1. Veprių miestelyje stovi religinis „Baltojo kryžiaus“ paminklas ( pastatytas 1884 m.) Baro konfederacijos 1772 m. įvykiams atminti. Konfederatų šūkis skelbė: „Už Tėvynę, tikybą ir laisvę“. Paminklo viduje buvo Kristaus Kančia, kurią 1924 m. žaibas apgadino. Kunigo P.Mirskio rūpesčiu padaryta nauja Kristaus Kančia, kuri po restauracijos eksponuojama Ukmergės kraštotyros muziejuje. 2001 m. „SOS-Vepriuose“ organizacijos vadovo Romo Šaulio šeima paaukojo lėšų šio istorinio paminklo atstatymui, skulptorius veprietis Viktoras Žentelis išdrožė naują, gražią Kristaus Kančią, kuri buvo iškilmingai pašventinta birželio 3 d. Baro konfederacija - karinis ir politinis dalies Lietuvos ir Lenkijos valstybės didikų sąjūdis, siekęs ginti pilietinę ir tikybinę valstybės santvarką, išvaduoti kraštą iš Rusijos įtakos ir pašalinti nuo sosto karalių Stanislovą Augustą. Judėjimas prasidėjo Podolės mieste Bare ( dab. Ukrainoje) 1768 m. vasario 29 d. pasirašius konfederacijos aktą.
    Tiksli koplytstulpio pastatymo istorija nėra žinoma. Galima tik spėti, kad barokinį koplytstulpį pastatė M. Kosakovskis arba jo brolis Simonas ( aktyvus konfederatas ), nes tuo metu Veprių dvaras priklausė M. Kosakovskio žmonai, M. Tyzenhauzo našlei. Koplytstulpio aukštis 9,45 m. Baro konfederatai savo žygių atminimui pastatė tris kryžius: vienas buvo prie Žeimių, antras- netoli Šėtos, o trečias - Vepriuose.

    Į pradžią



  2. Į pradžią

  3. Į pradžią


  4. Į pradžią

  5. Veprių bažnyčia istoriniuose šaltiniuose minima 1516 m., kituose – 1553 m. 1616 m. dvarininko Šemetos rūpesčiu buvo pastatyta šešiakampė mūrinė koplyčia. Naujoji Veprių bažnyčia baigta statyti 1910 m. Jos statytojas- kunigas Teofilis Vasiliauskas (mirė 1918 m., palaidotas bažnyčios šventoriuje ). Pagrindinis fundatorius - grafas Marijonas Broel Pliateris, architektas - V. Stapulkovskis. Bažnyčia – neogotikinė, turi neoromantinės architektūros bruožų, kryžiško plano, 3 navų, turi 4 altorius. Bažnyčią 1936 m. konsekravo vyskupas Teofilis Matulionis. Iš senosios bažnyčios perkeltas senas, stebuklingas Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi paveikslas. Aklas Baguckų šeimynos prosenelis, apėjęs keliais apie altorių, praregėjo. Iš Veprių parapijos Barboriškio kaimo, kilę kunigai Antanas Šarka (pirmas Veprių bažnyčioje užgiedojo lietuviškai), jo brolėnas irgi Antanas Šarka, Stasys Razumas. Veprių parapijos klebonas kunigas Boleslovas Vėgėlė ( kun. 1926-1941 m.), gražiai išdekoravęs bažnyčią, 1941 m. birželio 22 d. buvo bolševikų nušautas prie Skarulių kaimo. 1944 m. liepos 26 d. besitraukdami vokiečiai susprogdino bažnyčios bokštą, sudužo 2 varpai, vargonai. Bokšto atstatymu rūpinosi kunigas Stanislovas Ruša (kun. 1947-1958 m.). Vargonus sutvarkė, naujas grindis sudėjo kunigas Juozas Vaičeliūnas ( kun. 1968-1987 m.). 1846 m.( kun. S. Vitkevičius) Sėkminių metu Vepriuose pirmą kartą apeiti Kryžiaus keliai - Kalvarijos. Pradžioje koplytėlės buvo medinės, vėliau pakeistos mūrinėmis. 1963 m. ateistai Kalvarijas sunaikino, tačiau tikintieji jas lankydavo. 1988 m. buvo gautas leidimas Kalvarijas atstatyti. 1989 m., klebonaujant Vaclovui Ramanauskui, Kalvarijos buvo atstatytos. Kunigas Vaclovas Ramanauskas 1996 m. buvo nužudytas Ukmergėje. Veprius ir bažnyčią aplankė daug žymių žmonių iš Lietuvos ir užsienio šalių. 1990 m. Jo Eminencija kardinolas Vincentas Sladkevičius ir vyskupas Vladas Michelevičius suteikė sutvirtinimo sakramentą net 440 parapijos vaikų ir jaunuolių, o visiems tikintiesiems buvo suteiktas Apaštališkas Palaiminimas. 1998 ir 2003 m. Vepriuose lankėsi Arkivyskupas Metropolitas Sigitas Tamkevičius ir parapijiečiams suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Šiuo metu Veprių parapijos klebonas - kunigas Bronislovas Gimžauskas.

    Į pradžią

  6. Į pradžią



  7. Į pradžią


  8. Į pradžią

  9. Į pradžią

  10. Lietuvoje yra trys Kristaus kančių kelius įamžinusios vietovės – Žemaičių, Vilniaus, ir Veprių Kalvarijos. Veprių Kalvarijos ( 35 Kryžiaus kelio koplytėlės ir vartai, kelio ilgis apie 5 km ) pastatytos 1846 m., klebonaujant S.Vitkevičiui. Manoma, kad prie įsteigimo daug prisidėjo zakristijonas Juozas Sinickas, kuris atvežė Kalvarijoms šventosios žemės iš Jaruzalės. Pasak vietinių gyventojų, prie kiekvienos koplytėlės buvo išberta po maišelį šventos žemės. Pradžioje koplytėlės buvo medinės, bet paveikslai jose buvo „gražūs, parvežti iš Vilniaus“. 1882-1890 m. parapijiečių lėšomis pastatytos mūrinės Kalvarijos. 1923 m. senieji sunykę koplytėlių paveiklai pakeisti naujais. Sekminių atlaidai, kurių metu buvo apeinami Kryžiaus keliai, vis populiarėjo ir XX a. tarpukario laikotarpiu į Veprius atvykdavo tūkstančiai maldininkų. 1963 m. Kalvarijos buvo nugriautos, kryžiaus keliai suarti, bet tikintieji ir toliau rinkdavosi į Veprius ir apeidavo kryžiaus kelius. Prasidėjus Atgimimui, 1989 m. Veprių Kalvarijos parapijiečių aukomis buvo atstatytos.

    Į pradžią

  11. Į pradžią