•  ForuM •  VietoVės •  Kliedinti Akis •  Kliedinti Ausis •  Garsų Fantomai •  Žodinės Haliucinacijos

D . E . L . i . R . i . U . M ·•· Ashes: Ketvirtasis Bestselerio Fragmentas c o m

Svajūnai

Pirmasis, Antrasis & Trečiasis, Ketvirtasis & Penktasis ir net Šeštasis Fragmentai Taip nuostabu, ramu, šilta; nors nežinia, ar šilta ar šalta. Toks netemperatūrinis dabar. Priklausomas nuo garsų, į ramius - taikus žvilgsnis, į pašalinius bobutės plepėjimus atlaidus mirksnis. Judesys valdo žmonės. Jie galų gale pradeda judėti visi kartu. Atsistoja ir eina balsuoti. Savo balso demonstruoti. Balso demo versija. Balsas plonas balsas storas. Įsivaizduokime, kuo žmogus stambesnis, tuo balsas plonesnis, ir atvirkščiai. Susitinka storas su plonu. Storas cypia. Plonas riaumoja. Įdomiai atrodo iš šalies. Iš šalies daug kas įdomiai atrodo, o ypač save stebint. Dažnas pagalvoja ne tai ką tu. Apskritai kiekvienas žmogus skirtingai galvoja. Upė vieniem asocijuojasi su žuvimis. Kitiem su vedybom. Tretiem su troškuliu. Dar ten kas vis kitaip susigalvotų. Žodžių, bardakas. Kaip ir proce. Procesorius susivėlė, kūleris neveikia, arba pripūtė ne gaivaus oro. Oras buvo pagedęs. Kaip ir slyvos ant žemės pas senelius kaime. Kaimas – prikolas. Ten judėjimas letėsnis, bet agresyvesnis. Jaučiu ten nerasi su kuo linksmai. Na, nebent, koks bičiulis iš didmiesčio ataskrenda pripučiamu balionėliu. Pripūsk balionėlį, išlenk sausainėlį, tebūnie tvaikas, kaip mano vaikas. Mano vaikas, po paraliais, išlinko pušys, nubėgo į tvorą. Mano mietas, kaip visas svietas, ieškojo laimės po visas vietas. Kaip baigės karas, nurimo maras, ant lango tupi mažas kamaras. Mažos bitelės aplinkui dūzgia, mažas kamaras dar vis pamąsto ar ant balasto nemažo kontrasto detalės gaunas ales normales. Gudrusis vaikelis, be rankelės, ir dar be kojelės, be batų raištukų vaidino nykštuką. Bala nematė to pono Vacio, nes jo tomate daug blogo oro, ponas panoro, kad atlėktų Stasia. Ponia Staselė, be pono Vacio, turėjo pilną kaimą malačių. Maladiec vienas, maladiec kitas, nežino niekas, kieno tas Vytas. O sūnelis, tas patrakęs, mėgsta lupti vilką pilką, lapę snapę, Yao Mingą – kaip flamingą, o barsuką už tą sūką, kuriai nežinia, kam mokėt alimentus, ar ramentus, porą mentų, ne studentų, kokį molį, bet ne brolį, dar senolį, dėdės brolį, mažą Vladą, kurs daug žada, ir dar žuvį, kuri nepagalvojus teršia Lietuvos vandenį, palikdama dalį savęs, ji priverčia filtrų gamyklas klestėti ir toliau pilti ikrus į upes. Kas žin? Žančenio šaknis suteikia atgaivos pojūtį bei tikėjimą, kad dar nueisi iki vaistinės. Vaistus gaminančios kompanijos prašo leisti kuo daugiau popieriaus gamykloms naudoti jų atliekas. Nerašinėk kur papuola, nerašyk kas papuola, o tai kas galvoje sukasi ratu mano laimės laivas, kapitonas kvailas. Būna būna pasitaiko, kad ir nebepasitaiko. Būna būna atsitinka, kad jau nebeatsitinka. Būna būna dar papuola, kad galvelė padainuoja, kas ant kaušo parašyta, ar ten viskas pasakyta, ar ten būna kokio tolko, ar tik šiaip pilvan nelytų, plaučiuos nesemtų, kojinės liktų sausos, o batai purvini. Mano batai buvo du, dabar visai prapuolė. Pamečiau rūke. Tik vienas visągalis nežino elementarių dalykų apie meškiuko ir asiliuko judėjimą požeminėse. Teroristinė organizacija, apimanti minties kontrolę ir padarančią ją valdomą. Du taikūs gyviai pamažu įsikverbia į žmonių protus ir jie pasidaro priklausomi, nori dar ir dar, kaip n‘kotikas. Lil‘kitty mua. Lil‘mshrum gua. Lil‘ganja krrrr, pššššt, vau vau vau, lil‘ bauvau. Buvau, mačiau, liečiau, turėjau, mylėjau, padėjau. Kodėl armėnas padavė į teismą savo uošvį? Arba kodėl Marijonas neturi skenerio? Arba padangėse skraidė sakalo jaunikliai, papuošdami orą savo sparnų sukeliamu vėjeliu. Aplink sukiojosi maži vabalėliai – sakalų blusos. Taip vyko kasmetinė dulkinimosi savęs šventė, tik nereikia juoktis, nepažiūrėjus ltv šow Juokiz‘2003 balandis, antra dalis. Apie tai kaip Jonukas sumąstė stebuklingu būdu apsimauti apysakom pagal Mozę. Pagal Jugrį ir kepurė, pagal joint‘ą ir bobulė, kuo toliau brisi, tuo daugiau medžių, jei dar ieškosi, rasi panašų. Jei dar žiūrėsi, gal kelią rasi, o jei nemokėsi, viską prarasi. Jei atsibodo visas šis tūsas, taip dar nieko nereiškia, jis vis dar tęsis. Tol kol pakol prikol. Jei nepagausi – neatsigausi, jei nepajusi, juot pat pražūsi, jei pasijausi dėl kažko kaltas, tai žinok, kad yra baltas, na nebent juodas, kaip mano puodas, visiškai skilęs, biškį prisvilęs. Na nieko tokio, būna ir blogiau, šlamšto visokio, žemėj vis daugiau. Jei tu juo nebūsi, nors ir daug pūsi, tai daug žinosi, nors ir kaunietis, bet vis ne kaimietis, kaip noriu miego, bet ne ant sniego, dar butų ant sveikatos neprošal atsigerti, na, šaltos arbatos. Mua. Kas ne karvė, ir ne smarvė, poliglotas ne pilotas, ne braškutė, ne avietė, tikrai ne lesbietė, ne dvasinis turtas, ne ramovė? Tai paprasčiausia žalia rankovė. Toliau ?