2-asis karo etapas : 1939.09.07 - 09.12
Lenkams pavyko išlaikyti savo rankose iki rugsėjo 11d. Lomžą, Ostrolenką ir Novogrudą, o iki rugsėjo 13d. - Osovecą. Tačiau į šiaurę nuo Varšuvos jiems teko skubiai trauktis link Modlino tvirtovės (buv. Novogorelovskas) ir link Bugo upės. Rugsėjo 10d. 3-iosios vokiečių kariuomenės dalys su mūšiu forsavo Bugą ir tęsė žygį į Sedlecą. Rugsėjo 12d. hitlerininkai perkirto geležinkelio linijas Varšuva Bialystokas ir Varšuva Sedlecas, tokiu būdu atkirsdami Varšuvos rajoną iš rytų.
Rugsėjo 12d. ryte 3-iosios armijos dešinysis flangas pasiekė Modlino tvirtovės forpostus. Dalis vermachto pajėgų apėjo Modliną iš rytų, pasuko į pietus ir artinosi prie rytinių Lenkijos sostinės įtvirtinimų. To pasekoje ši grupuotė įsivėlė į kautynes su lenkų daliniais, atsitraukusiais į Vengrovo - Sedleco rajoną.
Tuo momentu Lenkijos dalinių likučiai, kurie karo pradžioje stovėjo prie Rytinės Prūsijos sienų, atskiromis grupėmis traukėsi į Modliną ir Varšuvą. Rugsėjo 10-13 dienomis, šie daliniai nesugebėjo apginti Novogrudo, Lomžo ir Osoveco, kuriuos užėmė vermachtas.
Rugsėjo 8d., vokiečiai prie 3-iosios armijos kairiojo flango prijungė 4-osios armijos motorizuotą SS grupuotę. Šie daliniai, po to kai pralaužė lenkų gynybą prie Novogrudo ir Lomžo, pradėjo puolimą link Brest-Litovsko, tokiu būdu sutankinę Varšuvos rajono apsupimą iš rytų.
Rugsėjo 12d. minėta grupė visiškai sunaikino 18-ąją lenkų diviziją prie Ostrov-Mazovecko, paėmė į nelaisvę 6.000 lenkų karių, divizijos štabą ir 30 pabūklų.
Kariniai veiksmai Pomeranijoje. Nuo rugsėjo 6d. pagrindinės 4-osios vokiečių armijos jėgos sparčiai judėjo paskui besitraukiančius nuo Dancigo koridoriaus Lenkijos kariuomenės likučius. Kita dalis vokiečių armijos persekiojo lenkus, kurie traukėsi nuo pietvakarinės Rytų Prūsijos sienos. Tokiu būdu bendra lenkų atsitraukimo kryptis buvo Modlino Varšuvos rajonas. Lenkai, kurie traukėsi per abu Vyslos upės krantus, skubėjo į sostinę, nes vokiečiai artinosi katastrofiškai greitai. Būtent čia Lenkijos kariuomenės vadovybė pražiopsojo vienintelę realią galimybę suduoti kontrsmūgį, nes 4-oji vermachto armija labai ištęsė savo frontą. Tačiau lenkai nepuolė ir jos (4-osios vermachto armijos) dešiniojo flango daliniai sugebėjo persekioti dar ir lenkų armiją Poznan, kuri dar nepatyrė pralaimėjimo ir galėjo kovoti pilnu pajėgumu. Ši armija traukėsi Kutno rajono kryptimi ir į rytus nuo jo. Ten pat atsitraukė ir Dancigą gynę divizijų likučiai. Tuo pat metu, Silezijoje stovėję, daliniai atsitraukė į šiaurę nuo Lodzės rajono. Bendro atsitraukimo pasekoje, rugsėjo 10d. Kutno rajone susikaupė maždaug 9 pilnai parengtos pėstininkų divizijos, 10-ies sumuštų divizijų likučiai ir keletas atskirų kavalerijos brigadų. Buvo nuspręsta šiame ruože organizuoti gynybą.
Tačiau jau nuo rugsėjo 11d., 4-osios Vokietijos armijos vado, feldmaršalo G. fon Kliugės įsakymu, hitlerininkai ima aktyviai pulti šią grupuotę iš šiaurės ir šiaurės vakarų.
Kariniai veiksmai Lodzės rajone. Čia rugsėjo 9d. atsidūrė priekinės 8-osios Vokietijos armijos dalys, kurios persekiojo nuo Vartos upės besitraukiančius lenkus. Priėję Lodzę lenkai nutarė sustoti ir pradėti kautynes. Visgi vokiečiams pavyko apsupti miestą iš pietų ir pietryčių. Lenkai, žinodami, kad iš šiaurės rytų ateina 4-oji Vokietijos kariuomenė, žūt būt stengėsi prasimušti į pietryčius nuo Lodzės, bet visos jų atakos buvo atmuštos.
Rugsėjo 12d. vokiečiai užėmė Lodzę, bei nubloškė lenkus į šiaurę ir šiaurės rytus, į Kutno rajoną.
De?iniajame 8-osios armijos sparne, veikė, mano jau minėta, generolo Reinhardo judrioji grupuotė. Ši grupuotė, rugsėjo 5d. užėmusi Petrokovą ir nesutikdama jokio pasipriešinimo, ėmė sparčiai judėti link Varšuvos, toli gale palikusi pagrindines 10-osios vermachto armijos pajėgas.
Jau rugsėjo 8d., 17 val. 15 min., Reinhardo grupė iš pietų įžengė į Varšuvos priemiesčius. Generolas tikėjosi išmušti lenkus ir staigiu puolimu užimti Lenkijos sostinę. Tačiau čia hitlerininkams nepasisekė. Lenkai atkakliai priešinosi, buvo sėkmingai panaudota gatvių mūšių taktika. Imta aktyviai statyti barikadas ir kai vokiečiai įsiveržė giliau, buvo mėginta juos apsupti barikadų grandine ir sunaikinti priemiesčiuose. Tai matydamas, Reinhardas įsakė toliau nepulti ir rugsėjo 9d. atsitraukė. Kitą dieną jis gavo naują užduotį - užkirsti kelią, iš Kutno rajono artėjančioms lenkų pajėgoms, į Varšuvą. Grupė pasiekė Lovičą kur, kartu su avangardinėmis 10-osios armijos dalimis, sudarė gynybinę liniją, išsitęsusią į vakarus, ir toku būdu atkirto lenkų Kutno pajėgas iš rytų.
Po šitokio manevro lenkų Kutno rajono daliniai atsidūrė katile: iš šiaurės ir šiaurės vakarų juos supo 4-oji vermachto armija, iš vakarų ir pietų stovėjo 8-oji armija, o rytuose - Reinhardo grupuotė.
Kariniai veiksmai Radomo rajone. Rugsėjo 6d., 10-oji vermachto kariuomenė pasiekė Pilicos upę. O jos dešiniajame flange veikusi generolo Gotto grupė, kuri rugsėjo 5d. po aršių kautynių paėmė Kelcą, dabar kovojo į šiaurę nuo miesto, kur lenkai sudarė gynybinę liniją. Rugsėjo 8d., po intensyvaus ir ilgalaikio sunkiosios artilerijos apšaudymo, lenkai kapituliavo. Toliau Gotto grupė priėjo Vyslą, plačiame Sandomiro Novo-Aleksandrijsko ruože. Tokiu būdu lenkų atsitraukimas už Vyslos tapo neįmanomu. Gotto daliniai, Radomo rajone, apsupo gan gausią Lenkijos karuomenės grupuotę, kurią sudarė beveik 5, pilnai sukomplektuotos, pėstininkų divizijos.
Kariniai veiksmai Galicijoje. Rugsėjo 6d. 14-oji vokiečių armija pradėjo persekioti lenkus nuo Staryj Sonč Krokuvos ruožo. Čia taip pat buvo sudarytos 2 mobilios judriosios grupuotės. Viena judėjo link Tarnovo ir Ržešuvo, kita - kairiuoju Vyslos krantu. Iš paskos traukė pagrindinės pajėgos. Tokia taktika ir čia pasiteisino: rugsėjo 7d. vokiečiai užėmė Tarnovą, kitą dieną - Ržešuvą, o jau rugsėjo 10d. abi grupuotės forsavo Sano upę, tarp Peremyšlemo ir Jaroslavo. Iki rugsėjo 12d. abi grupės pasiekė liniją Lvovas Rava-Ruska Tomaševas.
Dėka to, kad mobiliosios vokiečių grupės judėjo labai sparčiai, lenkams niekaip nepavykdavo organizuoti rimto pasipriešinimo prie Sano upės.Visgi prie Peremyšlemo kautynės truko net 4 dienas nuo rugsėjo 11 iki 15. Bet į pietus ir į šiaurę nuo šio punkto vokiečiai greitai palaužė lenkų pasipriešinimą ir rugsėjo 12 d. čia mūšiai aprimo. Peremyšlemas pasidavė tik rugsėjo 15d.
Per antrąjį karo etapą vokiečiai apsupo lenkų dalinius: rugsėjo 7d. prie Tarnovo, 11d.prie Radomo, 12d.prie Bialystoko.
[ BACK TO THE ARCHIVE ] [ NEXT CHAPTER ]
© 2000 Created by Rokas Pukinskas