a
GRIOVIMAS IR STATYMAS
Nerimo ir kovos yra mūsų laikas.
Nekantriai laukiama ir norima naujovės. Tikima ją būsiant geresne
negu senovė. Ir ateisianti savaime, kad bus sugriauta, kas yra.
Ir kovojama prieš tūlus dalykus ir jų rėmėjus.
Dargi dažnai su visu atsidėjimu. Tarsi kažin koks prakilnus darbas
atliekamas. Ką kiti remia arba stato; nesą gera. Tik pačių
darbai tesą verti išlikti ir tarpti.
O iš tokio tikėjimo išėjo jau ne kartą
visai netikęs veikimas. Net pastojo ne sykį kenksmingu ne vien taip
dirbančiam pavieniam žmogui. bet visai bendrijai. Apsireiškė
veikimu tikras gyvenimo nesupratimas.
Gyvenimas stojasi įstatymais. Nenusiduoda nei
mažiausias
dalykėlis be jų. Nėra netyčių. Gyvenimo įstatymai
nėra kokie sugalvoti paliepimai. Yra jie visumos jėgų apsireiškimo
būdas. O kas tiktai yra gyvenime, viskas pareina iš tų pačių
galių. Nieks negali šalinties iš erdvės, nieks pradingti iš
visumos. Ir niekuomet nieks iš jos neišnyksta. Tik pereina į kitą stovį.
Plačiai žinomi yra regimojo pasaulio
įstatymai
ir jo viekai. Kalbama apie sunkumą arba vangumą, stangumą,
pritraukimą ir susikibimą, magnetizmą, elektriką ir t. t.
ir jų įstatymus. Prieš tuos negalima nieko padaryti. Tik nežinėliai
ir kvailiai bando taip veikti. O nieks sienos negali galva išdaužli. Išeitų
taip bandančiajam tik pražūtis.
Gyvenimo įstatymams pasipriešinti yra kovoti prieš
gyvybę. O tai reiškia pirmiau save patį naikinti. Bendrasis
gyvenimas tetvirtinamas arba griaujamas savo paties gyvybe.
Visai kits dalykas yra gyvenimo įstatymais naudoties.
Tuomet žmogus gali visokius ir labai didžius darbus atlikti. Gali arti ir akėti,
trobas, pilis ir bokštus statyti, net pasidirbti įrankius oran pakilti.
Bet tam reikalinga įstatymai pažinti.
Jau minėjome regimo gyvenimo įstatymus. Bet
tasai gyvenimas toli nėra visas. Visumoj yra tūli gyvenimo skyriai. O visur yra įstatymų. Visai ypatingi valdo,
paveikslui, augimą.
Galima juos vadinti augmeniško gyvenimo įstatymais. Kiti valdo geidavimą
ir kratumą. O žmogus ne tiktai vienas geidžia ir kratos. Visuose
pavidaluose tai galima pastebėti, kur tiek yra sąmonės, jog
tiedvi jėgi gali apsireikšti. Yra jiedvi kamiško gyvenimo skyriaus galybi. Toliau yra įstatymų, kurie valdo minčių
gyvenimą. Ir tasai nėra tiktai žmogaus omenyj, jo galvoj randamas.
Jis yra visur kaip erdvė ir čia apsireiškia, kur sąmonė
tokia budri, jog mintys gali būti numanomos.
Pagaliaus kalbama apie dvasiško gyvenimo skyrių. Ir
čia viską valdo įstatymai. To gyvenimo aušrą jau galime mažumytį
žmonėse pastebėti, būtent nors ir labai silpname jų
manyme, jų išmanyme, jų apsireiškime, jų veikime. Kur koks
doras darbas daromas, čia tikrai dvasiškos jėgos apsireiškia. Jos
stojasi teisingumu, kantrumu, meile, išmintimi, paguoda, skaistumu ir t. t.
Iš visų šitų nurodymų matyti, kad
gyvenime veikia labai įvairios galios ir įvairūs įstatymai.
Dargi pasididina tas įvairumas tuomi, kad yra visa eilė gyvenimo skyrių su visokiais savo įstatymais. Tėra tie skyriai
prieinami
vien sąmonės persikeitimu. Kas, paveikslui, mintimis gyvena,
nepagaunamas taip veikiai geismų, o kas geismų varomas, tas nepajaučia
ir todėl neboja nei šalčio, nei šilumos. Tiems visokiems gyvenimo
įstatymams apsireiškiant, stojasi gyvenimas ir pavieni jo dalykai. Todėl
jis ir toks labai painus. Ir nelengva jame didžias permainas padaryti.
Bet veikiai išmanyti galima, kokie padėjimai
tvirtesni, o kokie gudresni, ir pagal tai pasielgti. Jau paviršutiniame
gyvenimo skyriuje tai pastebima. Visuomet yra tai tvirta, kur vienas ramstis kitą
atsveria. Ta troba stipriai stovi, kurios sienos ir sparnai prieš viens kitą
lygiu sunkumu ir stangumu remiasi. Ir sakoma todėl gamtos moksle, kad tie
santykiai išlieka, kuriuose
randasi santara, harmonija. Kiti yra, griūva.
Yra tai vienas pamatinių gyvenimo įstatymų,
iš kurių seka tūli kiti. Bet pastebėkime, čia tėra
kalba apie galias ir jas valdančius įstatymus vieno gyvenimo
skyriaus.
Žvelgdami į santykius tarp įvairių gyvenimo
skyrių, pamatysime kitą pamatinį įstatymą. Ta troba
grius, kurios viena siena, vienas sparas pages, supus. Bet siena arba sparas
gali būti ir žmogaus laužiamas. O tuo apsireiškia visai kitos jėgos,
būtent noras arba mąstymas. Taip matyti, jog regimojo gyvenimo galios
ir jų santara gali būti aukštesnio gyvenimo skyriaus jėgų
griaujamos. Antraip vėl griūvanti siena gali būti žmogaus darbu
patvirtinama.
Taip pasidaro aiškus antras pamatinis gyvenimo Įstatymas,
būtent tas, kad visa tai pastovi ilgiau, kas tvirtinama ir remiama
aukštesnių gyvenimo skyrių galių.
Iš to išmanomas pagaliaus dar kitas įstatymas: visi
tie santykiai bus tuo tvirtesni, kuo daugiau bus juose ne vien santaros arba
lygsvaros tarp vieno gyvenimo skyriaus galių, bet tarp visų. Ir tie
santykiai bus visų tvirčiausieji, kurie remsis visų gyvenimo
skyrių jėgų harmonija.
Reikia berods pastebėti, kad harmonija tarp
įvairių
gyvenimo skyrių nesiranda jėgų lygume. Nėra čia galima
seikėti. Tikra harmonija čia bus, kur aukštesnio skyriaus jėgos
vis viršų turės ant žemesmųjų.
Šitai gerai išmanę, negalėsime abejoti apie
tai, koks darbas naudingas ir reikalingas, ar geriau yra griauti, ar statyti.
Bet ištirkime dar kelias mintis, pareinančias iš viso, kas pasakyta.
Aišku, kad mes, ką nors griaudami, tuo tarpu
nieko nestatome. Iš viso darbo išeina griuvėsiai. Berods galima griovimą
vadinti ir naudingu, kadangi griaujamo dalyko viekai arba materialas išliuosuojamas
naujam tikslui. Be to, dar ir vietos pasidaro naujam statymui. Vienok visa tai
tuo tarpu tėra būsimi ir galimi dalykai. Nėra jie jau tikri.
O apmąstykime ir tai, kad griovimas gali griaujančiam pavojingas būti.
Jeigu koks dalykas turi savyje santaros, tad jis ir prieš daug didesnę
griaujančią galią atsistengs ir toji griaudama save tik silpnins
arba ir naikins. Ypačiai jeigu ji nėra aukštesnio skyriaus jėga.
Bet visai neapveikiama yra tai, kame santaros yra ne vien tarp jėgų
vieno gyvenimo skyriaus, bet tarp visų. Tokį dalyką tegalėtų
griauti visai aukšta galybė. Kitos visos prieš ją tik subyrės.
O aukšta
galybė niekuomet negriauja, kas harmoniška.
Kas savyje neturi santaros arba doros, tas, laikui
priėjus,
griūva savaimi. Kad, paveikslui, kokioj įstaigoj, kokioj tariamoj
tvarkoj, kokiame moksle nėra teisybės arba teisingumo, doros ir
tikrumo, tuomet čia veikiai pasirodo nykimas. Ir kovodami prieš tokias
įstaigas ir t. t., darome visai nereikalingą darbą, kurį
galima palikti valkūnams, nieko gero daryti nežinantiems. O kuomet
mažumytis
teisingumo, doros arba santaros bus tokiose įstaigcse, tuomet, kovodami
prieš jas, mes jas tik tvirtinsime.
Kad du priešu su viens antru kovoja, vis tas viršų
palaiko, kuriame yra nors ir krislelis daugiau doros, santaros, teisingumo ir
t. t.
Taip reikia suprasti, paveikslui, ir revoliucijų
pasiseklmą arba nepasisekima. Didesnės materinės galios čia
nieko nereiškia. Kur jų daugiau, čia daugiau sunkumo. Ir todėl
čia veikiau viskas griūva, jeigu nėra santaros.
Todėl vis reikia labai apmąstyti
norint ką
griauti. Vis reikia pamanyti, ar griaujamasis dalykas gal neturės savyje
daugiau doros negu tas, kurs griauja. Griaudami galime lengvai dargi tvirtinti,
kas griūva, arba dar patys save naikinti.
O kad tvirttinamas griuvąs dalykas, tikrai nieko
nereikėtų prieš tai daryti. Jeigu jis tvirtinamas tikru būdu,
tai esti: jeigu jamie dora vykinama, nieks prieš tai nieko nepadarys. Jeigm
tvirtinama melagingu būdu, griūvąs dalykas tik kuo greičiau
sugrius.
Daug svarlbiau yra savaip ir tiesiog statyti arba
gelbėti,
kur kas statoma. Nebus eikvojamos tuomet be reikalo galios. Bus tuojau kas
tveriama. Ir nereikės pasibijoti vietos ir materialo stokos. Kiekvienas
tikras statymas prasideda dvasiško gyvenimo skyriuje. O čia nėra
nieko erdvinio bei materinio. Bet.iš čia pareina tvėrimas erdvės
ir materialo.
Kur toks tvėrimas ir vykinimas eina, čia
visuose gyvenimo skyriuose jėgos nuolatai plaukia krūvon ir tvarkosi
stoties regimomis. Taip tveriant ir visų skyrių galybėms
sutariamt, statymai pastoja tvirtesni ir stipresni už visus kitus. Ir nuolatai
traukia jie savęspi kitus viekus sau galingiau paremti. Tik nieks nesistoja
ūmai. Yra tai statymas gyvenimo būdu. O tas nesireiškia šuoliais.
Taip matyti, kad statyti vienat yra naudinga, bet
statyti tikru būdlu. O tam šalia minėtų sąlygų yra
labai svarbi paties statančiojo žmogaus dora, jo vidaus santara ir ramybė.
Koks jo vidus, toks jo ir darbas. Jeigu viduje viskas griūva ir virsta
griuvėsiais, jo veikalai ir bus griuvėsiaii. O jeigu viduje bus
harmonija, ir jo darbai bus tvirti ir galingi. Vidaus santara, dora todėl
pirm viso reikia rūpinties.
Vydūniškoji psichologija kasdienybėje