>> 1940m. Vištytyje naujai įsteigiama biblioteka.
>> 1940m. pabaigoje nacionalizuota keletas didesnių krautuvių ir namų, amatininkai suvaryti į arteles.
>> 1941 m. pradžioje iš miestelio repatrijavus daugumai čia gyvenusių vokiečių, Vištytyje ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius.
>> 1941 06 14 rusai okupantai suima ir ištremia į Rusiją keletą Vištyčio mokytojų. Iš vietos įstaigų atleidžiami jų manymu nepatikimi tarnautojai.
>> 1941m. vokiečių slaptoji policija suima Vištyčio kleboną Jurgį Prancevičių ir įkalina jį Dachau koncentracijos stovykloje. Prasidėjus II pasauliniam karui, daugelis vokiečių repatrijuoja į Vokietiją.
>> 1941 06 22 vokiečių artilerija apšaudė Vištytį, apgriaunama šiaurinė Vištyčio miestelio dalis ir Švč. Trejybės bažnyčia. Žūsta nemažai miestelio gyventojų. Sovietų pasienio kariuomenės dalinys buvo sumuštas. Vermachtui užėmus miestelį, jau pirmąją karo dienų sušaudyta 12 žmonių.
>> 1941 07 14 ant Ilgojo kalno, prie Kanapkio malūno (>>) vokiečiai sušaudo 222 žydų tautybės gyventojus (>>), tame tarpe 80 sovietinės vietos valdžios, partijos aktyvistų ir komjaunimo veikėjų (>>).
>> 1941 09 09 nužudyti miestelio žydai. Iš viso tuo metu Vištytis neteko apie 220 žmonių. Grįžę iš Vokietijos miestelio repatriantai atgavo savo ankstesnes sodybas.
>> 1944m. vokiečiams traukiantis, per mūšius su juos persekiojusios Raudonosios armijos daliniais dalis Vištyčio sudegė, vėl, kaip ir 1941m., nukentėjo bažnyčia.
>> 1944 10 22 miestelį užėmė Raudonosios armijos 157-oji šaulių divizija, kuriai vadavo pulkininkas Nikolajus Kusakinas.
>> 1944 gruodžio 5d. sudarytas Vištyčio valsčiaus vykdomasis komitetas iš 7 narių. Pirmininku išrinktas Stasys Juodišius.
>> 1944 gruodžio 6d. Vištyčio valsčiuje sudarytos 5 apylinkės - Vištyčio, Vištyčio laukų, Pavištyčio, Totorkiemio ir Pakalnių.
>> 1945m. spalio 1d. įkuriama progimnazija (>>), veikusi 1945-1949m.
>> 1945 sausio 18d. svarstyta dėl kūlokų sabotavimo ir nutarta visus kūlokus atiduoti teismui.
>> 1945 birželio 24d. Vištyčio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku paskiriamas karo veteranas Vincas Čemerka.
>> 1945m. įkurtas pieno kooperatyvas.
>> 1945m. pradeda veikti mašinų ir arklių nuomos punktas, kuris veikė iki 1947m.
>> 1945m. Vištytis teužėmė apie 20% XIX a. viduryje buvusio ploto (pagal Raudonosios armijos generalinio štabo žemėlapyje pateiktą miestelio schemą).
>> 1948 sausio 30d. posėdžiavo Vištyčiio valsčiaus darbo žmonių deputatų taryba, į kurią buvo išrinkti 25 nariai. Pirmininku išrinktas Vitas Krapas.
>> 1948m. Vištytyje įsteigtas kolūkis.
>> 1948m. Vištytyje įsteigti kultūros namai.
>> 1949 balandžio 20d. Vykdomojo komiteto posėdyje nutarta iki 1949m. gegužės 1d. Vištyčio apylinkėje suorganizuoti viso 4 kolektyvinius ūkius.
>> 1949m. įkuriama septynmetė mokykla, veikusi 1949-1955m.
>> 1950m. Vištyčio apylinkė jau vadinosi Kybartų rajono Vištyčio apylinkė.
>> 1950 gruodžio 28d. Vištyčio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku išrinktas Vincas Ragaišis.
>> 1950 m. Vištytyje atidaryta vaistinė.
>> 1955m. Vištytyje pradeda veikti ligoninė.
>> 1955m. Vištytyje įkuriama vidurinė mokykla (>>), kurioje mokosi 200 mokinių ir yra 11 klasių.
>> 1958m. išleidžiama pirmoji Vištyčio vidurinės mokyklos abiturientų laida - 14 žmonių.
>> 1959m. miestelyje surašyti tik 607 gyventojai. Vėliau Vištytis tapo apylinkės centru ir centrine tarybinio ūkio ("sovchozo") gyvenviete.
>> 1964m. sukuriamas mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, suburiami net du chorai - spaliukų ir mergaičių. Iki 1977 metų jiems vadovavo mokytojas S. Rugienius.
>> 1964m. Didysis Vištyčio akmuo (>>) paskelbiamas gamtos paminklu (pradinio apsaugos statuso paskelbimas).
>> 1966m. miestelyje pradeda veikti naujai pastatyta vaistinė, 8 butų namas, buitinio aptarnavimo paviljonas, įruoštos patalpos ryšių skyriui (paštui) ir vykdomajam komitetui.
>> 1968m. pagal autorės N. Urbonienės projektą naujas sodybas numatyta koncentruoti tik iki 1820-1824m. apstatytame plote, kitą ankstesnio miestelio dalį laikant neperspektyvia statybai (>>> pav.). Projekte nenumatyta atkurti viso senosios miesto dalies gatvių tinklo, tačiau iš esmės laikytasi iki XVI a. pabaigos susidariusių gatvių trasų.
>> 1970m. pastatytas naujas 480 vietų vidurinės mokyklos (>>) pastatas.
>> 1970m. Vištyčio vidurineje mokykloje mokėsi 778 mokiniai.
>> 1970m. Vištytyje gyvena 728 gyventojai.
>> 1972m. Didysis Vištyčio akmuo (>>) paskelbiamas archeologijos paminklu.
>> 1975m. Vištyčio ežeras (>>) ir Romintos upė (>>) paskelbiami ypatingai saugomais gamtos paminklais, kaip objektai, turintys didelę gamtinę, istorinę ir mokslinę-tiriamąją reikšmę.
>> 1978m. išremontuojama ir išdažoma Vištyčio bažnyčia.
>> 1979m. Vištytyje gyvena 751 gyventojas.
>> 1979m. mokykloje mokėsi 751 mokiniai.
>> 1986m. Vištytyje gyveno 602 gyventojai.
>> 1989 m. atstatytas Nepriklausomybės (Vytauto Didžiojo) paminklas - bronzinis Vytauto biustas ir ankstesnieji bareljefai, pro aikštę ir bažnyčią į šiaurę einanti pagrindinė gatvė pavadinta Vytauto vardu.
>> 1990m. Vištytis švenčia 420 metų įkūrimo jubiliejų (>>), pastatomas paminklas Vištyčio miestui (>>).
>> 1990m. rudenį miestelio centre pastatytas stogastulpis (>>), kurio rodyklės tarsi rankos nurodo kryptis ir atstumus į kaimynines valstybes, į Mažąją Lietuvą: Tilžę, Gumbinę, Tolminkiemį, Karaliaučių, iš kur atėjo pirmasis lietuviškas žodis, žvelgia sviesos nešėjas - knygnešys.
>> 1990m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, miestelyje ima ryškėti socialinio-ekonominio pobūdžio permainos.
>> 1992m. įkuriamas 10.100 ha ploto Vištyčio regioninis parkas (>>).
>> 1993m. Pavištytyje atidengtas naujai atstatytas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę (>>).
>> 1994m. prie Vištyčio ežero, Kaliningrado srities pusėje Raudonojo miško (Rominter Heiden (>>)) teritorijoje įkurtas kompleksinis valstybinis gamtos draustinis. 1998m. draustiniui suteiktas ekologinio draustinio statusas.
>> 1995m. atlikus tyrimus (architektas A. Kubilius) konstatuota, kad miestelyje yra urbanistikos architektūros vertybių Vištytis priskiriamas savivaldybių reikšmės kultūros vertybių rangui.
>> 1995m. mokytoja B. Mardosaitė (>>) įkuria Vištyčio P. Kriaučiūno vidurinės mokyklos kraštotyros muziejų (>>).
>> 1997m. spalio 24d. tarp Lietuvos ir Rusijos Maskvoje pasirašomas sienos, kuri eina per Vištyčio ežerą (>>), sutartis ("Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos") (>>), tačiau Rusijos Dūma šios sutarties neratifikuoja.
>> 1997m. Didžiojo akmens garbei Vištyčio centre pastatyta skulptūra (>>), sukurta pagal akmens atsiradimo legendą, simbolizuojančią gėrio pergalė prieš blogį. Šios skulptūros autorius A. Sakalauskas.
>> 1998m. iš Vištyčio kilusių vokiečių pastangomis ir lėšomis atstatyta ir atšventinta Evangelikų - liuteronų bažnyčia (>>) - sovietmečiu buvusios dirbtuvės.
>> 1998m. mokykloje įkurtas pasižymintis aktyvia veikla Valančiukų būrelis (vadovas mokytojas V. Gaidys).
>> 1999m. Vištyčio vidurinei mokyklai (>>) suteikiamas įžymaus suvalkiečio Petro Kriaučiūno (>>) vardas.
>> 1998m. valstybiniam Vištyčio gamtos draustiniui (>>) Kaliningrado srityje suteiktas ekologinio draustinio statusas.
>> 1999 04 08 Lietuvos heraldikos komisija aprobuoja Vištyčio herbo etaloną (>>), kurį sukūrė dailininkas vištytietis Broniaus Leonavičius (>>).
>> 1999 05 03 LR prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu (>>) patvirtina Vištyčio herbą (>>).
>> 2000m. Didysis Vištyčio akmuo paskelbiamas republikinės reikšmės geologijos paminklu.
>> 2000m. birželio 13d. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Vištytyje ir Kybartuose (>>). Vištyčio miesto aikštėje Prezidentas kalbjosi su gyventojais švietimo, pensijų išmokėjimo, sveikatos apsaugos sistemos klausimais. Vištyčiokai pabrėžė, kad sunkiai sprendžiama žemės grąžinimo problema.
>> 2001m. tarptautiniame pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje-konkurse "Panevėžio garsas 2001" Vištyčio mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras laimėjo trečiąją vietą (vadovas-Saulius Mickevičius).
>> 2002m. Dzūkijos regioninėje mokyklos muziejų apžiūroje Vištyčio mokyklos muziejus (vedėja B. Mardosaitė) laimėjo pirmąją vietą ir buvo apdovanotas pirmojo laipsnio diplomu.
>> 2002m. mokykloje mokėsi 267 mokiniai, dirbo 29 mokytojai.
>> 2003m. Vištytyje gyveno 575 gyventojai. Vištytis yra seniūnijos, kuriai priklauso 22 kaimai, centras. Vištyčio seniūnijoje (>>) gyvena 1 484 gyventojai.
>> 2003m. ratifikuota "Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos". Pagal minėtą sutartį Lietuvos valstybė dabar turės 543,7 (525) ha, t.y 30,4% (31.6%) Vištyčio ežero (>>).
>> 2003m. gegužės 5d. Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas lankėsi Vištytyje (>>). Vištytyje Prezidentas kalbėjosi su vietos gyventojais Vytauto Didžiojo aikštėje. R. Paksas apsilankė ir Vištyčio regioniniame parke bei prie Lenkijos Respublikos - Varteliuose. Čia jis kalbėjosi su pasienio pareigūnais, domėjosi planuojamos statyti perėjos į Lenkiją Varteliuose perspektyvomis.
>> 2003m. gegužės 24d. sukurta kurti svetainė apie Vištytį - http://www.vistytis.ten.lt/.
>> 2004m. balandžio mėn. Vištytyje uždarytas pasienio praleidimo punktas tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities. Lietuvai grąžinta 1.5 ha teritorijos plotas su trimis lietuvių sodybomis. Lietuva įsipareigojo grąžinti Rusijai tokio pat ploto teritoriją kitoje Rusijai priimtinoje pasienio vietoje.
>> 2006m. birželio 1d. Vištytyje pastatyta ir atidaryta nauja pasienio užkarda