![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
||||||||||||
![]() |
||||||||||||
P.Keidošius svečius priiminėjo ne tik bibliotekoje. J.Macevičių, E.Gabrėnaitę, dukrą Izoldą bei mažąją anūkėlę vežėsi ir į savąją svajonių žemę - Vištytį. | ||||||||||||
Vištyčio apylinkės viršaitis į poeto gimtadienį atvažiavo ne tuščiomis - su dovanomis ir, aišku, su...unguriais. | ||||||||||||
Negaliu be gimtųjų namų Anda Pečiulienė "Santaka", 1994m. rugsėjo 10d. |
||||||||||||
Negaliu be gimtųjų namų: čia perkūnijos blėstančios aidi, čia ramu man, ir čia neramu, čia jaunystės sukroviau kraitį Ir ilgiuos vėl kraštų tolimų. Tą rugsėjo vakarą Centrinėje bibliotekoje skambėjo mūsų kraštiečio (vištyčioko-V.K.) poeto Petro Keidošiaus eilės. Dideles šventes mieliausia švęsti namuose - tarp draugų, pažįstamų, gerbėjų. Jaukioje žvalių prieblandoje ir susėdo jie visi, susirinkę į 70-ąjį poeto gimtadienį, švenčiamą tėviškėje. Jaudino šiltas aktorės Eglės Gabrėnaitės kalbėjimas, poeto bendražygio poeto Juozo Macevičiaus draugystės prisiminimai, Ričardo Makūno grojimas, Vilmos Bogdanavičiūtės dainavimas ir gėlės, gėlės. Petrui Keidošiui: Poetui, Rašytojui, Žmogui... Žinau, kad niekad nesugrįš Prabėgę metai ir veidai Kad amžinai užvers duris Draugai, Kurių nesupratai Žinau, kad niekas nepareis Kaip aš dar kartą pareinu: Čia pagrioviais Čia patvoriais savų namų ... Kiek gerumo, išminties, šilumos turi mūsų poetas nuo Vištyčio ežero krantų. Jo poezija žavi atvirumu ir ... kasdieniškumu. Atrodo kiekvienas jo sutiktas žmogus aprašytas, užjaustas, suprastas. Jam padėkota ir norėta bent dalelę tų gerųjų jausmų grąžinti Poetui. Jį pasveikinti. Jam padėkoti. taip pat skaitykite apie iš Vištyčio kilusį poetą Petrą Keidošių negaliu be gimtųjų namų Salomėjos Nėries premija - Petrui Keidošiui |