Ragainė| Istorija | Į pradžią
|
Dabar miestas vadinamas Neman. Jis įsikūręs kairiajame Nemuno krante, 10 km nuo Tilžės. Ordino dokumentuose miestas vadinamas Raganita, Ragnitin, Ragnite, Raganitie, Rangnith, Ragayne vardais.
|
Vietovardis siejamas su žodžiu ragas - pusiasalis arba Ragaina - miškų dievybe.
Ragainė - senoji skaluvių pilis buvo pastatyta aukštame Nemuno krante.
1275 iš Kuršių marių laivais atplaukė 1000 įgudusių Ordino riterių ir karių, kurie apgulė pilį. Po atkaklios kovos jiems pavyko perlipti pilies sienas ir įsiveržti į vidų. Kryžiuočiai išžudė Ragainės gynėjus, moteris ir vaikus išsivarė nelaisvėn, o pilį sudegino.
Skaluviai pilį atstatė. 1289 kryžiuočių raiteliai ir pėstininkai vėl apsupo Ragainę ir po kruvinų kovų ją užėmė. Išgriovę pilį, jos vietoje pasistatė savo ir pavadino ją Landeshute. Lietuviai 1290 bandė ją užimti, bet jiems nepavyko. Nemuno saloje kryžiuočiai 1293 pasistatė dar vieną pilaitę. Lietuviai puolė Landeshute pilį 1338, 1347, o 1350 ją visai sugriovė.
1355 kryžiuočiai pasistatė naują mūrinę pilį ir pavadino Rangnitu, vėliau - Ragnitu. Ji tapo svarbiu forpostu karo žygiams į Didžiąją Lietuvą. Iš čia jie užpuolė ir 1362 sudegino Kauną, pasiekė net Gardiną.
1365 lietuviai puolė Ragainę, sugriovė ją ir dar dvi gretimas pilis, išsivedė 800 belaisvių. Pilį vokiečiai vėl atstatė. 1395 ir 1397 Algirdo ir Kęstučio kariai vėl bandė užimti pilį, bet šį kartą nesėkmingai.
1402 Ragainę puolė žemaičiai. Sunaikino pilies plytinę, paėmė belaisvių, bet pilies neįveikė.
1408 kryžiuočiai atmušė ir Vytauto pulkus. Vėliau jie perstatė pilį. 1409 ji buvo baigta ir atitiko visus to meto fortifikacijų reikalavimus.
Kol miestas neturėjo bažnyčios, miestiečiai ėjo melstis į pilies koplyčią. Pirmoji bažnyčia statyta maždaug XV amžiaus pabaigoje. Ji buvo panaši į salę. Iš priekio stovėjo apvalus bokštas su apvaliu žemu stogu. Šoninėse sienose buvo po keturis gotikinius langus. Galinė siena viršuje buvo laiptuota, su kryžiumi.
Miestas ėmė plėstis XVI amžiuje. Stipriai nukentėjo 1657 per Prūsijos ir Lenkijos karą. 1678 nukentėjo nuo švedų, 1757
- nuo savivaliaujančios caro kariuomenės.
XIX amžiaus viduryje, nutiesus į Ragainę geležinkelį, plentą, miestas vėl ėmė sparčiai augti. 1867 jame jau buvo 3638 gyventojų. Prie Nemuno buvo pastatyti celiuliozės, žemės ūkio mašinų, keramikos, dažų fabrikai, kelios lentpjūvės, malūnai.
1882 Ragainėje buvo įsteigta antroji M.Lietuvoje mokytojų seminarija. Iš pradžių čia buvo mokoma ir lietuvių kalbos. Tačiau 1902, įsteigus panašią seminariją Klaipėdoje, lietuvių kalba Ragainės seminarijoje jau nebuvo dėstoma. Ragainės seminariją baigė Vydūnas, Jokūbas Stikliorius ir daug kitų žinomų Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų.
Nuo 1880 iki 1883 Juliaus Zyberto name veikė žydo J.Albano ir lietuvio raidžių rinkėjo Kristupo Kybelkos knygynas ir spaustuvė, žinomi "Alban & Kibelka" vardu. Jie išleido keletą lietuviškų knygų. Tiek Mažosios, tiek ir Didžiosios Lietuvos svarbiausias leidinys - 1883 pasirodęs pirmasis lietuviškas laikraštis "Aušra". Pirmąjį numerį parengė J.Basanavičius ir ragainietis raidžių rinkėjas Jurgis Mikšas. Pavienių žmonių aukų užteko tik keturiems numeriams.
1883 spaustuvė leido klaipėdiškio mokytojo A.Einaro redaguojamą "Keleivį". 1884 spaustuvę perpirko namo šeiminikas J.Zybertas, jis pradėjo leisti K.Kybelkos redaguojamą savaitraštį "Nemuno sargas", "Lietuviškai politiškas laikraštis".
|
1900 Ragainėje buvo 4736 gyv., 1910 - 5535, o 1925 - jau 7740.
1944 pilis buvo stipriai apgriauta. Per mūšį buvo sugriauta 70% miesto.
Paskutinį kartą ji nukentėjo 1978, kai "Armenfilmas" čia filmavo, kaip sprogdinama pilis. Išlikę griuvėsiai ir dabar atrodo įspūdingai. Nuo jų matyti puiki Nemuno panorama.
| Ragainės miesto garsiausi lietuviai | Į pradžią
|
Ragainėje brandžiausius savo metus praleido žymus lietuvių kultūros veikėjas kunigas Martynas Mažvydas. Į miestą jis atvyko 1549 iš Karaliaučiaus.
M.Mažvydui mirus, Ragainėn buvo atkeltas klebonu jo draugas Augustinas Jomantas, vienas iš lietuviškos literatūros pradininkų. Išleido keletą lietuviškų giesmių.
Trečiasis Ragainės lietuvių kunigas buvo (nuo 1576) Simonas Vaišnoras.
1635-1666 čia kunigavo Jonas Hurtelijus, lietuviškų giesmių kūrėjas ir vertėjas. Rašė skaitymėlius Šv. rašto tema.
Pagal Vytauto Šilo ir Henriko Samboros knygą "Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai".
Rašykite: pilait@yahoo.com
Pakeista: 2001.06.25