Vydūnas (Vilius Storosta)

Pagrindinis puslapis  Gatvės
Biografija  Svarbiausi kūriniai

Biografija

Į pradžią

Gimė 1868 metais.

1883-1885 Pilkalnyje (dabar Dobrovolskas) preparandijoje mokėsi būsimasis lietuvių rašytojas ir filosofas Vilius Storosta-Vydūnas. Tuomet Storostų šeima (tėvai, dvi dukterys ir šeši sūnūs) gyveno Naujakiemio kaime. Ten tėvas Ansis Storosta buvo pradžios mokyklos mokytojas.

1888 baigė Ragainės mokytojų seminariją.

1892 rudenį iš Kintų visam laikui persikėlė į Tilžę (dabar Sovetskas), kur dvidešimt metų berniukų vidurinėje mokykloje dėstė anglų ir prancūzų kalbas.

Turėdamas 44 metus, 1912, išėjo į pensiją, kad atsidėtų kūrybiniam ir kultūriniam darbui.

Nuo 1927 Vydūnas - PEN klubo (Pasaulinės rašytojų sąjungos) narys. Iki 1989 metų vienintielis iš lietuvių.

Iki 1933 Vydūnas gyveno Kareivinių g. 14. Čia jis parašė svarbiausius kūrinius. Rudenį, padedamas savo jaunesniojo bičiulio V.Falkenhano, Vydūnas persikėlė į Klauzijaus gatvę 27.

Mąstytojas dažnai lankėsi Lietuvos Respublikoje, skaitė paskaitas, parašė daug straipsnių į Lietuvos spaudą.

1938, ruošiantis minėti Vydūno 70-metį, jis buvo uždarytas į kalėjimą. Pasaulio kultūros veikėjams pareiškus protestą, po 2 mėnesių rašytojas buvo paleistas.

1940 Vydūnas buvo pristatytas Nobelio premijai, deja, tarptautinė situacija tai sukliudė.

1944 m. spalio 2 dieną Vydūnas, kaip ir visi Tilžės gyventojai, buvo priverstas evakuotis. 1945 m. sausio 26 dieną, pakeliui netekęs savo lagaminų su būtiniausiais daiktais ir rankraščiais, rašytojas atvyko į Naujuosius Kuršius. Vasario 9 dieną, lipdamas į garlaivį, Vydūnas per spūstį įkrito į vandenį ir vos nenuskendo. Jį išgelbėjo jūreiviai.

1946 m. rugsėjo mėnesį po didelių vargų Vydūnas pateko į Detmoldą (dabar VFR), kur 1953 m. vasario 20 dieną mirė. Palaidotas Detmoldo kapinėse.

Biografiją, filosofinius apmastymai.

Svarbiausi kūriniai

Į pradžią

Misterija "Probočių šešėliai" (1908) - mintis apie būtinybę saugoti protėvių dvasines vertybes.

Tragedija "Pasaulio gaisras" (1928). Joje militaristiniam vokiečių šovinizmui preišpriešinamas lietuvės moters dvasinis tvirtumas ir tautinis išdidumas.

"Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių". Joje buvo paaiškinta, kodėl tikriems lietuviams neliko vietos savo Tėvynėje.

Trijų veiksmų drama "Jūraitė" (1934).

Komedija "Pasveikimas" (1934).

Filosofinė studija "Sąmonė: sąmoningumas ir nesąmoningumas. Žvilgsniai į gyvenimo esmę" (1936).

Trijų veiksmų vaidinimą "Pasiilgimas" (1938).

1948 jis išleido filosofinį traktatą "Tauresnio žmogiškumo užtekėjimas", kuriame priminė, jog mokslo ir technikos laimėjimai turi taurinti asmenybę, o ne nužmoginti ją.

Pagal Vytauto Šilo ir Henriko Samboros knygą "Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai".

Rašykite: pilait@yahoo.com
Pakeista: 2004.10.08