Apie šnaucerius... 
Šnauceriai būna trijų rūšių: cvergšnauceriai (miniatiūriniai), mitelšnauceriai (standartiniai) ir
ry- zenšnauceriai(didieji). Kaip matyti iš pavadinimų, šie šunys išveisti Vokietijoje (vokiškai pirmosios žodžių
dalys nurodo šunų dydį, o antroji, bendra visiems pavadinimams, reiškia snukį. Ir ne veltui toks pavadinimas
duotas šiai veislei - juk pagrindinis šnaucerių pasididžiavimas ir puošmena - jų vešli barzda ir
antakiai). Iš pradžių atsirado mitelšnauceriai. Jų paskirtis buvo gaudyti žiurkes ir garsiu lojimu įspėti šeimininką pamačius vagį. Vėliau žmonės
pastebėjo gražią šių šunų išvaizdą ir gerą būdą - vis dažniau šnauceriai, tuomet dar vadinti šiurkščiaplaukiais pinčeriais, būdavo auginami kaip kompanionai, o ne tik kaip sargai ar graužikų naikintojai. Vėliau
sukryžminus standartinius šnaucerius su vokiečių aviganiais, taksais ir kitais šunimis gauti rizenšnauceriai
ir cvergšnauceriai, visiškai niekuo nei savo išore, išskyrus dydį, nei vidumi nesiskiriantys nuo bazinės
veislės. Kartais dėl to net juokaujama, kad visi šnauceriai turi vienodą kiekį šnauceriškumo, tik
cvergšnauceriuose ir mitelšnauceriuose jis labiau suspaustas, sutalpintas į nedidelį kūnelį. Tai kartais pridaro
nemalonumų, nes cvergšnauceriai kartais pamiršta, kad yra mažyčiai, ir narsiai puola daug didesnį šunį.
Šnauceriai anksčiau buvo įvairiausių spalvų - netgi rudi ar dėmėti, tačiau kruopščia ir
kryptinga atranka pasiekta, kad liktų tik kelios jų. Pripažįstamos šios spavos: cvergšnaucerių: balta, pipirų su druska, juoda su įsidabriu ir juoda; mitelšnaucerių: pipirų su druska, juoda; ryzenšnaucerių: juoda,
pipirų su druska.
Daug ginčijamasi dėl uodegos ir ausų kirpimo: anksčiau ausys būdavo kerpamos, kad jų ne-
apkandžiotų žiurkės; dabar Europoje daugiau šunų su natūraliomis uodegomis ir ausimis, tačiau neretai jie atrodo
nelabai gražiai, nes ankščiau veisiant į ausis nebūdavo atsižvelgiama. Vis dėlto vis daugiau šalių uždraudžia
kirpimą, tad teks priprasti prie ilgauodegiu ir nulėpausių.
Cveršnauceriai
Tai aktyvus, energingas šuo; šnauce ris
- puikus mažo ūgio kompanionas buto ar nedidelio namo su kiemu gyventojui. Žavus ir labai gražus žvalusis
miniatiūrinis šnauceris retai mėgsta klajoti, yra prisirišęs prie savo prie namų ir šeimos. Tai puikus šeimos
šuo ir vaikų draugas. Sugyvena su kitais gyvūnais. Lojimu įspėja
apie svetimus, bet pats nepuola. Tinka ir mieste, ir kaime.
Charakteris: gyvas, labai draugiškas, prieraišus.
Reikalauja savimi pasitikinčio dresuotojo, kuris yra teisingas ir nuoseklus. Šnauceriai apie viska
turi savo nuomonę, juos dresuojant reikia įvairovės, o ne bukinančio kartojimo. Greit mokosi, vidutiniškai
paklusnus.
Gyvenimo trukme: 12-14 metų. Dažnesnės sveikatos problemos:inkstų akmenys, plaučių ligos, odos
susirgimai ir cistos.
Vados dydis:3-6 šuniukai
Mitelšnauceriai
Gražus, tvirtas, protingas ir
žaismingas šuo, puikus kompanionas, labai mylintis vaikus. Sugyvena su kitais įnamiais. Lojimu įspėja apie svetimus, bet pats nepuola. Jei pakankamai būna lauke, tinka ir
butas. Šeimininkas turėtu būti pasitikintis savimi ir norėti nepriklausomo šuns.
Temperamentas:
smarkus, aktyvus.
Greitai mokosi ir nori įtikti, bet kartais būna užsispyręs. Jam reikalingas sistemingas dresavimas.
Vidutiniškai paklusnus.
Gyvenimo trukmė: 12-14 metų. Dažnesnės sveikatos problemos - genetinės akiu ligos
Vados dydis 4-9 šuniukai
Ryzenšnauceriai 
Tai neįprastai atrodantis, linksmas, ištvermingas ir ištikimas šuo. Protingas ir nepriklausomas, jam reikia tvirto ir sistemingo dresavimo. Sugyvena su vaikais. Įspėja apie svetimus, gina šeimininka ir namus, šeimos šuo. Geriausiai jaučiasi name su aptvertu kiemu. Jo šeimininkas turėtų būti labai pasitikintis savimi ir kantrus.
Charakteris: ištikimas, sargus.
Šnauceriams patinka protinė ir fizinė veikla, jie atsakingi ir lengvai dresuojami, bet greit nustoja domėtis
vienodais pratimais. Pasikliauja savo galva ir dažnai paklūsta ne kiekvienai komandai. Gerai pasirodo sportinėse
varžybose, ypač nusikaltėlio sulaikymo rungtyje. Paklusnumas visutinis arba mažas.
Gyvenimo trukmė: 12-15 metų. Dažnesnės sveikatos problemos: displazia, akių ligos ir ortopedinės
problemos.
Vadų dydis: 5-8 šuniukai
Ar Jums tiks šnauceris?
Šnauceriai būna juodi, balti, pipirų su druska spalvos ir juodi su įsidabriu. Spalvų pasirinkimas tikrai nemažas.
Šnauceriai judrūs, visada
nusiteikę dūkti ir šėlti, nepavargsta. Tinka vikrumo varžyboms.
Šnauceriai tinkamai prižiūrint labai
mažai šeriasi.
Šnauceriai protingi, greit supranta, ko iš jų norima, tad lengvai dresuojami.
Visų
dydžių šnauceriai drąsūs, sargūs, didieji tinka apsaugai.
Iš esmės dažniausiai šnauceriai mažai
serga.
Gali būti puikiais visos šeimos draugais.
Šnauceriai stiprūs, nelepūs - jų kailis neperšlampa ir apsaugo nuo šalčio.
Nepasitiki
svetimais, nepaperkami.
Šnauceriai būna trijų dydžių - maži (iki 35 cm), vidutiniai (~48cm) ir dideli
(60-70cm). Vienas iš jų tikriausiai bus Jums tinkamas.
| | 
Baltos spalvos šunys reti visoje Europoje, Lietuvoje jų kol kas tik vienas. Jie
brangūs.
Šiems šunims reikia aktyvių ir ilgų pasivaikščiojimų. Šnauceriui labiausiai tiktų gamtą
mėgstantis sportiškas šeimininkas. Ryzenšnauceriams reiktų uždaro kiemo, o miniatiūriniai puikiai jaučiasi ir
bute.
2-3 kartus per metus šiuos šunis reikia triminguoti; procedūra kainuoja net iki 100 lt (kaina
įvairuoja priklausomai nuo kirpėjo), tad geriau būtų patiems to išmokti.
Dažnai jie būna užsispyrę ir
kartais "apkursta"; šnauceriams reikalingas atsakingas ir autoritetingas dresuotojas.
Reikia būtinai
išmokyti tuojau pat paklusti šeimininkui, kitaip gali aploti jam įtartiną žmogų, jį išgąsdinti. Maži šunys
neretai įsivelia į konfliktus su daug didesniais šunimis ir nukenčia.
Tačiau kartais nelabai mėgsta mažus
vaikus (prie jų reikia pratinti nuo mažens!), pasitaiko vieno šeimininko šunų.
Mėgsta būti lauke, ir kai
jūs jau mirtinai sušalate ir batus prisemiate vandens, šuo dar nė negalvoja apie grįžimą namo.
Prireikus
kur nors išvykti nėra kur jų palikti. |
Kailio priežiūra
Dažnai manoma, kad šiurkščiaplaukiai nesišeria: tai netiesa. Jei tinkamai neprižiūrimi, visi
šunys keisdami kailį mes plaukus. Tačiau laiku ir teisingai šukuojant bei triminguojant (žr. žemiau),
iškrentančių plaukų kiekį galima sumažinti iki minimo ir padaryti visai nepastebimą. Tai leis palaikyti tvarką
namuose ir sumažinti alergijų riziką. Tinkama kailio priežiūra svarbi ne tik šuns išvaizdai bei švarai namuose,
bet ir jo savijautai.
Šukavimas.Šnaucerį geriausia būtų šukuoti kasdien, tačiau jei šuo
laikomas namų salygomis ir nelabai susivėlęs, procedūrą galima atlikinėti ir rečiau. Reiktų atkreipti dėmesį,
kad šnaucerio kailis tarsi dviejų rūšių - kojos ir barzda apaugę minkštais, ilgesnėliais plaukais, kurie greit
susivelia, o nugara - šiurkščiais ir neperšlampamais. Jei pastaruosius pakanka perbraukti metalinėmis šukomis,
tai pirmiesiems reikia skirti daugiau dėmesio: pirma iššukuoti metaliniu šepečiu, iškirpti sąvėlas, jei tokių
yra. Paskui irgi sušukuoti metalinėmis šukomis. Ypač atidžiai šukuokite pažastis ir vidines kojų puses - čia
plaukai labiausiai linkę veltis.
Maudymas.Šunis reikia maudyti apie du kartus per metus,
tačiau dažniausiai tenka tai daryti dažniau, nes jie išsipurvina. Maudydami šnaucerį būtinai naudokite
šiurkštiems plaukams skirtą šampūną šunims ir pasistenkite nešlapinti nugaros - tai minkština kailį. Leisti
maudytis vandens telkiniuose galima ir netgi sveika - vystosi raumenys, šuo stiprėja, tačiau saugokite, kad šuo
neprisilaktų nešvaraus vandens, nesusižeistų; pasimaudžius užterštame vandenyje šunims gali prasidėti alergija,
be to, 3 savaite prieš parodą nemaudykite minkštame vandenį - kailis gali šiek tiek suminkštėti. Šlapią šunį
nusausinkite, džiovinkite su fenu pagal plaukų augimo kryptį. Laikykite feną 30 cm atstumu nuo šuns. Prie feno
pratinkite nuo mažens. Jei vis dėlto jo bijo - tiesiog palikite padarą šiltoj vietoj kur nėra skersvėjo, kol
išdžius. Grįžusio iš lauko šuns letenėles nuplaukite šiltu vandeniu ir kruopščiai iššluostikite
tarpupirščius.
Trimingavimas.  Tai yra negyvų plaukų - akuotų - pašalinimas išpešant juos rankomis arba specialiu
peiliuku. Nors ir skamba baisiai, tai visai neskausminga, jei atliekama teisingai. Triminguojamas šiurkštusis
šnaucerio kailis (žr. schemą). Tai labai svarbu: jei kailis nevarkomas, šuo atrodo negražiai ir visur palieka
krūvas plaukų. Jei vietoj pešiojimo kailis kerpamas, tai jis darosi minkštesnis, garbanoja ir ilgainiui praranda
teisingą baltą-juodą spalvą. Tačiau jei šuo nevedamas į parodas, kirpti galima, nors ir labai nerekomenduojama.
Geriausiai palikti trimingavimą specialistams, tačiau tai gana brangu (kaina apie 100 lt), o be to ir šuniui
mieliau šeimininkas, tad dauguma savininkų stengiasi to išmokti patys. Vis dėlto pirmą trimingavimą atlikite
šunų kirpykloje - ten jus pamokys, parodys, kaip ką daryti.
Šnauceriai triminguojami 2-3 kartus per metus, priklausomai nuo šuns ir parodų grafiko. Šuns kailį parodai
pradėti reikia likus apie 2 mėnesiams iki ringo. Patikėkite tai profesionalams, nes šukuosena daug ką lemia
skirstant kaspinus. Taip pat galima tvarkyti kailį kas dvi savaites - tuomet šuo visus metus galės dalyvauti
parodose ir gražiai atrodys. Triminguojama taip: plaukų kuokštelis tvirtai suimamas ir staigiai išraunamas
augimo kryptimi. Pradėkite nuo galvos, vėliau po truputį slinkite tolyn nugara. Stenkites išpešti ir pavilnę.
Jei pavilnė nesipeša, ji skutama mašinėle, tačiau tuomet auga ilgesnė ir garbanojasi. Prieš triminguodami
nemaudykite šuns, bet gerai jį iššukuokite. Nepamirškite, kad ką tik nutriminguotam šnauceriui žiemą lauke bus
šalta - pasirūpinkite apsiaustėliu.
©2002. Copyright LŠMK. Visos teisės saugomos.
|
