Pilaitės mikrorajonas VilniujeTolminkiemis

Pagrindinis puslapis  Gatvės
Istorija  Garsiausi lietuviai

Istorija Į pradžią

Dabar miestas vadinamas Čistyje Prudy, vokiečių laikais buvo vadinamas Tollmingkehmen, Tollmingen.

Tolminkiemis žinomas nuo XVI amžiaus. Tolminkiemio parapija įkurta 1589 metais. Parapijoje buvo 36 kaimai, iki didžiojo maro buvo gyvenami vien lietuvių. Didysis maras išretino lietuvius. Privažiavo kolonistų.

XVIII amžiaus vidury Tolminkiemio parapijoje maždaug iš 4000 gyventojų tik 1000 buvo lietuvių. Pačiame Tolminkiemyje jų buvo 34% visų gyventojų.

Tolminkiemio miesto garsiausi lietuviai Į pradžią

Pirmoje Tolminkiemio bažnyčioje nuo 1600 iki 1621 tarnavo vienas iš lietuvių literatūrinės kalbos pradininkų Jonas Rėža, prieš tai kunigavęs Tilžėje. Mirus Karaliaučiaus lietuvių kunigui Rėža buvo perkeltas į Karaliaučių. Jis ten suredagavo ir išleido Jono Bretkūno išverstas psalmes.

1738-1750 Tolminkiemyje mokytojavo ir tarnavo precentoriumi (kunigo padėjėju) K.Donelaičio bičiulis (kartu mokėsi Karaliaučiaus katedros mokykloje ir universitete) Jonas Pričkus Šperberis.

Paskirtas Tolminkiemio kunigu, Kristijonas Donelaitis atvyko čia gyventi 1743 lapkričio pabaigoje. Lapkričio 24 diena, Įsruties dekanas iškilmingai įvedė Kristijoną Donelaitį į bažnyčią. Gruodžio 1 jis ėmė eiti savo pareigas. Atvykęs į Tolminkiemį jis rado karkasinę bažnyčią jau griūvančią (statyta 1682). Jos vietoje 1756 K.Donelaitis iš lauko akmenų pastatydino naują. Tais pačiais metais buvo pastatyta nauja mokykla, o 1764 - pastorių namai. Laisvalaikiu, be poezijos, rašė giesmes, kūrė muzikines kompozicijas (neišliko nė vienos), dirbo fortepijonus, barometrus, mikroskopus, sodininkavo. K.Donelaitis mokėjo šešias kalbas: lietuvių, vokiečių, graikų, lotynų, hebrajų, prancūzų. Mirė 1780 m. vasario 18 dieną.

Paskaitykite laikraščio "Lietuvos rytas" 1999.02.17 dienos straipsnį "Ant Tolminkiemio krinta nerimo šešėlis" apie tai, kad K.Donelaičio muziejui restauruoti Lietuva neranda 200 tūkstančių litų.

Pagal Vytauto Šilo ir Henriko Samboros knygą "Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai".

Rašykite: pilait@yahoo.com
Pakeista: 2004.07.01