė, klydau. Deivis tikras žmogas, o gyvenimas banalus, ir nėr jame vietos ilgalaikėm mistifikacijom. O juk vos netapau išgalvoto Deivio fanu.

- tikrasis dj Pienas

Vyniai, 2oo2

"Muzikantų gyvenimas susiklosto iš atsitiktinumų" - pasakyčiau, susimąstęs, jei kas paklaustų. Taip atsitiko ir šauniam kolektyvui iš Australijos (taip, čia ten, kur kengūrai ir bušmenai). Ir taip atsitiks kiekvienam, patekusiam į garsiojo dj Jot rankas. Dar žalias kolektyvas, Vyniai nedrąsiai pasirodė radiosoty, kad tiesioginiam etery pademonstruotų savo neabejotinus sugebėjimus. Bet tapo atsitiktinumo auka, mat užsiparinęs dj Jot Vynių pasirodymo metu netyčia buvo viešai paleidęs kažkokius Oasis juodraščius. O visiems staiga patiko. Po tokio netikėto pasirodymo Vyniai išgarsėjo ir pasivadino the Vines. Kad angliškiau skambėtų. Šiaip tai jų lyderis dainuot nemoka. Dar gitara biški pagroja. Ir naudojasi jis tai Gallagherių, tai McCartnio, Povilo balso samplais. Žodžiu, paini istorija. Bet klausyt vis tiek malonu.

- highly evolved dj Pienas

Turiu garbės pristatyti paskutinį savo kolegos dj Jot setą, ties kuriuo, mano žiniomis, buvo dirbta ne vieną mėnesį. Vengdamas detalizuoti, ypatingą dėmesį norėčiau atkreipti į vokalinę partiją. Jai atlikti iš užsienio buvo išrašytas specialusis juodaodžių moterų choras, kurio narės, atvykusios Lietuvon, visos peršalo. Tad dainavo tas, kas išgyveno.

Kita įdomi detalė, be jokių abejonių suteikianti bendrai kūrinio struktūrai ypatingo subtilumo - natūralusis karvės baubimo samplas. "Praleidau kelias paras kaime, be miego ir poilsio, vis laukdamas ano padaro uždainavus", - dalinasi dj Jot savo pastoraliniais prisiminimais. Garsusis dj sakėsi manąs karvės baubimo, gaidžio trelių bei kiti, į setą netilpę, samplai turėtų priminti klausytojui apie vingiuotus evoliucijos kelius.

Beje, šis dj Jot darbas įtrauktas į Green Peace asociacijos leidžiamą albumą, skirtą pamišusių banginių gelbėjimui. Paklausykite.

- jūsų Pienas, dj

Kadaise, bežiūrėdamas Lietuvos televiziją, ir klausydamas Lietuvos radiją, maniau, kad yra du tipai instrumentų: kanklės ir nekanklės. Tie, kur nekanklės buvo fainesni. Po to išaugau, ir dabar ramia širdim ignoruoju tiek televiziją, tiek radiją, tad manau kitaip. Manau, kad esama mirusių ir gyvų instrumentų. Prisiminkit dj Jot renkamus Autentiško karvės baubimo samplus (o aš prisiminsiu savo kaimynkę, kožną savaitgalį smagiai duduojančia gyvais skudučiais. Atsargiai, prisiminimų 4mB).

Tai štai. Prognozuoju, kad negyvos sintetinės muzikos kultas, mano kolegų dj'ų aptarnaujamas, artimiausiu laiku nueis nebūtyn. Tam, kad užleist vietą kadaise prarastam gyvam garsui, kurio spėjom pasiilgti.

- dj Pienas gyvai

Atšilus klimatui, iš mūsų kultūrinio gyvenimo pogrindžio gausiai išlenda fiziologiškai panašūs, pafais ir vinilu apsiginklavę asmenys. Kaip atskirti tikrąjį dj'ų nuo apgaviko? - klausia, pasimetęs, eilinis pilietis, nemokantis Šuberto nuo Šumano atskirti. Nepasimeskite. Aš papasakosiu jums, kaip turi elgtis tikrasis mano kolega.

Pogrindžio kuklusis veikėjas nelips už karto ant scenos, ir negriebs pafų savo godžiom rankom. Ne kartą teko girdėti, kaip kolegos skelbiasi grojantys trim ir didesniu skaičium pafais. Tai nekuklu. Paimk vieną pafą ir eik i kampelį tyliai sukti plokšteles. Pamatysi, žmonės patys susirinks aplinkui ir pasidomės, kas tu ir iš kur. Šlovė palaipsniui ateina.

O itin pažengęs kolega net ir vardo savo neafišuos. Nes kuklume yra dj'aus grožis ir didžiausia dalis jo talento.

- kukliai jūsų, dj Pienas

Orų drėgnumo paniekintas ir nustebintas, bandžiau pasislėpti po stogu kiosko, kur aptikau šį jau pusę metų manęs belaukiantį Gabrielio albumą. Ko gi tu, Petrai, toks tylus pasidarei? Maniau jau, į zen-budizmą pasinešei. Atvariau namo ir pradėjau klausyt pirkinio.

Ir išsigandau. Pirmajame gabale figūruojantis pamišusio dramblio rėksmas skatina mane perspėti jus pritildyti garsą. Būna produkcijos, kurią myli dėl jos kūrėjo charizmos. Toji charizma ir neleido man nutraukti garsinių Gabrielio fantazmų. Nors mane retai pramuša į meditatyvumą ir ypatingą gilumą pretenduojantys soundingi experimentai a la George Harrison. Todėl apie antrąjį gabalą nesakysiu nieko. Trečiajam gabalainy Peteris vis dar visas apsnūdęs, nors jau labiau į save panašus. Užsitęsęs juodaodžių choro samplas nuteikia pamaldžiai. Ketvirtasis taip ir vadinasi "No Way Out" (ačiū, Peteri, įvertinau tavo sarkazmą). O albumas, pastebėkite, jau viduriop.

Kas turėjo kantrybės, laimi skaniausią, penktajį gabalainį :) Klausytojo kančios buvo išpirktos vien tik švelniu sintezuotų kačių murkimu; ir jau žinau, kas kurį laiką gyvens mano grotuve. Po šio hito Peter visai įsisiūbuoja ir staiga prisimena, kad būna greitesnių tempų. Vėliau, natūraliai, jis pavargsta, ir tada pakiša klausytojui kokį tai aimanuojantį arabą (ar tai ne Nusrat Ali Fateh Khan?), sumiksuotą su infernaliniais simfoninio orkestro garsais, visą tai pavadinęs "Signal to Noise". Labai taiklus pavadinimas. Dešimtas gabalas, "The Drop", toks trumpas, kad net pradėjau įtart, kad ne Piterio sukurtas. Tuom viskas ir pasibaigia.

Bendrai - albumas optimaliai tinka prie lietingų orų (nors tas, kur sakys, kad tokiom aplinkybėm pasitaikius, kaip tik reikia kokio dj mutha-facka-on-da-block klausyt, taip pat neklysta). Šis dvasingas senis man vis tiek patinka. Be to, kiek atsimenu, nei vieno jo albumo negalėjau suryti viso.

Beje, albumas multi-medijinis. Su nuotraukom ir tekstais.

- susikaupęs, dj Pienas

Kiekvienas žmogus sieloje yra dj. Toks buvo ir jp Sartre, išskirtinių smegenų asmenybė. Smegenai tie taip išsiskirdavo, kad galiausiai jam pasiūlė paimti Nobelio prėmiją (1964). O jis gal tiesiog nesuprato, ką jam siūlo, nes buvo visai apakęs (į senatvę jis net rašyt negalėjo, toks apakęs buvo), bet žodžiu, atsisakė premijos. O po to mirė. Dar žmona jo feministė buvo.

"Tai kur čia apie muziką?" - paklaus manęs gal. O niekur. Tiesiog paskaičiau enciklopediją ir pagalvojau, negi leisiu gėriui išgaruot.

Bet pamokymą djams vis dėlto pasakysiu: jei jus kviečia į mtv prizą atsiimti, gerai pagalvokit, ar nenorit būti kaip Sartre'as.

- egzistenciškai jūsų, dj Pienas

Tikimybės teorijos atstovai sako, kad n-kartų sprogdinant tą patį kalną, yra galimybė, kad vienas iš sprogdinimo rezultatų bus klasikinius grožio kanonus atitinkanti statula. Kreipiuos į savo dar viso djaus gyvenimo kartumo nepatyrusius kolegas: nenuleiskite savo priekinių galūnių (tų, kuriom stengiatės išgauti skratchus)! Jum tikrai pasiseks vieną kartą - moka tikimybės teorija.

Avangardistai taip ir darydavo, paėmę rašalus, papurškindavo į penklinę. Ir ką gaudavos, tą ir atlikinėdavo. Aišku, dažniausiai tai būdavo visiškas gaidys, bet avangardistai nenuleisdavo rankų.

O jūs Shostakovičiaus neklausėt? Quartet N.8 in C minor?
Ir nereikia, jis gruzina.

- įkvėpiančiai jūsų, dj Pienas

"Nėr uodų - nėr miško!" - byloja garsioji neandertaliečių patarlė, stebuklingu būdu išlikusi iki mūsų dienų, įamžinta ant žvėriškai nužudyto paskutinio mamuto kaulo. Ir tai tiesa. Kieno odos receptorių nepažadino brutalios realijos uodo pavidalu, tas nieko nežino apie gyvenimą.

Dvi paras praleidęs krūmuose, siekdamas atgaivinti etno muzikos tradicijas Marijos Žemėje, herojiškai rinkdavau uodų gerklinių stygių vibracijų samplus, retkarčiais nesusilaikydamas ir primušdamas ką nors iš itin įsisiūbavusių atlikėjų ir vėliau negalėdamas užmigti naktimis dėl galvą iš vidaus apsėdusių minčių, jog galėjau sukelti gamtinį kataklizmą, pašalinęs geriausius uodų giminės atstovus iš ekosistemos.

Po surinktos medžiagos perklausos, blemba, pasirodė, kad kruopščiai renkamus subtilius garsus perklojo techniniai triukšmai. Todėl, turbūt jum jau aišku, kad dar pora metų LDK žemėje niekas nesužinos, kas yra autentiškasis etno.

Geriau jum vieno savo kolegos nuotrauką parodysiu. Iš nerealaus tūso, patys pamatysit. Tenai antram plane nesimato Marilyn Mansono, o apatiniam kampe iš dešinės galėjo būti jūsų reklama. Štai ji.

- scratch'uotai jūsų, dj Pienas

Ne.
Pirsingas - tai ne tai, apie ka pagalvojot.
Pirsingas - tai auskaras bamboj. Bambaras. Arba nebamboj.
Kai auskaras ne ten, kurs jam dera būt, jis virsta bambaru, noseru, liežuveru ir dar velniai žino kuom.

Štai, jūs dabar dirginat savo akių dugnus, ganot savo kolbeles ir lazdeles ir įtempiat savo tinklainius, smarkiai galvodami mintį, apie ką čia kalbama, čia juk muzikos skyrelis, o ne grožio salonas. O aš sakau, mūsų dj'ams derėtų susirūpinti savo išvaizdos estetika. Daugelis mano kolegų paprastai apsirengę tarsi išėję nusipirkt Taupos kefyro. Laikas su tuo kovoti. Ir nugalėti. Pažiūrėkite juk į Marilyn Mansoną: iš namų neišeina nepasidažęs juodai ir neįsidūręs kokio vynio į satanistinį liežuvį.

Nesibaiminkit išdurimo!

- do zobacziennie, pan dj Pienas

Surimtėkim. Rūpėjo ir terūpi distancija tarp videoprojekcijų ir soundų, kai matai vieną, girdi kitą, ir galiausiai dėmesys nuplaukia arba vaizdo (kai įprasta tinginio maniera transliuoja multikus), arba garso pusėn.

Paėmę kardiogramą nuimantį industrialinį mechanizmą, prijungiame prie dj'aus kūno, ir gaunamą kardiogramą, vaizduojančią jo organizmo būklę seto metu, transliuojame į ekraną. Patartina būtų tą kardiogramą įspalvinti.

Kitas daiktas - norėjau pastatyt dj'ų už rentgeninio aparato, bet vienas gerbiamas žmogus, Harpsikordas, taip ir pasakė: "Nužūdysi dj'ų". Mirtinas gautųsi setas. Tiebūkime filantropais. Tiesiog iškabinkime to dj'aus, kurio širdies ritmas transliuojamas vidoprojekcijos pavidalu, širdeis ir kitokių įdomių organų rentgeninėm nuotraukom.

Prie konceptualių party,
manyčiau, dj Pienas

Šiandien užsukęs į vieną iš daugelio, savo tradicine spartiška dvasia slegiančių muzikinių kampelių, supratau, kad užsukau tenai neveltui. Ogi radau naująjį muzikinį stilių - įsiklausykit: Intelligent Drum'n'Bass. Jaučiat?

Bet nepirkau cd. Ant kožno kompakto buvo užklijuoti baugiantys lipdukai "NEORIGINALIAI ATLIEKAMOS DAINOS". O ant daugelio pačių kompaktų buvo nurodyta, kad tasai yra produktas by "99 group" - "ekxtremaliai talentingų žmogų grupės", kur perdainuoja ir pergroja visus įmanomus hitus, o dar taip, kad jų neatskirsi nuo originalo. Žodžiu, įkliūvom.

Išėjau, nusipirkęs kindersiurprizą. Pastebėjau, anksčiau šokoladiniai kiaušiniai buvo visiškai netinkami burtams: kokį klausimą beužduotum, vis tiek viduje tik krokodilas būdavo. Bet dabar situacija pasikeitė, tikiuos, į gerąją puse.

Tik vieno nesuprantu: padirbto dalyko padirbimas yra tikras daiktas?

- susimąstęs, dj Pienas.