>> 1644 09 25 mirus vaitui Somorokui, vaitystė su miesteliu ant prūsų sienos perduota Abraomui Montrymavičiui.
>> 1655m. Vištyčio miestas labai nukenčia karo su Švedija metu.
>> 1658m. Vištytį užima Prūsijos kariuomenė. Prūsų kareiviai apiplėša ir nuniokoja Vištyčio miestelį ir Švč. Trejybės bažnyčią. Nuostoliai gana vieningai siejami su Prūsijos kariuomene, kuri pasinaudodama karo aplinkybėmis, kai LDK kariuomenė, o juo labiau patys miestiečiai, negalėjo miesto apginti.
>> 1658m. nurodoma, kad Vištytis nukentėjo per XVII a. vidurio karą. Vištytis buvo apiplėstas ir padegtas. Nėra duomenų, kada tai įvyko - miestą užėmus Rusijos ar Švedijos kariuomenei, tačiau nuostoliai gana vieningai siejami su Prūsijos kariuomene, kuri pasinaudodama karo aplinkybėmis, kai LDK kariuomenė, o juo labiau patys miestiečiai, negalėjo miesto apginti. Neaišku, kada po to miestas atsikūrė.
>> 1661m. dokumente minimas vaitas, magistrato tarnautojai: burmistras, suolininkai ir tarėjai. Iš to reiktų spręsti, jog Vištytyje magistrato veikla nenutrūko.
>> 1670m. Karalius Mykolas Višniaveckis atnaujina Vištyčiui Magdeburgo teises. Buvo panaikintos ankstesnės keturios mugės, kaip nereikalingos, paliekant tik vieną Šv. Jurgio dieną.
>> 1670m. Mykolas Vyšniaveckis vėl patvirtino Vištyčio magdeburgines teises, suteikė miestiečiams lengvatų skyrė dar vieną - penktą prekymetį (per Šv. Jurgį).
>> 1674m. bažnyčios vizitacijoje minima, kad Vištyčio bažnyčia maža, jos koliacija priklauso Karaliui. Taip minima, kad klebonu esąs kunigas Romanas Dostojevskis.
>> 1678m. Eustachijus Tiškevičius įsteigė Vištytyje cistersų vienuolyną su bažnyčia, kurios fundaciją patvirtino Jonas Sobieskis, tačiau duomenų apie kokią nors statybą ir vėlesnę vienuolių veiklą kol kas nepavyko aptikti.
>> 1681m. miestiečiai bylinėjosi su vaitu K. Gorskiu, kuris rūpinosi atimti kai kuriuos valdovo miestui duotus turtus.
>> 1700 04 21 vizituojant Vištyčio parapiją, konstatuota, kad apeigos vyksta laikinoje pastogėje, mokykla taip pat paminėta, kaip "kažkada buvusi", bet sudegusi. Atrodytų jog nuo 1658 m. bažnyčia taip ir nebuvo atstatyta.
>> 1701m. Vištyčio vaitas buvo Kazimieras Gorskis.
>> 1713m. vaitystė atiteko Stanislovui Eidziantovičiui (po Kazimiero Gorskio mirties).
>> 1720m. vaitystė atiteko Antanui Puzinai.
>> 1720m. Puzinos bylinėjosi su miestiečiais, kurie nesitaikstė su jų savavaliavimu: nesiaikydami "miesto teisių ir asesorių teismo sprendimo" Puzinos pardavinėjo miesto žemes ir sklypus žydams, bei atiminėjo iš miestiečių ir dalijo žydams žemės valdymo teises.
>> 1723m. Kristupas Puzyna iš Kozielsko, Mstislavo vaivada ir seniūnas, atstato medinę bažnyčią, pirmąjai sudegus ar supuvus.
>> 1736m. Vilniaus vyskupui leidžiant, Vištytyje įkuriama Jėzuitų misija, tvarkiusi ir parapijos reikalus. Jėzuitų vienuoliams mieste pavesta kuruoti Vištyčio bažnyčią, nes nuolatinio kunigo Vištytyje iki 1736m. nebuvo.
>> 1738m. seniūnijos inventoriuje Vištytis vadinamas miesteliu. Jame buvo karčema ir malūnas, tuo metu - sugriautas.
>> 1738m. vaitystę perėmė Stanislovas Puzina, Antano Puzinos sūnus.
>> 1741m. gegužės 19d. Popiežiaus XIV indulto (teisė popiežiaus suteikiama vyskupams ir kitiems dvasininkams daryti ką nors daugiau, nei leidžia bažnyčios įsakymai) Jėzuitai Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčioje įsteigė savo misiją. 1736 m. Vištytyje Jėzuitų misija veikė tik su Vilniaus vyskupo leidimu
>> 1744m. Vištyčio bažnyčiai pagal Vilniaus sinodo nutarimą priskiriami šie kaimai: Kaupiškiai, Papečkiai, Varteliai, Lukai, Totorkiemis, Rečiūnai, Pavištaičiai ir Galkiemis.
>> 1745m. sausio 9 d. Karalius Augustas patvirtinamos Magdeburgo teisės, leidžiama rengti du papildomus savaitinius turgus. Nors Vištytis turi Magdeburgo privilegijas ir autonomiją, bet ekonominiu požiūriu jis išlieka vis dar skurdus.
>> 1752m. vaitystė atiteko Kristupui Puzinai, Stanislovo Puzinos sūnui.
>> 1759m. Vištyčio seniūnijai priklausė šie kaimai - Rečiūnai, Totorkiemis, Lukai, Galkiemis, Antavilis, Papečkiai, Kaupiškiai, Pavištaičiai, o Vištyčio dvaro jurisdikcijai - 13 miestelio gyventojų
>> 1766m. Vistytyje gyveno 591 žydas.
>> 1769m. t.y. dar iki Jėzuitų ordino panaikinimo 1773m., nustojo veikti Jėzuitų misija.
>> 1770 10 14 miestui suteiktos magdeburginių teisių konfirmacinės privilegijos.
>> 1772m. asesorių teismas svarsto bylą dėl 40 valakų miško tarp miestelėnų ir Vištyčio seniūno K. Puzino, kuris tą mišką pasisavino (>>).
>> 1772 08 19 miestui pakartotinai suteiktos magdeburginių teisių konfirmacinės privilegijos.
>> 1773 01 02 asesorių teismo sprendimu, kuris pripažino Vištyčio lokacinę ir visas konfirmacines privilegijas, miškas grąžintas Vištyčio miestui.
>> 1773 12 07 Stanislovas Augustas paragino Vištyčio seniūną Kristupą Puziną neskriausti miestiečių.
>> 1776m. Vištytyje pastatyti vandens ir vėjo malūnai (>>).
>> 1776m. Vištytis neteko miesto savivaldos teisių.
>> 1790m. baigiasi byla tarp miestelėnų ir Vištyčio seniūno K. Puzinos dėl 40 valakų miško, priimta kompromisinė sutartis. Ją 1790 01 27 pasirašė burmistras Jurgis Narvičius ir viceburmistras Mykolas Kuranovskis.
>> 1773m. panaikinamas Jėzuitų ordinas.
>> 1777m. atsikuriant Vištyčiui, atkuriama municipalinė (parapijos) mokykla, kurioje mokosi 30 vaikų.
>> 1781m. mokykloje mokosi 8 miestiečių vaikai.
>> 1783m. (1784 m.) Vištytyje gyvena 98 žydų šeimos.
>> 1784m. parapijos mokykloje mokosi 14 mokinių.
>> 1785m. surašyti 109 namai mieste ir 30 namų seniūno jurisdikcijoje.
>> 1781m. mokykla lankė 8 vaikai.
>> 1784m. mokykloje mokosi 12 vaikų.
>> 1791m. Vištytis atkuria miesto savivaldos teises, prarastas 1776m.
>> 1792m. miestas dar tebenaudoja senąjį Vištyčio spaudą.
>> 1795m. Užnemunę (Sūduvą) prijungus prie Prūsijos, Vištytis pereina į Prūsijos pavaldumą (iki 1815m.) ir tampa Prūsijos miestu. Vištytyje dislokuojama Prūsijos kariuomenės įgula - 5-asis husarų pulkas (>>). Siekiant pagerinti šių garnizonų aprūpinimą, Prūsijos vyriausybė skiria finansinę paramą Vištyčio miestelio atstatymui.
>> 1795m. prijungus Užnemunę prie Prūsijos, prekyba dar išsiplėtė pagausėjo gyventojų. XVIII-XIX a. riboje Vištyčio mieste buvo 187 dūmai su 1579 gyventojais.Vištytyje stovėjo 5-ojo husarų pulko garnizonas, o tai suteiė galimyę gauti pašalpų gyvenamųjų namų ir mokyklos statybai, tik neaišku, ar ja pasinaudota.
>> 1795m. (1800m.) Naujosios Prūsijos žemėlapyje užfiksuotoje Vištyčio schemoje (>>> pav.) matyti, kad miestas, kuriame buvo 224 šeimos, visai prigludęs prie Prūsijos sienos. Į VIštytį suėjo keliai iš Virbalio, Prūsijos ir Vižainio (į šį kelią rytų pusėje įsijungė iš apylinkės kaimų atėję 6 ar 7 keliai (>>)). Apstatyta teritorija kompaktiška, apėmė ne tik XVI a. antrojoje pusėje suplanuotą plotą, bet ir išsiplėtus į rytus palei Vižainio kelią.
>> 1798m. Vištytyje yra 287 namai ir 1579 gyventojai.
>> 1800m. Vištytis tampa Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės apskrities (domeno) centru.
>> 1808m. Varšuvos kunigaikštystės statistiniame aprašyme pažymėta, kad Vištytis - valstybinis miestas, kuris "gali iškilti". Vištytyje gyvena 1 600 gyventojai.
>> 1815m. Užnemunę (Sūduvą) prijungus prie Rusijos, Vištytis pereina į Rusijos pavaldumą. Jis tampa svarbiu pasienio prekybos su Prūsija punktu. Čia įsteigiama muitinė, statomi prekybos sandėliai. Vištytis pradeda klestėti ekonomiškai.
>> 1815m. miestas su dvaru sudarė Vištyčio ekonomiją, kuri buvo nuomojama.
>> 1816m. Vištytyje pastatyta hauptvachta.
>> 1818m. ekonomijos nuomininkas kai kuriems miestiečiams uždraudė laikyti karčemas.
>> 1818m. Vištytyje pastatyta karčema.
>> 1820 m. sudarytas miesto reguliavimo ir jo žemių planas (geometras B. Kulvietis), pagal kurį Vištytis išplėstas į rytus palei kelią į Vižainį, pratęsus visas XVI a. antrojoje pusėje suplanuotas rytų-vakarų krypties gatves, numačius ir statmenas joms. Taip pagal dar viduramžių praktiką šalia esamo miesto, numatytas ne mažesnio ploto naujas miestas, kuriame tuėjo būti suformuoti taisyklingi kvartalai, o centre, Vižainio kelio (dabar - Taikos gatvė) ir statmenos jam naujos gatvės kampe (dabartinė - Karių gatvė) - antroji turgaus aikštė ("senoji rinka").
>> 1821m. imtasi intensyvaus miesto tvarkymo.
>> 1823m. priimtas draudimas žydams kurtis mieste, kuris buvo 21 varsto pasienio zonoje.
>> 1824m. aukštesnėje vietoje pradedama statyti maža mūrinė bebokštė katalikų bažnyčia.
>> 1824 09 18 patvirtintas miesto reguliavimo ir jo žemių planas (geometras B. Kulvietis).
>> 1827m. Vištytyje gyveno apie 2800 žmonių 319-koje namų (25 mūriniai). Miestelyje rengiami keli savaitiniai turgūs ir mugės, pastatomi keli užsienio prekybai skirti prekių sandėliai. Matyt, iki to laiko galėjo būti iš dalies susiformavusi ir miestui išplėsti skirta teritorija.
>> 1829m. baigiama statyta mūrinė Vištyčio Švč. Trejybės katalikų bažnyčia (>>), kuri 1885m. padidinama.
>> 1835m. Vištytyje pastatytas vėjo malūnas.
>> 1842 m. Vištytyje buvo 313 namai.
>> 1842m. įsteigiama Vištyčio Evangelikų - liuteronų parapija.
>> 1843m. parengtas šios konfesijos bažnyčios projektas (autorius L. Salkovskis).
>> 1843m. Vištyčio mokyklą lankė 83 vaikai.
>> 1845 m. mieste galėjo kilti gaisras.
>> 1845m. Vištytyje buvo 304 namai.
>> 1851m. mieste galėjo būti gaisras.
>> 1851m. tesurašyti 265 namai (44 mūriniai) ir 3639 gyventojai (1371 lietuvis, 15 vokiečių, 2253 žydai).
>> 1843m. kaip žinoma iš Alvito dekanato vizitų Vištyčio mokykloje mokosi 83 mokiniai - 45 berniukai ir 38 mergaitės. Mokykloje buvo dėstoma lenkiškai ir todėl mokykla gerokai aplenkino gyventojus.
>> 1847m. rusų valdžiai reikalaujant pristatyti miestelio herbus patvirtinimui, buvo pagamintas naujas Vištyčio herbas, vaizduojąs lydį. Tačiau patvirtintas šis herbas nebuvo. Herbas laikomas Varšuvoje senųjų aktų archyve (>>).
>> 1850m. rugsėjo mėn. 16 d. Papečkių k. (dabar Rečiūnų k.), Vištyčio a., Vilkaviškio r. gimė garsus suvalkietis, įžymus filologas, pedagogas, knygnešys, aktyvus tautinio atgimimo Suvalkijoje ir Lietuvoje žadintojas Petras Kriaučiūnas (>>). Mirė 1916 m. sausio 20 (7) d. Jaroslavlyje (Rusija). Palaidojimo vieta nežinoma.
>> 1851-1865m. naujojoje miesto dalyje, prie ten numatytos, aikštės iškilo bebokštis Evangelikų-liuteronų bažnyčios akmens ir mūro pastatas (>>) (>>).
>> 1847-1857m. miesto teritorijoje prie evangelikų-liuteronų bažnyčios, taip vadinamoje Senojoje rinkoje, vyko intensyvi namų statyba.
>> 1856m. miestelyje surašyti 3395 gyventojai (2037 žydai).
>> 1858m. Vištytyje buvo 3491 gyventojas (1364 lietuviai, 3 rusai, 2124 žydai) ir 265 namai.
>> 1860 m. Vištytyje buvo 3630 gyventojai (1445 lietuviai ir 2185 žydai) ir 279 namai.
>> 1862m. kovo 15d. nutiesus geležinkelio linijos Sankt Perterburgas - Berlynas atšaką Vilnius - Kionigsbergas pro Kybartus (Virbalį), Vištyčio klestėjimas staigiai sumenksta, sumažėja ir gyventojų.
>> 1863m. (1864m.) Vištyčio klebonas kunigas Augustinas Vaišnora (1816-1888m.) už ryšius su sukilėliais ir jų rėmimą, sukilėlių pavardžių slėpimą buvo suimtas ir 1864m. rugpjūčio 3d. rusų buvo nuteistas 12 metų katorgos darbų. 1864m. rugsėjo 2d. jis iš Varšuvos ištremiamas į Sibirą. Mirė 1888 m., gimė 1816m.
>> 1863m. rusai po sukilimo numalšinimo nusavina visas bažnyčios žemes ir surusina mokyką.
>> 1864m. per sieną iš Vokiečių valdomos Mažosios Lietuvos (Karaliaučiaus (Kionigsbergo)) knygnešiai gabena uždraustą lietuvišką spaudą (>>).
>> 1865 (1864) m. miestelyje kilo didelis gaisras.
>> 1867-1869m. sprendžiant iš Vištyčio įvardijimo gyvenviečių klasifikacijoje dar vadinamas miestu.
>> 1867-1868m. nors Vištyčio miestas ir buvo po 1864m. (1865m.) gaisro atstatomas, iškilo mūrinių namų (pirklio Epšteino), tačiau statybų, palyginus su XIX a. trečiuoju dešimtmečiu, gerokai sumažėjo.
>> 1868 m. gegužės mėn. 26d. Vištyčio apylinkėje, Vilkaviškio rajone, Čižiškių kaime gimė knygnešys Petras Mikolainis (>>). Mirė 1934m. sausio mėn. 7 d. Niujorke (JAV).
>> 1882 m. Vištytis vadinamas jau gyvenviete. Jis, kaip ir Pilviškiai, Simnas, Prienai bei kiti senieji prekybos ir amatų centrai neteko miesto teisių.
>> 1883 m. patvirtintas architekto Liučinskio Vištyčio bažnyčios padidinimo projektas, kurio sąmatinė vertė siekė net 13 609 rublius.
>> 1882 ar 1883m. Vilkaviškio apskrities inžinierius parengė katalikų bažnyčios padidinimo projektą.
>> 1885m. prieš pradedant katalikų bažnyčios statybų projektas šiek tiek pakeistas - pristatytas bokštas, dvi koplyčios, presbiterija su zakristijomis. Švč. Trejybės bažnyčia, besirūpinant kunigui A. Sukviečiui, rekonstruojama ir padidinama.
>> 1885-1893m. parapijiečiai skundė kleboną Šuivelį dėl netinkamo Vištyčio Švč. Trejybės katalikų bažnyčios perstatymo.
>> 1885-1888m. nurodoma, kad statybos darbai atlikti, o ankstesnė bažnyčia "sužalota". Pastato vidaus įrengimas užsitęsė net iki 1912m.
>> 1888m. Vištytyje atidaryta "kaimiška vaistinė".
>> 1889m. išplėstos katalikų kapinės (>>).
>> XIX a. devintajame dešimtmetyje per Vištytį iš Prūsijos pradėta gabenti uždraustą lietuvišką spaudą.
>> Apie 1889-1891m. Vištyčio miestelyje ant ežero kranto (>>) (>>), netoli sienos pastatyta pravoslavų cerkvė (>>).
>> 1890m. Vištyčio seniūnijoje buvo užregistruota ir surašyta metrikacijos knygose 6 498 gyventojai, tačiau realiai gyventojų buvo 4 442, kiti buvo išvykę. 31% gyventojų buvo emigravę į Ameriką ir Prūsiją. Iš užrašytų knygose pastovių gyventojų 9 buvo pravoslavų tikėjimo, 1378 protestantai, 2 453 žydai.
>> 1890m. gimė prisiminimų knygos apie Vištyčio miestelio gyvenimą šimtmečių sandūroje, autorius Jokūbas Rubenšteinas (>>), kuris čia praleido pirmuosius 15 savo gyvenimo metų. 1905m. jis su tėvais emigravo į Ameriką.
>> 1896m. Vištytyje buvo kilęs gaisras.
>> 1897m. (1887m.) miestelyje surašyti 2468 gyventojai is kuriu trečdalis (799) buvo žydai, tačiau nėra žinių ar šie duomenys tikslūs, nes kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kaip nustatyta, jie buvo sumažinti.
>> 1897m. Seinų vyskupas J. Oleka bažnyčią pakonsekravo Švč. Trejybės garbei.
>> 1900m. Vištytį nustelbia sparčiai augantis Kybartų miestelis, pro kurį nutiesiamas geležinkelis, jungiąs Vokietiją ir Rusiją (Sankt Peterburgas - Berlynas). Žymi dalis Vištyčio gyventojų, net 31%, emigruoja į Ameriką ir Prūsiją.
>> 1900m. Vištytyje vėl atidaryta mokykla.
>> 1901m. rugpjūtyje Vištytyje buvo didelis gaisras, per kurį sudegė 180 namų - daugiau nei pusė Vištyčio miestelio. Uždraudžiama statyti šiaudinius ir skiedrinius namų stogus. Tai galutinai nusmukdė Vištyčio miestelį, nes daugelis prekybininų ir amatininkų neatstatė savo namų ir sodybų, o atsiėmę draudimą, išvyko į kitus miestus bei miestelius ar emigravo.
>> 1901m. rugsėjo 23 d. Vokietijos kaizeris Vilhelmas II (>>), medžiojęs Romintos girioje (Rominter Heide) (>>) (>>) (>>) netoli sienos su savo palydovais atvyksta į gaisro nuniokotą Vištytį. Pamatęs skaudų, širdį veriantį vaizdą, jis atsilanko pas kleboną ir suteikia 10 000 markių (5 000 caro ) rublių paramą miestelio atstatymui. Sukvietęs visus gyventojus į centrinę miestelio aikstę, kaizeris pareiškė savo užuopjautą ir pailinkėjo jiems atstatyti miestelį (>>). Šis Kaizerio vizitasbuvo plačiai aprašytas to meto Vokietijos ir Rusijos laikraščiuose. Vėliau Vilhelmui II pasisekė įtikinti Rusijos carą Nikolajų II, kad šis paskirtų Vištyčio atstatymo darbams panašią 5 000 rublių paramą. Taip pat Vilhelmas II tarpininkavo, kad būtų sumažinti muito mokesčiai įvežamoms iš Vokietijos statybinėms medžiagoms, skirtoms Vištyčio atstatymui.
>> 1905m. Vištytyje kilo gaisras.
>> 1907 m. Vištytyje įsikūrė "Žiburio" draugijos skyrius, kurio pirmininku buvo kunigas J. Krokininkas.
>> 1909m. Vištytyje veikia vartotojų kooperatyvas, "Žiburio" draugijos skyrius, taupomoji-skolinamoji kasa, yra ugniagesių komanda, statomas audimo fabrikėlis.
>> 1909m. bažnyčioje apeigos vyksta ir lietuvių kalba.
>> 1909 m. lietuviams prašant, Seinų vyskupijos administratorius nustato tokią pamaldų Vištyčio bažnyčioje tvarką, pagal kurią pamaldos tris sekmadienius vyksta lietuvių ir vieną sekmadienį lenkų kalbomis.
>> 1910m. balandžio 3 d. sulenkėję miestelėnai trukdė Vištyčio gyventojams giedoti lietuviškai ir sukėlė muštynes.
>> 1912m. bbaigiami paskutiniai katalikų bažnyčios rekonstrukcijos darbai, pradėti 1885m.
>> Iki 1914m. veikė apie 1900m. vėl atidaryta mokykla, kurioje pamokos vyko rusų ir vokiečių kalbomis.
>> 1912 (1913)m. pradėjo veikti ir žydų mokykla.
>> 1913m. šalia Vištyčio vyksta dideli rusų kariuomenės manevrai.
>> 1914m. Vokietijos kariuomenės žvalgybos duomenimis miesteliu pavadintame Vištytyje konstatuota buvus 2558 gyventojus (600 žydų), dvi bažnyčias, valsčiaus valdybą, paštą ir telegrafą, muitinę, pasienio įgulą, vaistinę, taupomąją kasą.
>> 1915m. Vištytis, po karo veiksmų pusiau sudegintas, buvo užimtas vokiečių kariuomenės.
>> 1914 ar 1915m. pirmojo pasaulinio karo pradžioje Vištyčio miestelis vėl degė. Apie gaisro nuostolius konkrečių duomenų nėra.
>> 1915 m. vokiečių okupuotame Vištytyje veikė vokiečių mokykla.
>> 1915m. vokiečių generolas vildamasis Vištytyje įsikurti dvarą, miesto turgaus aikštėje pastato akmeninį obeliską, o visą aikštę apsodina medžiais.
>> 1915m. pro Vištytį iš Prūsijos link Kalvarijos vokiečių belaisviai rusai nutiesia siaurą geležinkelį ("siauruka") (>>), skirtą medienai ir kitiems kroviniams iš Lietuvos į Vokietiją gabenti. Geležinkelis išardomas apie 1917 (1918)m.
>> 1916 m. sausio 20 (7) d. Jaroslavlyje (Rusija) mirė garsus suvalkietis, įžymus filologas, pedagogas, knygnešys, aktyvus tautinio atgimimo Suvalkijoje ir Lietuvoje žadintojas Petras Kriaučiūnas (>>). Palaidojimo vieta nežinoma. Gimė 1850m. rugsėjo mėn. 16 d. Papečkių k. (dabar Rečiūnų k.), Vištyčio a., Vilkaviškio r.
>> 1918m. kuriantis nepriklausomai Lietuvai, Vištytį užvaldo Lenkija.
>> 1918m. atidaryta lietuvių mokykla.
>> 1919-1920m. veikė choras, kuriam vadovavo Andrius Duobaitis (>>).
>> 1918 02 16 paskelbus atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę, vietos gyventojai nesutarė - priklausyti Lietuvai ar Lenkijai.
>> 1920m. kovo 27d. apie 2000 žmonių minia, susirinkusi turgaus aikštėje ir pasisakiusi už tai, kad miestelis liktų Lietuvai, buvo apšaudyta Vištytį užėmusios lenkų kariuomenės.
>> 1920m. kovo 29d. Lietuvos vyriausybę pasiekia Vištyčio gyventojų prašymas su 744 parašais išvaduoti juos iš lenkų valdžios - nuo lenkų ir bado. Vištyčio miestelis pereina į Lietuvos pavaldumą.
>> 1921m. mokykla pertvarkyta į progimnaziją (buvo iki 1928m.).
>> 1921m. viduryje, pasibaigus nepriklausomybės kovoms, Vištytyje galutinai įsitvirtino nepriklausomos Lietuvos valdžia.
>> 1921m. ant obelisko miestelio aikštės centre (dabar Vytauto Didžiojo paminklas (>>) (>>)) buvo pastatytas bronzuoto gipso biustas, erelio vietoje iškaltas Vytis, žemiau padarytas užrašas "Lietuvos nepriklausomybės atkovojimo atminimui", buvo pritvirtinti nišoje, prie rytinės plokštumos Jono Basanavičiaus ir prie vakarinės plokštumos - Antano Smetonos bareljefiniai portretai.
>> 1921m. rugpjūčio 21 d. įvykusiose Vytauto Didžiojo paminklo atidengimo ir šventinimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (>>).
>> 1923m. surašant Lietuvos gyventojus, Vištyčio valsčius apjungia 17 kaimų su 546 ūkiais ir 3 907 gyventojus. Pačiame Vištytyšio miestelyje buvo 177 sodybos ir 1295 žmonės. Miestelis buvo pasklidęs didelėje teritorijoje, sudarė dvi kompaktiškesnes statinių grupes - aplink senąją turgaus aikštę (>>) ir naujoje dalyje.
>> 1923m. prie evangelikų-liuteronų bažnyčios buvo kuriasi savotiškas vokiečių priemiestis su Flinderio krautuve ir dirbtuvėmis. Miestelyje gyveno kelios žvejų šeimos (>>), tačiau Lietuvos-Vokietijos sienai (>>) ežeru einant visai prie pat miestelio, didžioji ežero dalis priklausė Vokietijai.
>> 1923m. Vištytyje buvo nemaža amatininkų: vilnų karšėjų, laikrodininkų, siuvėjų, račių, mėsininkų, batsiuvių, šerių apdirbėjų. Vištytyje dirbo 2 kirpyklos, 2 šaltkalvių dirbtuvės, motorinis Kanapkio malūnas (>>), 6 kepyklos. Miestelyje prekiavo keliasdešimt krautuvių, o į Vištyčio turgus ir prekymečius atvykdavo pirklių iš Vokietijos ir Lenkijos.
>> 1924m. įkuriamas pučiamųjų instrumentų orkestras, veikia bibliotekėlė.
>> 1924m. nelikus stačiatikių miestelyje, provoslavų cerkvė kurį laiką stovėjo nenaudojama. Cerkvės pastatas buvo aprašytas ir pasiūlytas nugriauti. Tai padaryta iki 1927m (>>).
>> 1925m. baigiamas statyti Vištyčio vėjo malūnas (>>) (Kanapkio malūnas), įkuriama pieninė ir nedidelis kredito bankelis (>>).
>> 1927m. galutinai nugriaunama Vištyčio provoslavų cerkvė, stovėjusi ant ežero kranto Dariaus ir Girėno gatvėje (>>).
>> 1927m. obeliskas miesto centre panaudojamas Nepriklausomybės paminklo atstatymui (>>). Ant vokiečių pastatyto medžiais apsodintoje turgaus aikštėje akmeninio obelisko užkeltas gipsinis Vytauto Didžiojo biustas, o panaikinus obelisko šiaurės pusėje granite iškaltą erelį, šonuose įrengti Vyties, J. Basanavičiaus ir A.Smetonos bareljefai.
>> 1928m. pasirašyta "Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartis sienos dalykams sutvarkyti". Sienos su Vokietijos valdomu Karaliaučiaus kraštu linija kartojo 1908-1912 m. (>>) Prūsijos ir Rusijos valstybių sieną. Lietuvos valstybei priklausė tik maža šiaurinė ežero dalis ties Vištyčio miesteliu, tačiau be teisės žvejoti ežere. Sutarties 37 punktas teigė, kad "Lietuvos kranto palei Vištyčio ežerą gyventojai turi teisę sienos ruože tarp sienos stulpų Nr.149 ir Nr.150 savo ūkio reikalams naudotis vandeniu nuo saulėtekio ligi saulėlydžio, o reikalui esant ir naktį". Per sovietmetį Vištyčio ežero siena išliko nepakitusi ir A. Sniečkaus Lietuva valdė vos 39,8 ha, t.y. 2,2% ežero ploto.
>> Iki 1934 m. per sieną laisvai vaikščiojo ir vokiečiai, ir lietuviai, tai vyko aktyvi spirito kontrabanda, o apylinkėje veikė daug nelegalių smuklių.
>> 1934m. sausio mėn.7 d. Niujorke (JAV) mirė knygnešys Petras Mikolainis (>>) (>>), gimęs 1868 m. gegužės mėnesio 26 d. Vištyčio a., Vilkaviškio r., Čižiškių kaime.
>> 1936m. Vištyčio Romos katalikų parapija apjungė 2 493 katalikus.
>> 1937m. įkuriamas valstybinės bibliotekos Vištyčio skyrius, veikia šiaulių ir kitos visuomeninės organizacijos.
>> 1937-1939m. parengtas Bažnyčios gatvės sutvarkymo projektas (Vilkaviškio apskrities inžinierius A. Maželis), pagal kurį numatyta panaikinti transportui nepatogų gatvės posūkį ties bažnyčia, paplatinti važiuojamąją dalį.
>> 1940m. miestelyje gyveno apie 1500 gyventojų, Vištyčio bažnyčios parapijai priklauso 2 500 parapijiečių.
>> 1940m. birželio 15 d. miestelio gyventojas Monasovas paminklą nuniokojo - nuvertė biustą ir nuplėšė Smetonos bareljefą (paminklas atkurtas "Sąjūdžio" 1989m. (>>))
>> 1940m. Raudonoji armija, peržengusi Lietuvos sieną...>>>