|
Te būna geras tau šis rytas,
Kai žiema vėl žemę pabučiuos Ir kai žodžiai gerumu pavirtę Tūps lyg paukščiai ištiestuos delnuos.... |
Prisiminki mane
Nors svajonių vakare. Kai užeis ant proto rūkas, Prisiminki su anūkais. |
Nors blaškys tave audra, Būk laiminga ir dora! |
|
Būk linksmutė ir gerutė, Kaip pavasario saulutė. |
Kai bus naktis, tik žvaigždės
Švies...Kai kris į žemę ir Spindės...Miegosi tu...Miegosiu Aš, o mūsų norus vėjas neš... |
Nutilo medžiai, ištuštėjo
Gatvės,visur tylu, ramu... Vos girdint ištariau:labanakt Tikiuosi Išgirdai ir tu... |
Ir kalnų viršūnėm saulė nusileido,
Aplinkui pasidare taip ramu, Širdelė mano tyliai plaka Linkėdama tau saldžių sapnų... |
Toks ramus ir stebuklingas
Bet kartu ir nemirtingas... Vakaras su daug žvaigždžių Tiesia taka link sapnų... Duok man ranką ir link jų Vėl keliausime kartu... |
Tinkis vinkis sumanus
Reketuoja jis vaikus Dipsis žydras kaip dangus Lia lia laižo jam padus Pou gamina samagoną Taip uždirba visiems duoną |
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa O kaip surasti tą gražiausią žodį Artėjančiai žmogaus ir žemės šventei. |
Kai už lango jau tamsa
Atkeliauja tyluma Kai aplink visur ramu Tau labanaktis linkiu |
Žiemužė už lango dejuoja,
Ir daužos įsiutus audra, Tik mano lengvutė svajonė Keliauja vistiek pas tave... |
