StalupėnaiStalupėnai| Istorija | Į pradžią
 |
Dabar miestas vadinamas Nesterov, vokiečių laikais buvo vadinamas Stalluponen, Ebnerode (nuo 1938).
Miestas ant Stalės upės kranto, pirmą kartą paminėtas 1539.
1892 vietos kraštotyrininkas K.F.Mažeika rašė: "Žodis Stalupėnai yra kilęs iš dviejų lietuviškų žodžių - stalas ir upė. Šitoks pavadinimas mus veda į pagonišką senovę. Ant upelio kranto, šalia dievuko paveikslo, stovėjo akmeninis aukojimo stalas ... Čia dar ir 1730 per žengimo į dangų šventę (t.y. per Šeštines) susirinkdavo daugybė tūkstančių lietuvių."
Stalupėnų bažnyčia pastatyta ir parapija įkurta 1589.
Iki 1709-1710 maro Stalupėnų parapija buvo visai lietuviška. Per marą išmirė per pusę Stalupėnų gyventojų. Tada čionai ėmė plūsti kolonistai.
1726 iškilo nauja, didesnė bažnyčia, orientuota pietų ir šiaurės kryptimi. Ji stovėjo ant nedidelės kalvelės prie Naujamiesčio turgaus, atrodo, Širvintos gatvėje.
Po Pirmojo pasaulinio karo nemažai gyventojų su lietuviškomis pavardėmis užsirašė vokiečiais. To meto M.Lietuvos spauda rašė, kad lietuvių čia yra nemažai, tik jie vengia lietuviškai šnekėti... Ir dabar čia gyvena nemažai lietuvių.
1922 gavo miesto teises ir herbą, kuriame vaizduojamas stalas žaliame fone.
Per Antrąjį pasaulinį karą Stalupėnai labai nukentėjo. Buvo sugriauta ir bažnyčia. Manoma, kad ji buvo prie dabartinio karių memorialo šiaurinio kampo. Kažkur netoliese yra buvusi ir parapinė mokykla.
| Stalupėnų miesto garsiausi lietuviai | Į pradžią
|
1640 Stalupėnuose mirė lietuvių kalbos mokovas Jurgis Virčinskis, kartu su kitais tikrinęs J.Rėžos spaudai parengtą lietuvišką psalmyną.
1740 m. vasaros pabaigoje, baigęs Karaliaučiaus universitetą, į Stalupėnus atvyko 26 metų Kristijonas Donelaitis ir čia iki 1743 m. liepos mėnesio dirbo kantoriumi. Jis privalėjo groti vargonais, vadovauti bažnyčios chorui, mokyti aukštesniosios mokyklos vaikus vokalo ir instrumentinės muzikos. 1741 mirė mokyklos vedėjas, jo vietą užėmė K.Donelaitis. 1743 m. liepos pradžioje K.Donelaitis nuvyko į Karaliaučių ruoštis kunigo egzaminams. Juos išlaikęs, spalio mėnesį grįžo į Stalupėnus, o po mėnesio išvyko į Tolminkiemį.
1814 m. gegužės 5 d. Stalupėnuose gimė lietuviškų religinių raštų autorius, vienas iš periodinio leidinio "Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių" redaktorius Karolis Leopoldas Neisas.
1874 Stalupėnų geležinkelio stoty įvyko sorbų tautybės atstovo Jurgio Zauerveino, vėliau vadinusio save Girėnu, žymaus lietuvių teisių gynėjo, pirmoji pažintis su M.Lietuvos lietuviais. Žinomas jo eilėraštis "Lietuvninkais mes esam gimę" tapo M.Lietuvos himnu.
Baigęs Karaliaučiaus universitetą, 1889 antruoju evangelikų kunigu į Stalupėnus buvo paskirtas Fridrichas Karolis Mažeika, kraštotyrininkas ir kalbininkas. Jis domėjosi Mažosios Lietuvos praeitimi, vokiškai parašė Stalupėnų miesto istoriją, lietuvių kalbos gramatiką, trumpą vokiečių-lietuvių kalbų žodyną.
Pagal Vytauto Šilo ir Henriko Samboros knygą "Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai".
Rašykite: pilait@yahoo.com
Pakeista: 2001.06.25