'Ebu El-Hasan El-Mavardi (ALBOACEN)
[972 - 1058]
Nga Dr. A. Zahur (Zahoor)
El-Mavardi ishte njė nga mendimtarėt mė tė njohur tė shkencave politike nė epokėn e mesjetės. Ai ishte gjithashtu sociolog, jurist dhe muhadithin i madh. Shėrbeu si kryegjykatės nė Bagdad si dhe ambasador i Khalifit Abasit nė disa vende muslimane tė fuqishme dhe me rėndėsi.
El-Mavardi mė sė shumti njihet me librin e tij "El-Havi" nė jurisprudencė. Emri i tij i plotė ishte Ebu El-Hasan Ali Ibn Muhammed Ibn Habib el-Mavardi.
Ai lindi nė vitin 972 nė Basra. Mėsimet e para nė al-Fikh (Jurisprudencėn Islame) i mori nga juristi i njohur Ebu El-Vahi el-Simari. Mė pas ai shkoi nė Bagdad pėr studime mė tė mėtejshme pranė Shejh Abd El-Hamid dhe Shejh Abdullah El-Baki. El-Mavardi ishte student i dalluar dhe u bė i shkėlqyer nė etikė, shkencat politike, jurisprudencė dhe letėrsi.
Karierėn e tij e filloi si gjykatės. Pėr shkak tė aftėsive tė tij menjėherė u ngrit nė pozitė dhe u transferua nė Bagdad me detyrėn e kryegjykatėsit tė Khalifatit Abasit. Halifi El-Kasim bin Amr Allah e emėroi atė si ambasador nė sulltanatin Buvahid dhe Selxhuk. Ishte i pėlqyer pėr aftėsitė e tij nė profesion dhe shpėrblehej me dhurata tė ēmueshme nga shumica e sulltanėve. Nderohej dhe respektohej edhe mbasi Buvahidėt morėn pushtetin nė Bagdad. El-Mavardi vdiq mė 1058.
El-Mavardi dha kontribute tė shumta origjinale nė shkencat politike dhe sociologji. Nė kėto lėmi ai shkruajti tre vepra madhėshtore: Kitab el-Ahkam el-Sulltania, Kanun el-Vazarah dhe Kitab Nasihat el-Mulk. Ai formuloi parimet e shkencave politike. Librat e tij trajtojnė detyrat e khalifatit, kryegjykatėsit, kabinetit dhe detyrat e marrėdhėniet ndėrmjet qeverisė dhe qytetarėve. Diskutoi detyrat e shtetit si nė paqe ashtu edhe nė luftė.
El-Mavardi ka shkruar mbi direktivat e zgjedhjes sė khalifit dhe cilėsitė e votuesve duke pėrfshirė karakterin e pastėr dhe aftėsitė intelektuale. Ai ėshtė autori dhe mbėshtetėsi i "Doktrinės sė Domosdoshmėrisė". Ishte kundėr fuqisė sė pakufizuar deleguar governatorėve provincial. Librat e tij "El-Ahkam el-Sulltania" dhe "Kanun el-Vazarah" janė pėrkthyer nė disa gjuhė.
"Kitab Aadab el-Dunja ve el-Din" ishte kryevepra e tij nė Etikė. Ende ėshtė libėr me famė nė disa shtete islamike. Kontributi i tij nė sociologji ishte madhėshtor, i zhvilluar mė tej nga Ibn Khalduni.