pagal Daivos Bosaitės, Reginos Kliukienės straipsnį "Kraštotyroje" (>>) , 1987m. Nr.21
Išvadavus Vištytį iš vokiškųjų okupantų, naują gyvenimą pirmieji ėmėsi kurti komunistai ir komjaunuoliai. ūkio partinė organizacija susikūrė 1950 m. Jos nariai buvo Marcelė Jurevičienė, Jurevičius ir Ona Vilimavičienė. Tačiau, kadangi užgrūdintų kovose už Tarybų valdžią kovotojų tada labai trūko, Šie žmonės buvo pasiųsti vadovaujamam darbui į kitas vietoves. Partinė organizacija nustojo gyvavusi. 1952 01 11 ji vėl buvo atkurta. Ją sudarė A.Zaikauskas, Abarevas ir S.Jarienė. Ūkio partinė organizacija augo ir stiprėjo: 1954 m. ją sudarė jau 8 nariai. Pažymėtina, kad jos sudėtis dažnai keisdavosi, nes komunistai buvo skiriami vadovauti kolūkiams, apylinkių taryboms, šųvietimo ir kultūros įstaigoms. Tačiau kas metai partinė organizacija pasipildydavo naujais nariais. 1955 m. į TSKP narius buvo priimti mokytojai Č. Virškus, M. Šventoraitis, vėliau A. Šalčiūtė. Jie aktyviai įsijungė į darbą: padėjo spręsti ūkiui iškilusius uždavinius, ruošė pranešimus susirinkimams, skaitė paskaitas. Partinė organizacija tada daug dėmesio skyrė gamybos klausimams. Komunistai buvo pavyzdys darbe. Reorganizavus kolūkį, į tarybinį ūkį, direktoriumi buvo paskirtas komunistas A.Kazlauskas. Ilgus metus vyriausia buhaltere Vištyčio tarybiniame ūkyje dirba Gertrūda Kočiubaitienė.
Partinei organizacijai vadovauti ėmėsi R.Gaveckas. Daug dėmesio buvo skiriama socialistinio lenktyniavimo organizavimui, visuomeniniø organizacijų darbui. 1969 m. partinę organizaciją sudarė jau 25 nariai. 1979 m. ūkyje buvo 28 TSKP nariai ir kandidatas į TSKP narius. Partinei organizacijai vadovauja jauna, sumani Vištyčio tarybinio ūkio partinio biuro sekretorė Elena Rūta Lėvartienė (>>). Daug dėmesio partinė organizacija skiria politiniam ir gamybiniam darbui, kadrų kvalifikacijos kėlimui. Komunistai buvo ir yra pavyzdys ūkio žmonėms., Komunistas Jonas Glasas, baigęs Vištyčio vidurinę mokyklą, tarnavo Tarybinėje Armijoje, po to grįžo į gimtąjį kolūkį, dirbo mechanizatoriumi-remontininku, vadovavo ūkio pirminei komjaunimo organizacijai. Stojo mokytis į Žemės ūkio akademiją. Priimtas į TSKP narius. Šiuo metu dirba mechanizacijos vyr. inžinieriumi, vadovauja ūkio profsąjungos komitetui. Ne kartą renkamas apylinkės DŽD tarybos deputatu. Komunistas Algis Pazareckas - pirmasis šio ūkio traktorininkas kombainininkas. Traktorių vairuoja nuo 1962 m. Už sąžiningą darbą apdovanotas "Darbo raudonosios vėliavos" ordinu. Antanas Kišonas apdovanotas "Garbės ženklo ordinu". Keli komunistai apdovanoti jubiliejiniais V. Lenino 100 gimimo metinių medaliais. Daugelis komunistų apdovanoti medaliais "Už aktyvumą saugojant valstybinę sieną".
Didelį darbą atlieka apylinkės Taryba. Jai vadovauja komunistas Antanas Žarskas (>>) (>>). Deputatais renkami geriausi apylinkės darbo žmonės, gamybininkai, kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo darbuotojai. Aktyvūs partinės organizacijos pagalbininkai, jos rezervas buvo komjaunuoliai. Išvadavus Vištytį iš hitlerinių okupantų, į atstatomąją pokario gyvenimą vieni iš pirmųjų įsijungė komjaunuoliai: S. Jarienė, O. Merkevičienė, Fedotovas, Praprovas (>>) ir J. Zaikauskas.
Nuo 1946 m. komjaunimo organizacijai vadovavo aktyvi komjaunuolė S. Jarienė. Augo komjaunuolių gretos, į jas įsijungė patys aktyviausi jaunuoliai. Komjaunuoliai aiškino partijos politiką, skaitė paskaitas. Patys aktyviausi šitame veiklos bare buvo komjaunuoliai Astašauskaitė, Merkevičius, Gicevičius. Jie organizuodavo sporto varžybas, jose patys aktyviai dalyvaudavo. Komjaunuolių gretos Vištytyje kasmet augo. Ekspedicijos metu 1979 m. Vištyčio tarybinio ūkio komjaunimo organizacija vienijo 9 narius, iš kurių trys dirbo traktorininkais, vienas gyvulininkystėje.
Įdomiai organizuojamos palydos vaikinams, išeinantiems į Tarybinę Armiją, traktorininkų ir kombainininkų palydos į laukus, linksmos žemdirbių šventės. Nuolat tvarkomi tarybinių karių (>>) ir aktyvistų kapai (>>). Ruošiamos pažintinės ekskursijos po rajono ir respublikos istorines, revoliucines vietoves. Aktyviausi ūkio komjaunuoliai - Violeta Dulskienė, Juozas Stankevičius, Valdas Vasiliauskas, Lionė Aramdaučikaitė.
Profsąjungos organizacija Vištyčio tarybiniame ūkyje susikūrė 1959 m. gegužės mėnesį. Į ją pradžioje įstojo trečdalis dirbančiųjų ūkyje. Profsąjungos komiteto pirmininku buvo išrinktas Jonas Jankaitis, sekretoriumi - Teresė Kraujutaitytė. Profsąjungos komiteto pirmininkas - tarybinio ūkio vyr. inžinierius J.Glasas, sekretorė - J.Gudiškienė (ūkio buhalterė).
Didelį darbą vietos profsąjungos komitetas atliko gerinant ūkio kultūrinį, buitinį gyvenimą. Kasmet vietos profsąjungos komitetas organizuodavo ūkio žmonėms ekskursijas ne tik į rajone vykstančius koncertus, bet ir į Kauną, Vilnių. Profsąjungos nariams sudaromos galimybės pamatyti ir mūsų respublikos, šalies įžymiausias vietoves. Buvo lankytasi Leningrade, Minske, Chatynėje, Breste, Rygoje, Taline, Tartu. Keletas ūkio darbuotojų lankėsi socialistinėse šalyse. Kiekvieną vasarą ?kio profsąjungos komitetas organizuoja ūkio dainų šventes prie gražuolio Vištyčio ežero (>>).
Daug dėmesio skiriama dirbančių žmonių sveikatai. Nuo 1962 m. jie siunčiami į sanatorijas, kurortus. Tarybinio ūkio darbuotojai ilsėjosi Birštone, Druskininkuose, Palangoje. Žmonių, kurie su profsąjungos apmokėtais kelialapiais gydėsi arba ilsėjosi, bus apie pusšimtį.
Vištyčio tarybiniame ūkyje moterų taryba susikūrė 1964 m. Pirmąja tarybos pirmininke buvo išrinkta medicinos felčerė Irena Bilevičiūtė-Klevinskienė (>>). Ekspedicijos metu (1979 m.) tarybai vadovavo energinga gydytoja Jolanta Bernotienė (>>). Moterų taryba sudaryta iš 4 sekcijų, kurioms vadovauja pačios aktyviausios ūkio moterys, kaip antai: vaikų ir jaunimo sekcijos - Ramutė Žarskienė, politinio auklėjimo - J.Gudiškienė, buities kultūros - Ona Kišonienė, sveikatos apsaugos - Jolanta Bernotienė - Vištyčio ambulatorijos gydytoja.
Moterų tarybos veiklos sritis gana plati. Kovojama už aukštą kulturą, gražią buitį, kulturingą poilsį. Nuo susikūrimo pradžios moterų taryba organizavo daug puikių, išimintinų renginių, švenčių. Iš jų paminėtina: vakaronė jaunavedžiams "Ar ruduo, ar žiema - mano meilė gyva", vakaronės Moters dienai, Vaikų gynimo dienai, piešinių konkursai, parodos, gėlių puokščių paroda, skirta vaikams. 1978 m. liepos 14 d. atidengiant paminklą fašizmo aukoms (>>), kultūros namų salėje organizuota gyvų gėlių puok?ščių paroda "Mūsų darželio gėlės", rankdarbių, audinių paroda.
Prie Vištyčio ligoninės veikia sanitarijos ir higienos fakultetas, kuriame yra 30 nuolatinių klausytojų. Dažnai skaitomos paskaitos apie girtuokliavimo žalą, kalbama apie šeimos santykius. Lektoriai - ir vietiniai, ir kviesti iš rajono. Keleri metai organizuojami vieno mėnesio kulinarijos ir siuvimo kursai. Ūkio moterys mielai juos lanko.
Kasmet rengiami reidai gražiausiai ūkio sodybai išaiškinti. Jau daugelį metų pirmauja Šmitų ir Gicevičių sodybos. Idomiai organizuojamas švaros mėnuo. Ūkio parką tvarkyti padeda ir pensininkai bei nedirbančios moterys.
Didelis dėmesys skiriamas daugiavaikėms šeimoms, kurių ūkyje yra 24. Kasmet organizuojamos ekskursijos. Aplankomi visi masiniai renginiai, vykstantys Vilkaviškyje, Kybartuose. Pamatytos gražiausios rajono sodybos. Planuojama pasiekti ir Skuodo rajono Mosėdžio gyvenvietę. Vištyčio moterys dažnai žiūri Kauno ir Vilniaus teatrų spektaklius. Rengiamos įdomios kelionės vaikams. Nepamiršta moterys ir naujagimių. Kiekvienai jaunai šeimai įteikiamos dovanos.
Nuotraukos ir komentarai ...>>>
Vištyčio tarybinio ūkio vadovybė 1976m. ..>>>
